Kategorija: Naujienos

Seniausias ir didžiausias Pietų Korėjos laikraštis „Chosun“ neseniai paskelbė straipsnį apie pažangiausias Lietuvos lazerių technologijas. Korėja mūsų šalies sėkmę lazerių pramonėje sieja su tokiomis įmonėmis kaip „Akoneer“, kurios kuria inovacijas aktyviai bendradarbiaudamos su akademinėmis bendruomenėmis.

Lietuva yra neprilygstama lazerių gamybos lyderė

Straipsnyje Lietuva buvo apibūdinta kaip maža Baltijos šalis, kurioje gyvena 2,7 mlm. gyventojų. Nepaisant savo dydžio, lazerių pramonėje šalis yra neprilygstama pasauliniu mastu. Yra apie 60 įmonių, kurios eksportuoja lazerinius įrenginius ir susijusias technologijas didžiausioms įmonėms ir universitetams bei daugiau nei 80 šalių visame pasaulyje. Lietuvos lazerių pramonė, turinti nepriklausomą ekosistemą, lieka nepaveikta išorinių grėsmių, kaip straipsnyje paaiškino Lietuvos lazerių asociacijos (LLA) prezidentas Gediminas Račiukaitis.

Nuo pažangiausių technologijų kūrimo iki prestižinių apdovanojimų laimėjimo

Lazeriai, kurie sutelkia atominės jėgainės galią į mažą erdvę ir itin trumpą laiko periodą, yra laikomi esminiu šiuolaikinių aukštųjų technologijų pramonės elementu. Lazerinis mikroapdirbimas gali efektyviai apdoroti įvairias medžiagas. Pavyzdžiui, šimtai tūkstančių puslaidininkių ir stiklo komponentų, kurie patenka į išmaniuosius telefonus ar televizorių ekranus, yra išpjaunami lazeriais.

„Chosun“ pažymėjo, kad Lietuvos įmonė „Ekspla“ pelnė lazerių pramonės „Oskarą“ – prestižinį Tarptautinės optikos ir fotonikos draugijos (SPIE) apdovanojimą už geriausią lazerį „FemtoLux 30“. „SPIE Prism Aards“ apdovanojimai vyksta konferencijos ir parodos „Photonics West“ (JAV) metu. „Eksplos“ pirmininkas Kęstutis Jasiūnas straipsnyje paaiškino, kad „jei XXI amžius buvo elektronų era, tai XXII amžius bus fotonų (kurie sudaro lazerius) era“.

„Akoneer“ kuria inovacijas bendradarbiaudama su akademine bendruomene

Lietuvos konkurencingumas lazerių technologijų srityje siejamas su aktyviu pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimu. Pirmasis lazeris Lietuvoje buvo paleistas 1966 m. – praėjus vos šešeriems metams po pirmojo pasaulyje lazerio JAV. Jis buvo panaudotas tirti puslaidininkiams. Nuo tada Fizikos institute ir Vilniaus universitete steigiamos lazerių laboratorijos. Šiuo metu Lietuvoje veikia penki lazerių tyrimų universitetai ir institutai, o lazerių pramonėje dirba apie 200 mekslininkų ir 1800 profesionalų.

Įmonės taip pat įgyja naujausias žinias iš akademinės bendruomenės. Tokio bendradarbiavimo pavyzdžiu straipsnyje minima Lietuvos įmonė „Akoneer“, kurios specializacija – lazerinio mikroapdirbimo sistemos pramoninėms ir mokslinėms reikmėms. Buvo cituojamas įmonės direktorius Rokas Šlekys, kuris paaiškino, kad Akoneer gamybos vadovas dirba mokslinių tyrimų institute ir yra atsakingas už naujų technologijų kūrimą. 2022m. Įmonė pristatė lazerinius įrenginius, skirtus „Selective Surface Activation Induced by Laser (SSAIL)“ technologijai, kuri leidžia suformuoti laidžius pėdsakus ant daugelio strandaritnių dielektrinių medžiagų.

„Akoneer“ lazerinio mikroapdirbimo sistema

Lietuvos etapas su Taivanu ir bendradarbiavimo su Korėja stiprinimas

Pirmą kartą per 18 metų Europoje įsteigta Taivano atstovybė Lietuvoje. Taivane įsikūrusi didžiausia pasaulyje puslaidininkių siuntų gamybos įmonė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company (TSMC)“, o abi šalys stiprina bendradarbiavimą praėjusių metų rugsėjį Taivane atidarydamos Lietuvos lazerių laboratoriją.

Kitas Lietuvos žingsnis – stiprinti bendradarbiavimą su Korėja. LLA prezidentas Gediminas Račiukaitis straipsnyje paaiškino, kad pagerėjo abiejų šalių mainų sąlygos, pavyzdžiui, šiemet Vilniuje įsikurs Korėjos ambasada. Praėjusių metų liepą pirmą kartą Lietuvoje lankėsi prezidentas Yoon Suk Yeol. Abiejų šalių vadovai pažadėjo plėsti bendradarbiavimą aukštųjų technologijų pramonėje, įskaitant lazerių sritį, ir atidaryti Korėjos ambasadą Lietuvoje. Korėja ir Lietuva diplomatinius santykius užmezgė 1991 m., o šiemet švenčia 33 metų jubiliejų.

Lietuva aktyviai įtvirtina savo poziciją kaip aukštųjų technologijų lyderė. Lietuva dalyvauja „Photonics West 2024“ parodoje su rekordiniu įmonių skaičiumi. „Ekspla“ apdovanota fotonikos „oskaru“, o Inovacijų Agentūros atidarytas „InnoHub Lithuania“ Silicio slėnyje startuoja skatindamas tarptautinę aukštųjų technologijų plėtrą ir investicijas į jas.

Nacionalinis stendas vienoje didžiausių pasaulinių fotonikos parodų

Jungtinėse Amerikos Valstijose, San Franciske, vykstančioje tarptautinėje lazerių parodoje „SPIE. Photonics West 2024″ Lietuva debiutavo su pirmuoju nacionaliniu stendu. Iš viso parodoje dalyvavo net 23 mūsų šalies lazerių pramonės įmonės, demonstravusios technologinius pasiekimus ir atskleisdamos Lietuvos aukščiausio lygio lazerių gamintojų potencialą.

„Photonics West“ yra viena didžiausių fotonikos ir lazerinių technologijų parodų pasaulyje. Į ją atvyksta verslo atstovų, specialistų ir mokslininkų iš viso pasaulio. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tarė sveikinimo žodį ir atidarė pirmąjį Lietuvos nacionalinį stendą šioje parodoje.

„Lietuvos lazerių pramonė yra vienas stipriausių šalies aukštųjų technologijų sektorių, kuriame veikia apie 60 įmonių ir dirba apie 1600 aukštos kvalifikacijos specialistų. Apie 80 procentų lazerių sektoriaus produkcijos eksportuojama į beveik 80 valstybių, todėl šioje parodoje dalyvaujančios Lietuvos lazerių bendrovės turi galimybių prisistatyti, išplėsti ryšius su užsienio partneriais ir taip dar labiau padidinti eksportą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„JAV Lietuvos lazerių sektoriui yra labai svarbi rinka. Pastaraisiais metais į JAV Lietuva eksportavo apie 16 proc. savo lazerių produkcijos, o tai 2022 metais sudarė daugiau kaip 32,5 milijono eurų. Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius šoktelėjo net 25 proc. Todėl mūsų įmonės ne tik dairosi investicijų, bet jau ir pačios aktyviai investuoja į plėtrą už Atlanto, taip išnaudodamos didžiulį JAV potencialą, kuris atsiveria Lietuvos lazerių ir jų sistemų gamintojams“, – sako Lietuvos lazerių asociacijos vykdomoji direktorė Kristina Ananičienė.

Nacionaliniame stende Lietuvą reprezentavo net 11 įmonių. Nacionalinis stendas buvo organizuotas kartu su VšĮ Inovacijų agentūra. Stendo rengimas ir įmonių dalyvavimas dalinai finansuotas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Lietuvių kurtas lazeris – pripažintas geriausiu pasaulyje

Sausio 31 d. vakare lietuvių lazerių kūrėjams „Ekspla“ buvo įteiktas lazerių pramonės „oskaras“ – prestižinis „SPIE Prism Awards 2024“ apdovanojimas už geriausią lazerį „FemtoLux 30“. Lietuvos lazerių bendruomenėje tai yra tik antrasis apdovanojimas, 2010 m. pirmasis pelnytas irgi „Ekspla“ komandos.

Tai yra neeilinis „Eksplos“ pasiekimas ir daugiau nei 30 metų įdirbio įvertinimas. „FemtoLux 30“ jau yra pelnęs vartotojų pripažinimą ir yra naudojamas tiek pramonėje, polimerų, metalų, stiklo, silicio ir kitų medžiagų apdirbimui, tiek moksliniuose tyrimuose.

„Prism Awards“ apdovanojimai kasmet įteikiami lazerių, fotonikos ar optikos įmonėms už jų inovatyviausius metų gaminius.

Lietuva įžengė į Silicio Slėnį – atidarytas „InnoHub Lithuania“

Lietuva aktyviai plėtoja tarptautinius ryšius ir pritraukia dėmesį net iki Silicio slėnio. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Inovacijų agentūros iniciatyva oficialiai atidarytas Silicio slėnyje atidarytas „InnoHub Lithuania“ padės Lietuvos inovatyviems verslams, pažangių technologijų kūrėjams užmegzti ir plėtoti ryšius su partneriais JAV, o Lietuvos aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų eksportuotojams – įsitvirtinti strategiškai svarbioje JAV rinkoje. „InnoHub Lithuania“ prisijungė prie jau beveik dešimtmetį sėkmingai JAV veikiančio „Nordic Innovation House“.

„InnoHub Lithuania“ teiks visapusišką pagalbą Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėms, prioritetas bus teikiamas įmonėms, veikiančioms informacinių ir ryšių technologijų, lazerinių technologijų, biotechnologijų srityse.

Pasak Inovacijų agentūros vadovės Romualdos Stragienės, remiantis sukaupta darbo su verslo atstovais patirtimi, buvo identifikuotos pagrindines plėtros į JAV kliūtys ir baimės. Tai – teisinės ir mokestinės aplinkos bei verslo kultūros skirtumai, iššūkiai rasti ir užmegzti tikslinius verslo kontaktus, didelė konkurencija su kitų šalių verslais. „InnoHUB Lithuania“ turės didelį paslaugų paketą Lietuvos eksportuotojams, kuris padės įveikti šias kliūtis.

„InnoHub Lithuania“ tapo „Nordic Innovation House“ bendruomenės dalimi

Sausio 31 d. vakare lietuvių lazerių kūrėjams „Ekspla“ buvo įteiktas lazerių pramonės „oskaras“ – prestižinis „SPIE Prism Awards 2024“ apdovanojimas už geriausią lazerį „FemtoLux 30“. Lietuvos lazerių bendruomenėje tai yra tik antrasis apdovanojimas, 2010 m. pirmasis pelnytas irgi „Ekspla“ komandos.

„FemtoLux 30“ turi ypatingą istoriją. Jis ne tik su griausmu įsiveržė į naują pramoninių lazerių rinką, bet padarė tai ypatingu būdu – pasiūlė niekur nematytą inovaciją lazerių pasaulyje. Jis yra pirmasis lazeris, vėsinamas ne vandeniu, o freonu – technologija, iki šiol taikyta puslaidininkių ir karinėje pramonėje. „FemtoLux 30“ jau yra pelnęs vartotojų pripažinimą ir yra naudojamas tiek pramonėje, polimerų, metalų, stiklo, silicio ir kitų medžiagų apdirbimui, tiek moksliniuose tyrimuose.

Tai yra neeilinis „Eksplos“ pasiekimas ir daugiau nei 30 metų įdirbio įvertinimas. „Bet koks iššūkis gali būti priimtas, didelės pergalės gali būti pasiektos tik dirbant, kuriant kartu“, – ceremonijos metu pažymėjo Aldas Juronis, „Ekspla“ generalinis direktorius. „Šis laimėjimas tik dar kartą įrodo, kad mūsų komanda sugeba kurti inovatyviausius produktus, kuriuos įvertina ne tik klientai, bet ir rinkos ekspertai.“

„Prism Awards“ apdovanojimai kasmet įteikiami lazerių, fotonikos ar optikos įmonėms už jų inovatyviausius metų gaminius. Konkurse varžosi įmonės iš viso pasaulio. 2024 m. apdovanojimai vyko 16-ąjį kartą.

Šis fotonikos ir lazerių sektoriaus konkursas prilyginamas kino industrijos „Oskarams“. Apdovanojimai yra kasmetinės, pasaulinės „Photonics West“ (JAV), organizuojamos Tarptautinės optikos ir fotonikos draugijos (angl. SPIE, the international society for optics and photonics) konferencijos ir parodos kulminacija.

Įmonės gaminami lazeriai į šių apdovanojimų finalistų gretas yra patekę tris kartus. 2010 m. „Ekspla“ mokslinių lazerių kategorijoje gavo aukščiausią „Prism Awards“ įvertinimą už sukurtą NT200 lazerinę sistemą.

Rugpjūčio 25 d. įmonių „Ekspla“ ir „Light Conversion“ konsorciumas baigė diegti ir testuoti didelio pajėgumo lazerinę sistemą SYLOS 3 (angl. SYLOS – Single Cycle Laser) ELI-ALPS (angl. Extreme Light Infrastructure Attosecond Light Pulse Source) mokslinių tyrimų institute Segede, Vengrijoje. Dėl savo unikalių parametrų vienintelė tokia pasaulyje sistema jau prieinama mokslininkų bendruomenei.

Sistemos kūrimas, projektavimas ir konstravimas truko 3 metus ir kainavo iki 6 mln. Eur. Visi darbai buvo atliekami Vilniuje, Lietuvos lazerių gamintojų laboratorijose.

Unikalios SYLOS 3 savybės – didelis pasikartojimo dažnis, siekiantis 1 kHz (1000 šūvių per sekundę),  pikinė galia iki 15 TW (1 TW = 10¹² W) ir trumpa impulso trukmė – apie 8 femtosekundes (1 femtosekundė = 10^-15 s). Sistema suteiks mokslininkams dar niekad neturėtų galimybių eksperimentams, pavyzdžiui, rentgeno spindulių tyrimams, 4D vaizdinimui ir dalelių greitinimui. Tai padėtų išspręsti ne tik gyvybės mokslų ar fundamentaliųjų tyrimų, bet ir pramonės iššūkius.

Skirtingai nuo kitų rinkoje esančių TW sistemų, kurios veikia vieno ar kelių šūvių per sekundę dažniu, SYLOS 3 veiks 1000 šūvių per sekundę (1 kHz) dažniu. Didesnis dažnis leis tyrėjams per tą patį laiko tarpą surinkti žymiai daugiau duomenų, o kartu ir atlikti naujo tipo fundamentaliuosius ar taikomojo tipo eksperimentus.

„Mes didžiuojamės būdami partneriais su ELI-ALPS centru. Dėl šio bendradarbiavimo, trunkančio beveik dešimtmetį, mes įgijome neįkainojamos patirties konstruodami ir gamindami didelio intensyvumo lazerines sistemas, o taip pat nemažai sužinojome apie  jų taikymus,“ – kalbėjo Aldas Juronis, „Ekspla“ generalinis direktorius. – „Sričių ir būdų, kur galima taikyti sistemą, yra apstu. Visų pirma, ji atvers mokslininkams naujų perspektyvų rentgeno spinduliuotės, 4D vaizdinimo, biologijos, gyvybės bei atosekundžių mokslų srityse. Kitaip tariant, mes suteikiame mokslininkams įrankių ateities mokslo proveržiui.“

„Sukurta sistema yra gražus Lietuvos lazerinininkų bendradarbiavimo pavyzdys. Nors konsorciumą sudaro tik dvi šalys –„Ekspla“ ir „Light conversion“, lazeryje panaudota daug lietuviškų komponentų,“ – sako Martynas Barkauskas, „Light Conversion“ direktorius. – „Naujojoje sistemoje taikomas OPCPA (angl. Optical Parametric Chirped-Pulse Amplification) – optinis parametrinis čirpuotų impulsų stiprinimo metodas. Ši technologija sukurta Vilniaus universitete ir šiuo metu yra viena iš vyraujančių metodų ypač didelio intensyvumo spinduliuotės impulsams generuoti.“

Vengrijos ELI-ALPS yra vienas iš trijų ekstremalios šviesos infrastruktūros centrų, įsteigtų pagal Europos bendradarbiavimo projektą „Extreme Light Infrastructure“ (ELI). Jo tikslas buvo įrengti ir bendrai koordinuoti didelio masto aukštos galios lazerinių tyrimų centrus mokslininkams ir vystytojams. Projekte dalyvauja 40 mokslo ir verslo institucijų, įskaitant Lietuvos kompanijas. Šiuo metu tokios laboratorijos veikia Vengrijoje, Čekijoje ir Rumunijoje, kiekviena su atitinkama misija atosekundžių trukmės šviesos impulsų, dalelių greitintuvų / stiprintuvų, šviesos ir dalelių sąveikos taikymų srityse.

ELI-ALPS buvo pastatytas siekiant gerinti žinias apie ypač trumpus atosekundžių (10^-18 s) trukmės lazerio impulsus ir jų taikymą. Iš kitų pasaulyje aukšto intensyvumo lazerių centrų ELI-ALPS išsiskiria didelio pasikartojimų dažnio ultratrumpuosius šviesos impulsus generuojančiomis sistemomis.

Šiuo metu ELI-ALPS tyrimų institute sėkmingai atliekami eksperimentai jau su dviem Lietuvos gamintojų kurtomis lazerinėmis sistemomis: SYLOS 2A (gamintojai „Ekspla“ ir „Light Conversion“) bei „SYLOS Alignment“ („Ekspla“). Naujoji SYLOS 3 yra trečioji šiame centre įrengta ir jau tris kartus galingesnė Lietuvos gamintojų sistema.

Rugsėjo 11 d., pirmadienį, Taivane atidaryta Lietuvos lazerių laboratorija, kuri paskatins spartesnį lazerių technologijų vystymąsi ir naujų technologijų atsiradimą.

„Lietuvos lazerių laboratorijos Taivane atidarymas yra dar vienas itin reikšmingas žingsnis, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimą. Lietuva lazerių srityje jau dabar yra pripažinta pasauliniu mastu – 90 proc. Lietuvoje gaminamos produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Neabejoju, kad šis tyrimų centras, sujungsiantis Lietuvos ir Taivano mokslo ir technologijų potencialą, duos didelį technologinį postūmį ir užsitikrins pažangius sprendimus sparčiai augančiame lazerių sektoriuje“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Prie laboratorijos atidarymo prisidėjo 14 Lietuvos lazerių ir fotonikos sričių įmonių, kurios investavo 1,5 mln. eurų į šio centro laboratorinę įrangą. Taivanas taip pat investavo 1,5 mln. eurų, kad šiame centre iškiltų modernios patalpos ir jame galėtų dirbti lazerių srities profesionalai.

„Lietuva garsėja savo lazeriais ir esame sukaupę daug žinių apie tai, kaip lazerio šviesa sąveikauja su įvairiomis medžiagomis ir kaip jas būtų galima pritaikyti formuojant, modifikuojant ar struktūrizuojant medžiagas. Neabejoju, kad Taivanas, turintis stiprią puslaidininkių, elektronikos masinės gamybos pramonę, yra tinkamas partneris, norint išnaudoti savo kompetencijas ir pajėgumus, tiksliai apdorojant medžiagas lazeriais ir plečiant veiklą visame pasaulyje“, – sako Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis.

Lietuvos lazerių laboratorija Taivane taip pat bus naudojama kaip platforma fundamentiniams tyrimams lazerių srityje. Finansavimą tam skirs Lietuvos mokslo tarybos ir Taivano atstovai.

Per pastarąjį dešimtmetį elektroninių ir optinių gaminių gamyba Lietuvoje kasmet augo vidutiniškai po 15 proc. per metus. Lietuvoje gaminama produkcija eksportuojama į pagrindines ES šalis, JAV ir Japonijoje esančias laboratorijas bei mokslinių tyrimų centrus.

Lietuvos lazerių asociacija ir Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutas (ITRI) šių metų pradžioje pasirašė ketinimų protokolą dėl bendro Lazerių technologijų tyrimų centro steigimo Taivane.

Šaltinis: Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Lietuvos lazerių pramonė šiemet švenčia 40 metų, kai 1983 m. buvo įkurta pirmoji komercinė įmonė EKSMA, gaminanti pikosekundinius lazerius. Šiandien turime pilnai susiformavusią ekosistemą, pasaulinei rinkai tiekiančią optiką, ultratrumpųjų impulsų lazerius, lazerines sistemas ir kitus fotonikos produktus bei technologijas. Nacionalinėje konferencijoje „Lazeriai. Mokslas ir Technologijos 2023“ gausi Lietuvos lazerių asociacijos bendruomenė bei kviestiniai svečiai susirinko paminėti apvalios sukakties, pasidalinti dabarties iššūkiais bei aptarti ateities perspektyvas.

ISTORIJA

Lazerinių tyrimų veikla Lietuvoje prasidėjo beveik prieš šešis dešimtmečius. 1960 m. T. Maimanui su kolegomis Hugheso tyrimų laboratorijoje (JAV) sukonstravus pirmą veikiantį lazerį, vos po 6 metų – 1966 m. – Vilniaus universitete puslaidininkių tyrimams buvo įžiebtas pirmasis lazeris Lietuvoje.

Tais laikais lazerinių technologijų kūrimas neapsiribojo vien fizikos žinių taikymu. Anot V. Mačiulio, pirmojo „Eksma“ vadovo, lazeristo kompetencijų paketas turėjo apimti inžineriją, staliaus ar net stiklo pūtimo meistrystę, kadangi dažnu atveju detales ir komponentus tekdavo pasigaminti patiems. Nepaisant visų iššūkių, 1979 m. Fizikos institute buvo sukurtas pirmojo komercinio pikosekundinio lazerio PL-1020 (1987) prototipas, vadinamas VIJUKA. Lazeris eksponuotas parodose, gavo ne vieną diplomą bei saują medalių.

1983 m. spalio 21 d. Generalinėje svarsčių ir matų konferencijoje (CGPM) pagaliau buvo patvirtintas šviesos greitis – 299 792,458 km/s. Tai įvyko 3 dienos po to, kai buvo įkurta Lietuvos mokslų akademijos Fizikos instituto Bandomoji lazerinės ir elektroninės technikos gamykla, vėliau tapusi Eksma.

Šiandien Lietuvoje turime visą lazerinių technologijų kūrimo grandinę: nuo optinių dangų iki lazerinių mašinų ir jų taikymų. Ekosistemoje veikia apie 60 įmonių ir startuolių su daugiau nei 1600 darbuotojų. Lietuvos lazerių pramonės sukuriama pridėtinė vertė yra daugiau nei 3 kartus didesnė už pramonės vidurkį. Sukaupta didžiulė patirtis didelės galios lazerinių sistemų kūrimo bei lazerinio mikroapdirbimo su ultratrumpų impulsų lazeriais srityje, plačiai taikoma mokslo, elektronikos, medicinos ar automobilių pramonėje.

Paaiškėjo Metų geriausieji

Lietuvos lazerių asociacija pirmą kartą organizavo metų geriausiųjų apdovanojimus. Įmonės bei mokslo institucijos, galėjo varžytis ir pelnyti bendruomenės simpatijas bei balsus trijose kategorijose: Metų inovacija, Metų bendradarbiavimas, Metų proveržis.

Metų inovacija 2023

„Metų inovacija 2023“ apdovanojimą pelnė mažus lazerius kuriantis ir gaminantis startuotis – UAB Aktyvus Photonics. Jų 2022 m. viduryje viešai pristatyta nauja kietakūnių lazerių, skirtų naudoti ekstremalioms sąlygoms, grupė – lazeriai Baudėjas ir Visor-R – bendruomenės buvo pripažinta novatorišku produktu. Baudėjas – tai gynybos rinkai skirtas lazeris, pasižymintis ypatingu atsparumu aplinkos sąlygoms ir leidžiantis mažiems orlaiviams atlikti taktines taikinių žymėjimo operacijas. Tuo tarpu Visor–R pasižymi panašiomis atsparumo charakteristikomis bei turi pilnai izoliuotą IP66 korpusą su integruota elektronika dėl to gali vykdyti industrinius matavimus atšiauriomis sąlygomis.

Metų bendradarbiavimas 2023

UAB Ekspla ir UAB Light Conversion partnerystė, kuriant vieną galingiausių pasaulyje lazerinę sistemą „SYLOS 3“, pripažinta „Metų bendradarbiavimu 2023“. Didelio intensyvumo 15 TW galios lazerinė sistema instaliuota ELI-ALPS lazerinių tyrimų centre Vengrijoje šią vasarą. Unikalūs „SYLOS 3“ parametrai – didelis dažnis, smailinė galia ir stabilumas – padės mokslininkams vykdyti eksperimentus, kurių iki šiol negalėdavo atlikti dėl esamų įrankių ribotumo.

Metų proveržis 2023

Būdama didžiausia ekosistemos įmone, Light Conversion ir toliau stebina bendruomenę. Didelės investicijos, leidusios pasiekti apie 60 proc. patalpų plėtrą bei 30 proc. darbuotojų prieaugį, nesutrukdė įmonei skaičiuoti beveik 12 proc. išaugusią apyvartą. Šiandien LIGHT CONVERSION patalpos sudaro beveik 18 000 kv. m. Naujame pastate įrengti švarūs kambariai, kuriuose gaminami Lietuvą garsinantys femtosekundiniai lazeriai, užima 1 800 kv.m plotą. Planuojama, jog dar šiais metais bus viršyta 500 darbuotojų riba.

PADĖKA MOKYTOJAMS

„Lazeriai. Mokslas ir Technologijos“ konferencijos metu Lietuvos lazerių bendruomenė kreipė dėmesį į mokytojo profesijos svarbą bei vaidmenį, pasirenkant fiziko profesinį kelią.

Renginio metu stovinčių dalyvių ovacijomis buvo pagerbtos ir Lietuvos lazerių asociacijos įsteigtu piniginiu prizu apdovanotos Mažeikių Gabijos gimnazijos fizikos mokytoja Genovaitė Meinorienė, Šiaulių J.Janonio gimnazijos fizikos mokytoja Valentina Rakužienė bei Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos fizikos mokytoja Roza Miliajeva už darbą skatinant ir ugdant jaunąją fizikų kartą.

Pasak Lietuvos lazerių asociacijos prezidento dr. Gedimino Račiukaičio „2022 metai buvo sėkmingi Lietuvos lazerių sektoriui. Dinamiškai kintančiais metais pasiekėme virš 20 procentų augimą. Turime daug planų augti ir plėstis, bet nagingų rankų ir išmanių galvų pradeda stygti. Nuoširdžiai dėkojame mokytojoms, parengusioms ir nukreipusioms į fiziką daugiausiai moksleivių. Grįžtame į mokyklas paskatinti daugiau domėtis aplinkui supančiu pasauliu. Tai ne tik žingeidumo patenkinimas, bet ir geras kelias siekti asmeninės sėkmės ir garsinti ir stiprinti Lietuvą“.

Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis teigia, kad Lietuvos lazerių pramonės apyvarta per 2022 metus siekė 210 mln. eurų ir paaugo net 21 proc. Anot jo, Lietuvos lazerių sektorius sugeba augti ir plėstis netgi techninės recesijos sąlygomis.

„Lazerių pramonė auganti, praeitais metais turėjome 210 mln. eurų apyvartą ir paaugome 21 proc. Mūsų augimo vidurkis per 10 metų buvo 16,2 proc. ir iš tikro augame 10 kartų greičiau, nei Europos pramonės vidurkis. Ir tai jaučiasi: turime 60 įmonių, 1,6 tūkst. darbuotojų jose ir 10 proc. iš jų yra daktarai. O tai reiškia, kad tos įmonės draugauja su universitetais, su centrais, kurie ruošia specialistus ir kuria naujus produktus“, – antradienį „Altechna“ naujo gamybos ir biuro komplekso atidaryme Vilniuje teigė G. Račiukaitis.

„Visi sektoriai šneka apie kokius nors nuosmukius, o mes tuo metu plečiamės“, – pridūrė jis.

Lazerių asociacijos prezidentas priminė, kad lietuviškos lazerių technologijos pripažįstamos ir konkuruoja pasauliniu lygmeniu, bei artimoje ateityje nusimato šio sektoriaus specialistų bendradarbiavimas tiek su Taivane veikiančiomis mokslo institucijomis, tiek su Pietų Korėjos elektronikos gamintojais.

„Rugsėjo mėnesį atidarysime Lietuvos lazerių technologijų tyrimų centrą Taivano pramoninių technologijų tyrimų institute (ITRI), kur vėlgi mūsų technologijos bus naudojamos. Liepos pradžioje važiuojame į Pietų Korėja, kur susitiksime su Samsung ir LG, bei žiūrėsime, kaip perkelti mūsų žinias, mūsų komponentus į didžiųjų įmonių gamybą“, – paminėjo jis.

(E. Blaževič  nuotr., interviu publikuotas LRT.lt)

2023 m. balandžio mėn. lazerių ir jų sistemų gamybos įmonė „Light Conversion“ kartu su akademiko prof. Algio Petro Piskarsko (1942-2022) šeima įkūrė 200 tūkst. Eur vertės vardinį prof. A. P. Piskarsko neliečiamojo kapitalo subfondą.

Subfondo lėšos investuojamas bendrai su esamu VU fondo kapitalu. Pagerbiant šviesaus atminimo profesorių, iš uždirbtos investicijų grąžos VU Fizikos fakulteto lazerių mokslo talentams kasmet išmokamos vardinės prof. A. P. Piskarsko stipendijos, finansuojamos kitos mokslinės veiklos Vilniaus universitete. Likusi investicijų grąža reinvestuojama siekiant auginti subfondą.

Lietuvos lazerių tėvu vadinamas vienas žymiausių šalies mokslininkų prof. A. P. Piskarskas stipriai prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuva vadinama lazerių šalimi. Profesorius skyrė daug dėmesio aukštųjų technologijų plėtros strategijai, siekė užtikrinti tarptautinį Lietuvos lazerių pramonės konkurencingumą. Lietuviški lazeriai šiandien eksportuojami į daugiau kaip 40 valstybių. Ši sėkmė nebūtų įmanoma, be prof. A. P. Piskarsko ir jo mokinių indėlio į lazerių mokslą.

Informacija iš vuf.lt

Lietuvos lazerių gamintojai ELI-ALPS lazerinių tyrimų centrui Segede suprojektavo, pagamino ir netrukus instaliuos didelio intensyvumo 15 TW (teravatų) (1 TW = 10^12 W) galios lazerinę sistemą. Vilniuje kurta, suprojektuota ir pagaminta sistema spinduliuos ultratrumpuosius 8 femtosekundžių trukmės impulsus 1 kHz dažniu. Tai – vienintelė tokių įspūdingų parametrų sistema pasaulyje.

Unikalūs SYLOS3 parametrai – didelis dažnis, pikinė galia ir stabilumas – padės mokslininkams atlikti eksperimentus, kurių iki šiol negalėdavo atlikti dėl esamų įrankių ribotumo. Pagrindinės kryptys (rentgeno spindulių tyrimai, 4D vaizdinimas, dalelių greitinimas), kuriose dirbama su SYLOS3, padės išspręsti šiuolaikiniam tyrėjui kylančius iššūkius pramonės, gyvybės mokslų ir fundamentaliųjų tyrimų srityse.

2023 m. gegužės 15 d., PIRMADIENĮ, 10 val. kviečiame dalyvauti nuotoliniame rekordinių parametrų lazerio SYLOS3 pristatyme. Renginio trukmė – 1 val. 30 min.

Renginio turinys pritaikytas vyresniųjų klasių moksleiviams, bet lazerių pasaulio naujienų ir įdomybių išgirs visi, besidomintys Lietuvos lazerininkų pasiekimais.

TIESIOGINĖ RENGINIO TRANSLIACIJA 2023 m. gegužės 15 d. 10 val.: https://www.youtube.com/@lietuvoslazeriuasociacija/.

Renginio dalyviai turės išskirtinę galimybę virtualiai aplankyti laboratoriją Vilniuje, kurioje buvo surenkamas šis rekordinių parametrų lazeris, ir iš arti pamatyti, kaip atrodo unikalusis SYLOS3. Taip pat bus kalbinami šį lazerį kūrę ir montavę inžinieriai.

Renginio pranešėjai:

dr. Roman Antipenkov,  mokslininkas, „Extreme Light Infrastructure“ centre (ELI-Beamlines, Čekija) kuriantis OPCPA pagrindu veikiančias lazerines sistemas. Pranešimo tema – „Moksliniai tyrimai ELI laboratorijose: nuo lazerių iki astrofizikos eksperimentų“.

Justas Varpučianskis, didelio intensyvumo lazerių programos vadovas, UAB „Ekspla“. Darbe kuruoja didelių ir sudėtingų lazerių plėtrą. Jis papasakos apie vieną galingiausių lazerių pasaulyje: „SYLOS3: kas, kodėl ir kam?“

Karolis Jurkus, lazerių inžinierius, UAB „Light Conversion“. Kasdien kuria ir plėtoja naujus lazerinius šaltinius. Jis papasakos, kokie gali būti lazeriai ir kokiose srityse jų potencialas skleidžiasi. Pranešimo tema – „Mažų lazerių dideli stebuklai: ar šviesa gali valdyti smegenis“.