Kategorija: Naujienos

Naujienos
Inovacijos ir garbė: Lietuvos lazeriai „Photonics West 2024“ parodoje

Lietuva aktyviai įtvirtina savo poziciją kaip aukštųjų technologijų lyderė. Lietuva dalyvauja „Photonics West 2024“ parodoje su rekordiniu įmonių skaičiumi. „Ekspla“ apdovanota fotonikos „oskaru“, o Inovacijų Agentūros atidarytas „InnoHub Lithuania“ Silicio slėnyje startuoja skatindamas tarptautinę aukštųjų technologijų plėtrą ir investicijas į jas.

Nacionalinis stendas vienoje didžiausių pasaulinių fotonikos parodų

Jungtinėse Amerikos Valstijose, San Franciske, vykstančioje tarptautinėje lazerių parodoje „SPIE. Photonics West 2024″ Lietuva debiutavo su pirmuoju nacionaliniu stendu. Iš viso parodoje dalyvavo net 23 mūsų šalies lazerių pramonės įmonės, demonstravusios technologinius pasiekimus ir atskleisdamos Lietuvos aukščiausio lygio lazerių gamintojų potencialą.

„Photonics West“ yra viena didžiausių fotonikos ir lazerinių technologijų parodų pasaulyje. Į ją atvyksta verslo atstovų, specialistų ir mokslininkų iš viso pasaulio. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tarė sveikinimo žodį ir atidarė pirmąjį Lietuvos nacionalinį stendą šioje parodoje.

„Lietuvos lazerių pramonė yra vienas stipriausių šalies aukštųjų technologijų sektorių, kuriame veikia apie 60 įmonių ir dirba apie 1600 aukštos kvalifikacijos specialistų. Apie 80 procentų lazerių sektoriaus produkcijos eksportuojama į beveik 80 valstybių, todėl šioje parodoje dalyvaujančios Lietuvos lazerių bendrovės turi galimybių prisistatyti, išplėsti ryšius su užsienio partneriais ir taip dar labiau padidinti eksportą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„JAV Lietuvos lazerių sektoriui yra labai svarbi rinka. Pastaraisiais metais į JAV Lietuva eksportavo apie 16 proc. savo lazerių produkcijos, o tai 2022 metais sudarė daugiau kaip 32,5 milijono eurų. Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius šoktelėjo net 25 proc. Todėl mūsų įmonės ne tik dairosi investicijų, bet jau ir pačios aktyviai investuoja į plėtrą už Atlanto, taip išnaudodamos didžiulį JAV potencialą, kuris atsiveria Lietuvos lazerių ir jų sistemų gamintojams“, – sako Lietuvos lazerių asociacijos vykdomoji direktorė Kristina Ananičienė.

Nacionaliniame stende Lietuvą reprezentavo net 11 įmonių. Nacionalinis stendas buvo organizuotas kartu su VšĮ Inovacijų agentūra. Stendo rengimas ir įmonių dalyvavimas dalinai finansuotas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Lietuvių kurtas lazeris – pripažintas geriausiu pasaulyje

Sausio 31 d. vakare lietuvių lazerių kūrėjams „Ekspla“ buvo įteiktas lazerių pramonės „oskaras“ – prestižinis „SPIE Prism Awards 2024“ apdovanojimas už geriausią lazerį „FemtoLux 30“. Lietuvos lazerių bendruomenėje tai yra tik antrasis apdovanojimas, 2010 m. pirmasis pelnytas irgi „Ekspla“ komandos.

Tai yra neeilinis „Eksplos“ pasiekimas ir daugiau nei 30 metų įdirbio įvertinimas. „FemtoLux 30“ jau yra pelnęs vartotojų pripažinimą ir yra naudojamas tiek pramonėje, polimerų, metalų, stiklo, silicio ir kitų medžiagų apdirbimui, tiek moksliniuose tyrimuose.

„Prism Awards“ apdovanojimai kasmet įteikiami lazerių, fotonikos ar optikos įmonėms už jų inovatyviausius metų gaminius.

Lietuva įžengė į Silicio Slėnį – atidarytas „InnoHub Lithuania“

Lietuva aktyviai plėtoja tarptautinius ryšius ir pritraukia dėmesį net iki Silicio slėnio. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Inovacijų agentūros iniciatyva oficialiai atidarytas Silicio slėnyje atidarytas „InnoHub Lithuania“ padės Lietuvos inovatyviems verslams, pažangių technologijų kūrėjams užmegzti ir plėtoti ryšius su partneriais JAV, o Lietuvos aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų eksportuotojams – įsitvirtinti strategiškai svarbioje JAV rinkoje. „InnoHub Lithuania“ prisijungė prie jau beveik dešimtmetį sėkmingai JAV veikiančio „Nordic Innovation House“.

„InnoHub Lithuania“ teiks visapusišką pagalbą Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėms, prioritetas bus teikiamas įmonėms, veikiančioms informacinių ir ryšių technologijų, lazerinių technologijų, biotechnologijų srityse.

Pasak Inovacijų agentūros vadovės Romualdos Stragienės, remiantis sukaupta darbo su verslo atstovais patirtimi, buvo identifikuotos pagrindines plėtros į JAV kliūtys ir baimės. Tai – teisinės ir mokestinės aplinkos bei verslo kultūros skirtumai, iššūkiai rasti ir užmegzti tikslinius verslo kontaktus, didelė konkurencija su kitų šalių verslais. „InnoHUB Lithuania“ turės didelį paslaugų paketą Lietuvos eksportuotojams, kuris padės įveikti šias kliūtis.

„InnoHub Lithuania“ tapo „Nordic Innovation House“ bendruomenės dalimi

Naujienos
Lietuvių kurtas lazeris – pripažintas geriausiu pasaulyje

Sausio 31 d. vakare lietuvių lazerių kūrėjams „Ekspla“ buvo įteiktas lazerių pramonės „oskaras“ – prestižinis „SPIE Prism Awards 2024“ apdovanojimas už geriausią lazerį „FemtoLux 30“. Lietuvos lazerių bendruomenėje tai yra tik antrasis apdovanojimas, 2010 m. pirmasis pelnytas irgi „Ekspla“ komandos.

„FemtoLux 30“ turi ypatingą istoriją. Jis ne tik su griausmu įsiveržė į naują pramoninių lazerių rinką, bet padarė tai ypatingu būdu – pasiūlė niekur nematytą inovaciją lazerių pasaulyje. Jis yra pirmasis lazeris, vėsinamas ne vandeniu, o freonu – technologija, iki šiol taikyta puslaidininkių ir karinėje pramonėje. „FemtoLux 30“ jau yra pelnęs vartotojų pripažinimą ir yra naudojamas tiek pramonėje, polimerų, metalų, stiklo, silicio ir kitų medžiagų apdirbimui, tiek moksliniuose tyrimuose.

Tai yra neeilinis „Eksplos“ pasiekimas ir daugiau nei 30 metų įdirbio įvertinimas. „Bet koks iššūkis gali būti priimtas, didelės pergalės gali būti pasiektos tik dirbant, kuriant kartu“, – ceremonijos metu pažymėjo Aldas Juronis, „Ekspla“ generalinis direktorius. „Šis laimėjimas tik dar kartą įrodo, kad mūsų komanda sugeba kurti inovatyviausius produktus, kuriuos įvertina ne tik klientai, bet ir rinkos ekspertai.“

„Prism Awards“ apdovanojimai kasmet įteikiami lazerių, fotonikos ar optikos įmonėms už jų inovatyviausius metų gaminius. Konkurse varžosi įmonės iš viso pasaulio. 2024 m. apdovanojimai vyko 16-ąjį kartą.

Šis fotonikos ir lazerių sektoriaus konkursas prilyginamas kino industrijos „Oskarams“. Apdovanojimai yra kasmetinės, pasaulinės „Photonics West“ (JAV), organizuojamos Tarptautinės optikos ir fotonikos draugijos (angl. SPIE, the international society for optics and photonics) konferencijos ir parodos kulminacija.

Įmonės gaminami lazeriai į šių apdovanojimų finalistų gretas yra patekę tris kartus. 2010 m. „Ekspla“ mokslinių lazerių kategorijoje gavo aukščiausią „Prism Awards“ įvertinimą už sukurtą NT200 lazerinę sistemą.

Naujienos
Lietuvoje sukurtas unikalus lazeris atveria neregėtas galimybes moksliniams tyrimams pasaulyje

Rugpjūčio 25 d. įmonių „Ekspla“ ir „Light Conversion“ konsorciumas baigė diegti ir testuoti didelio pajėgumo lazerinę sistemą SYLOS 3 (angl. SYLOS – Single Cycle Laser) ELI-ALPS (angl. Extreme Light Infrastructure Attosecond Light Pulse Source) mokslinių tyrimų institute Segede, Vengrijoje. Dėl savo unikalių parametrų vienintelė tokia pasaulyje sistema jau prieinama mokslininkų bendruomenei.

Sistemos kūrimas, projektavimas ir konstravimas truko 3 metus ir kainavo iki 6 mln. Eur. Visi darbai buvo atliekami Vilniuje, Lietuvos lazerių gamintojų laboratorijose.

Unikalios SYLOS 3 savybės – didelis pasikartojimo dažnis, siekiantis 1 kHz (1000 šūvių per sekundę),  pikinė galia iki 15 TW (1 TW = 1012 W) ir trumpa impulso trukmė – apie 8 femtosekundes (1 femtosekundė = 10-15 s). Sistema suteiks mokslininkams dar niekad neturėtų galimybių eksperimentams, pavyzdžiui, rentgeno spindulių tyrimams, 4D vaizdinimui ir dalelių greitinimui. Tai padėtų išspręsti ne tik gyvybės mokslų ar fundamentaliųjų tyrimų, bet ir pramonės iššūkius.

Skirtingai nuo kitų rinkoje esančių TW sistemų, kurios veikia vieno ar kelių šūvių per sekundę dažniu, SYLOS 3 veiks 1000 šūvių per sekundę (1 kHz) dažniu. Didesnis dažnis leis tyrėjams per tą patį laiko tarpą surinkti žymiai daugiau duomenų, o kartu ir atlikti naujo tipo fundamentaliuosius ar taikomojo tipo eksperimentus.

„Mes didžiuojamės būdami partneriais su ELI-ALPS centru. Dėl šio bendradarbiavimo, trunkančio beveik dešimtmetį, mes įgijome neįkainojamos patirties konstruodami ir gamindami didelio intensyvumo lazerines sistemas, o taip pat nemažai sužinojome apie  jų taikymus,“ – kalbėjo Aldas Juronis, „Ekspla“ generalinis direktorius. – „Sričių ir būdų, kur galima taikyti sistemą, yra apstu. Visų pirma, ji atvers mokslininkams naujų perspektyvų rentgeno spinduliuotės, 4D vaizdinimo, biologijos, gyvybės bei atosekundžių mokslų srityse. Kitaip tariant, mes suteikiame mokslininkams įrankių ateities mokslo proveržiui.“

„Sukurta sistema yra gražus Lietuvos lazerinininkų bendradarbiavimo pavyzdys. Nors konsorciumą sudaro tik dvi šalys –„Ekspla“ ir „Light conversion“, lazeryje panaudota daug lietuviškų komponentų,“ – sako Martynas Barkauskas, „Light Conversion“ direktorius. – „Naujojoje sistemoje taikomas OPCPA (angl. Optical Parametric Chirped-Pulse Amplification) – optinis parametrinis čirpuotų impulsų stiprinimo metodas. Ši technologija sukurta Vilniaus universitete ir šiuo metu yra viena iš vyraujančių metodų ypač didelio intensyvumo spinduliuotės impulsams generuoti.“

Vengrijos ELI-ALPS yra vienas iš trijų ekstremalios šviesos infrastruktūros centrų, įsteigtų pagal Europos bendradarbiavimo projektą „Extreme Light Infrastructure“ (ELI). Jo tikslas buvo įrengti ir bendrai koordinuoti didelio masto aukštos galios lazerinių tyrimų centrus mokslininkams ir vystytojams. Projekte dalyvauja 40 mokslo ir verslo institucijų, įskaitant Lietuvos kompanijas. Šiuo metu tokios laboratorijos veikia Vengrijoje, Čekijoje ir Rumunijoje, kiekviena su atitinkama misija atosekundžių trukmės šviesos impulsų, dalelių greitintuvų / stiprintuvų, šviesos ir dalelių sąveikos taikymų srityse.

ELI-ALPS buvo pastatytas siekiant gerinti žinias apie ypač trumpus atosekundžių (10-18 s) trukmės lazerio impulsus ir jų taikymą. Iš kitų pasaulyje aukšto intensyvumo lazerių centrų ELI-ALPS išsiskiria didelio pasikartojimų dažnio ultratrumpuosius šviesos impulsus generuojančiomis sistemomis.

Šiuo metu ELI-ALPS tyrimų institute sėkmingai atliekami eksperimentai jau su dviem Lietuvos gamintojų kurtomis lazerinėmis sistemomis: SYLOS 2A (gamintojai „Ekspla“ ir „Light Conversion“) bei „SYLOS Alignment“ („Ekspla“). Naujoji SYLOS 3 yra trečioji šiame centre įrengta ir jau tris kartus galingesnė Lietuvos gamintojų sistema.

Lietuva Taivanis
Naujienos
Lietuvos lazerių laboratorija Taivane duos postūmį sparčiai augančiam lazerių sektoriui

Rugsėjo 11 d., pirmadienį, Taivane atidaryta Lietuvos lazerių laboratorija, kuri paskatins spartesnį lazerių technologijų vystymąsi ir naujų technologijų atsiradimą.

„Lietuvos lazerių laboratorijos Taivane atidarymas yra dar vienas itin reikšmingas žingsnis, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimą. Lietuva lazerių srityje jau dabar yra pripažinta pasauliniu mastu – 90 proc. Lietuvoje gaminamos produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Neabejoju, kad šis tyrimų centras, sujungsiantis Lietuvos ir Taivano mokslo ir technologijų potencialą, duos didelį technologinį postūmį ir užsitikrins pažangius sprendimus sparčiai augančiame lazerių sektoriuje“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Prie laboratorijos atidarymo prisidėjo 14 Lietuvos lazerių ir fotonikos sričių įmonių, kurios investavo 1,5 mln. eurų į šio centro laboratorinę įrangą. Taivanas taip pat investavo 1,5 mln. eurų, kad šiame centre iškiltų modernios patalpos ir jame galėtų dirbti lazerių srities profesionalai.

„Lietuva garsėja savo lazeriais ir esame sukaupę daug žinių apie tai, kaip lazerio šviesa sąveikauja su įvairiomis medžiagomis ir kaip jas būtų galima pritaikyti formuojant, modifikuojant ar struktūrizuojant medžiagas. Neabejoju, kad Taivanas, turintis stiprią puslaidininkių, elektronikos masinės gamybos pramonę, yra tinkamas partneris, norint išnaudoti savo kompetencijas ir pajėgumus, tiksliai apdorojant medžiagas lazeriais ir plečiant veiklą visame pasaulyje“, – sako Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis.

Lietuvos lazerių laboratorija Taivane taip pat bus naudojama kaip platforma fundamentiniams tyrimams lazerių srityje. Finansavimą tam skirs Lietuvos mokslo tarybos ir Taivano atstovai.

Per pastarąjį dešimtmetį elektroninių ir optinių gaminių gamyba Lietuvoje kasmet augo vidutiniškai po 15 proc. per metus. Lietuvoje gaminama produkcija eksportuojama į pagrindines ES šalis, JAV ir Japonijoje esančias laboratorijas bei mokslinių tyrimų centrus.

Lietuvos lazerių asociacija ir Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutas (ITRI) šių metų pradžioje pasirašė ketinimų protokolą dėl bendro Lazerių technologijų tyrimų centro steigimo Taivane.

Šaltinis: Ekonomikos ir inovacijų ministerija

 

Lazeriu asociacijos bendruomene
Naujienos
Nacionalinėje konferencijoje „Lazeriai. Mokslas ir Technologijos 2023“ pagerbti geriausieji

Lietuvos lazerių pramonė šiemet švenčia 40 metų, kai 1983 m. buvo įkurta pirmoji komercinė įmonė EKSMA, gaminanti pikosekundinius lazerius. Šiandien turime pilnai susiformavusią ekosistemą, pasaulinei rinkai tiekiančią optiką, ultratrumpųjų impulsų lazerius, lazerines sistemas ir kitus fotonikos produktus bei technologijas. Nacionalinėje konferencijoje „Lazeriai. Mokslas ir Technologijos 2023“ gausi Lietuvos lazerių asociacijos bendruomenė bei kviestiniai svečiai susirinko paminėti apvalios sukakties, pasidalinti dabarties iššūkiais bei aptarti ateities perspektyvas.

ISTORIJA

Lazerinių tyrimų veikla Lietuvoje prasidėjo beveik prieš šešis dešimtmečius. 1960 m. T. Maimanui su kolegomis Hugheso tyrimų laboratorijoje (JAV) sukonstravus pirmą veikiantį lazerį, vos po 6 metų – 1966 m. – Vilniaus universitete puslaidininkių tyrimams buvo įžiebtas pirmasis lazeris Lietuvoje.

Tais laikais lazerinių technologijų kūrimas neapsiribojo vien fizikos žinių taikymu. Anot V. Mačiulio, pirmojo „Eksma“ vadovo, lazeristo kompetencijų paketas turėjo apimti inžineriją, staliaus ar net stiklo pūtimo meistrystę, kadangi dažnu atveju detales ir komponentus tekdavo pasigaminti patiems. Nepaisant visų iššūkių, 1979 m. Fizikos institute buvo sukurtas pirmojo komercinio pikosekundinio lazerio PL-1020 (1987) prototipas, vadinamas VIJUKA. Lazeris eksponuotas parodose, gavo ne vieną diplomą bei saują medalių.

1983 m. spalio 21 d. Generalinėje svarsčių ir matų konferencijoje (CGPM) pagaliau buvo patvirtintas šviesos greitis – 299 792,458 km/s. Tai įvyko 3 dienos po to, kai buvo įkurta Lietuvos mokslų akademijos Fizikos instituto Bandomoji lazerinės ir elektroninės technikos gamykla, vėliau tapusi Eksma.

Šiandien Lietuvoje turime visą lazerinių technologijų kūrimo grandinę: nuo optinių dangų iki lazerinių mašinų ir jų taikymų. Ekosistemoje veikia apie 60 įmonių ir startuolių su daugiau nei 1600 darbuotojų. Lietuvos lazerių pramonės sukuriama pridėtinė vertė yra daugiau nei 3 kartus didesnė už pramonės vidurkį. Sukaupta didžiulė patirtis didelės galios lazerinių sistemų kūrimo bei lazerinio mikroapdirbimo su ultratrumpų impulsų lazeriais srityje, plačiai taikoma mokslo, elektronikos, medicinos ar automobilių pramonėje.

Paaiškėjo Metų geriausieji

Lietuvos lazerių asociacija pirmą kartą organizavo metų geriausiųjų apdovanojimus. Įmonės bei mokslo institucijos, galėjo varžytis ir pelnyti bendruomenės simpatijas bei balsus trijose kategorijose: Metų inovacija, Metų bendradarbiavimas, Metų proveržis.

Metų inovacija 2023

„Metų inovacija 2023“ apdovanojimą pelnė mažus lazerius kuriantis ir gaminantis startuotis – UAB Aktyvus Photonics. Jų 2022 m. viduryje viešai pristatyta nauja kietakūnių lazerių, skirtų naudoti ekstremalioms sąlygoms, grupė – lazeriai Baudėjas ir Visor-R – bendruomenės buvo pripažinta novatorišku produktu. Baudėjas – tai gynybos rinkai skirtas lazeris, pasižymintis ypatingu atsparumu aplinkos sąlygoms ir leidžiantis mažiems orlaiviams atlikti taktines taikinių žymėjimo operacijas. Tuo tarpu Visor–R pasižymi panašiomis atsparumo charakteristikomis bei turi pilnai izoliuotą IP66 korpusą su integruota elektronika dėl to gali vykdyti industrinius matavimus atšiauriomis sąlygomis.

Metų bendradarbiavimas 2023

UAB Ekspla ir UAB Light Conversion partnerystė, kuriant vieną galingiausių pasaulyje lazerinę sistemą „SYLOS 3“, pripažinta „Metų bendradarbiavimu 2023“. Didelio intensyvumo 15 TW galios lazerinė sistema instaliuota ELI-ALPS lazerinių tyrimų centre Vengrijoje šią vasarą. Unikalūs „SYLOS 3“ parametrai – didelis dažnis, smailinė galia ir stabilumas – padės mokslininkams vykdyti eksperimentus, kurių iki šiol negalėdavo atlikti dėl esamų įrankių ribotumo.

Metų proveržis 2023

Būdama didžiausia ekosistemos įmone, Light Conversion ir toliau stebina bendruomenę. Didelės investicijos, leidusios pasiekti apie 60 proc. patalpų plėtrą bei 30 proc. darbuotojų prieaugį, nesutrukdė įmonei skaičiuoti beveik 12 proc. išaugusią apyvartą. Šiandien LIGHT CONVERSION patalpos sudaro beveik 18 000 kv. m. Naujame pastate įrengti švarūs kambariai, kuriuose gaminami Lietuvą garsinantys femtosekundiniai lazeriai, užima 1 800 kv.m plotą. Planuojama, jog dar šiais metais bus viršyta 500 darbuotojų riba.

PADĖKA MOKYTOJAMS

„Lazeriai. Mokslas ir Technologijos“ konferencijos metu Lietuvos lazerių bendruomenė kreipė dėmesį į mokytojo profesijos svarbą bei vaidmenį, pasirenkant fiziko profesinį kelią.

Renginio metu stovinčių dalyvių ovacijomis buvo pagerbtos ir Lietuvos lazerių asociacijos įsteigtu piniginiu prizu apdovanotos Mažeikių Gabijos gimnazijos fizikos mokytoja Genovaitė Meinorienė, Šiaulių J.Janonio gimnazijos fizikos mokytoja Valentina Rakužienė bei Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos fizikos mokytoja Roza Miliajeva už darbą skatinant ir ugdant jaunąją fizikų kartą.

Pasak Lietuvos lazerių asociacijos prezidento dr. Gedimino Račiukaičio „2022 metai buvo sėkmingi Lietuvos lazerių sektoriui. Dinamiškai kintančiais metais pasiekėme virš 20 procentų augimą. Turime daug planų augti ir plėstis, bet nagingų rankų ir išmanių galvų pradeda stygti. Nuoširdžiai dėkojame mokytojoms, parengusioms ir nukreipusioms į fiziką daugiausiai moksleivių. Grįžtame į mokyklas paskatinti daugiau domėtis aplinkui supančiu pasauliu. Tai ne tik žingeidumo patenkinimas, bet ir geras kelias siekti asmeninės sėkmės ir garsinti ir stiprinti Lietuvą“.

Lazerių asociacija pagerbė mokytojus

Račiukaitis_ Blaževič nuotr
Naujienos
Lazerių pramonė Lietuvoje auga 10 kartų greičiau nei Europos vidurkis

Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis teigia, kad Lietuvos lazerių pramonės apyvarta per 2022 metus siekė 210 mln. eurų ir paaugo net 21 proc. Anot jo, Lietuvos lazerių sektorius sugeba augti ir plėstis netgi techninės recesijos sąlygomis.

„Lazerių pramonė auganti, praeitais metais turėjome 210 mln. eurų apyvartą ir paaugome 21 proc. Mūsų augimo vidurkis per 10 metų buvo 16,2 proc. ir iš tikro augame 10 kartų greičiau, nei Europos pramonės vidurkis. Ir tai jaučiasi: turime 60 įmonių, 1,6 tūkst. darbuotojų jose ir 10 proc. iš jų yra daktarai. O tai reiškia, kad tos įmonės draugauja su universitetais, su centrais, kurie ruošia specialistus ir kuria naujus produktus“, – antradienį „Altechna“ naujo gamybos ir biuro komplekso atidaryme Vilniuje teigė G. Račiukaitis.

„Visi sektoriai šneka apie kokius nors nuosmukius, o mes tuo metu plečiamės“, – pridūrė jis.

Lazerių asociacijos prezidentas priminė, kad lietuviškos lazerių technologijos pripažįstamos ir konkuruoja pasauliniu lygmeniu, bei artimoje ateityje nusimato šio sektoriaus specialistų bendradarbiavimas tiek su Taivane veikiančiomis mokslo institucijomis, tiek su Pietų Korėjos elektronikos gamintojais.

„Rugsėjo mėnesį atidarysime Lietuvos lazerių technologijų tyrimų centrą Taivano pramoninių technologijų tyrimų institute (ITRI), kur vėlgi mūsų technologijos bus naudojamos. Liepos pradžioje važiuojame į Pietų Korėja, kur susitiksime su Samsung ir LG, bei žiūrėsime, kaip perkelti mūsų žinias, mūsų komponentus į didžiųjų įmonių gamybą“, – paminėjo jis.

(E. Blaževič  nuotr., interviu publikuotas LRT.lt)

altechna
Narių naujienosNaujienos
„Altechna“ plečiasi: investavo į technologinę įrangą ir gamybines patalpas
Pažangius optinius komponentus kurianti ir pasaulinei rinkai tiekianti bendrovė „Altechna“, sostinės Savanorių prospekte atidarė naują, modernią laboratorijos, gamybos ir verslo kompleksą.
Pastaraisiais metais įmonė sparčiai auga, todėl užsakymo poreikių patenkinimui prireikė naujų, pažangiausiomis technologijomis aprūpintų patalpų. Bendrovė į vadinamąsias švariąsias patalpas ir technologinius įrenginius investavo per 8 mln. Eur ir planuoja tolesnę plėtrą bei įsigijimus JAV rinkoje. Pasak „Altechnos“ vadovo Antano Lauručio, plėtrą JAV paskatino pasaulinėje rinkoje vykstantys tiekimo grandinių pokyčiai. Pamačiusi JAV poreikį rasti alternatyvius tiekėjus ne Kinijoje, „Altechna“ nusprendė savo plėtros strategiją nukreipti būtent į JAV klientų poreikius.
Pirmieji rezultatai jau matosi

Bendrovė praėjusiais metais pasiekė rekordines pajamas – 16,7 mln. Eur. Palyginti su 2021 m., jos augo 30 proc. Šiais metais kompanija planuoja apie 18–20 mln. Eur apyvartą. „Keli pastarieji metai parodė, kad JAV rinkoje yra labai daug galimybių, mat šalis nebenori būti priklausoma nuo Kinijos ir ieško naujų tiekimo šaltinių. Siekdami pasinaudoti šia galimybe, pernai ir šiemet atlikome didžiausias investicijas mūsų įmonės istorijoje. Be to, prie vadovų komandos JAV prisijungė patyręs verslo plėtros vadovas, dirbęs lyderiaujančiose pasaulyje sektoriaus įmonėse. Čia sustoti neketiname – šiuo metu vyksta derybos dėl technologijų įmonės įsigijimo JAV. Numatome ir daugiau įsigijimų ateinančiais metais“, – ateities gaires brėžia A. Laurutis.

Per kelis pastaruosius metus „Altechna“ JAV rinkoje padvigubino pajamas, o 2023-ųjų rezultatas, vertinant trejų metų perspektyvą, pasak A. Lauručio, pajamas gali ir patrigubinti. Įmonės vadovas numato, kad eksportas į JAV jau šiemet sudarys bent 25 proc. visų kompanijos pajamų. „Altechna“ plečiasi ir Europoje, kuri istoriškai yra didžiausia įmonės rinka. Bendrovė, siekdama sustiprinti savo pozicijas ir rasti naujų augimo galimybių Senajame žemyne, verslo plėtrą DACH regione (Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos rinkose) patikėjo vadovui iš Šveicarijos. „Turime puikią komandą tiek čia, tiek svarbiausiose užsienio rinkose. Mūsų specialistai jau seniai įrodė, kad yra tarp geriausių pasaulyje. Todėl jaučiamės tvirtai, esame pasiruošę šuoliui“, – sako A. Laurutis.
Medicina ir kvantinė kompiuterija
Pagrindiniai „Altechnos“ produktai yra optiniai komponentai. Juos galima suskirstyti į lazerinę optiką, poliarizuojančią optiką, kristalus ir optinius mazgus (į laikiklius jau integruotą optiką ar kelių optinių komponentų mazgą mechanikoje, pvz. objektyvą). Optika gaminama iš stiklo, pjaustoma, šlifuojama ir poliruojama. Vėliau ji padengiama dielektrinėmis ar metalų dangomis. Didžioji dalis bendrovės gaminių (apie 95 proc.) eksportuojama į ES šalis, JAV ir Aziją.

Lietuvos įmonės komponentus naudoja tokie pasauliniai lustų pramonės ir elektronikos milžinai, kaip ASML, „Samsung“, „Panasonic“ ir „Apple“. Dažniausiai „Altechnos“ produkcija montuojama į optines sistemas ir lazerius. Šie naudojami chirurgijos, puslaidininkių, medžiagų apdirbimo, metrologijos, kosmoso pramonės ir kitose srityse. Lietuvišką optiką galima rasti lazeriuose, kuriais atliekamos akių operacijos, šalinami randai, odos dariniai, inkstų akmenys, vykdomos kitos medicininės procedūros. Bendrovės optika taip pat naudojama puslaidininkių metrologijos sistemose, mikroskopuose, palydovuose ir kitur.

„Viena iš ateities rinkų, kurios augimui dabar ruošiamės, yra kvantinė kompiuterija ir su ja susijusi technologinė infrastruktūra. Jau turime sprendimų šiam taikymui ir ieškome naujų“, – tyrimų ir plėtros padalinio planais dalinasi vadovas. Bendrai „Altechnos“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros komanda, tobulinanti esamas technologijas ir produktus bei kurianti naujus, šiuo metu dirba keliomis kryptimis. Mokslininkai ir inžinieriai eksperimentuoja su technologijomis, kurios būtų naudingos litografijos (lustų gamybos technologija), automobilių (LiDAR sistemų) ir medicinos – nuo randų šalinimo iki akių operacijoms tinkamų lazerių – srityse. Neseniai bendrovė taip pat dalyvavo ES projekte GALACTIC H2020. „Altechnos“ dangos buvo naudojamos ant kristalų, kurių pagrindu veikia klimato kaitą iš kosmoso analizuojantys lazeriai.

Naujiems tikslams – milijoninės investicijos
„Altechna“ anksčiau veikė dviejose skirtingose Vilniaus vietose. Reaguojant į klientų poreikius ir spartų bendrovės augimą nuspręsta investuoti į pasaulinio lygio laboratorijos, technologinių gamybos patalpų ir biuro įrengimą. Nuo šiol vienoje vietoje dirba laboratorijos tyrimų ir plėtros bei administracijos darbuotojai. Bendrovė įsigijo tris naujus optinių dangų garinimo įrenginius ir įsirengė apie 500 kvadratinių metrų švariųjų patalpų. Šios investicijos, pasak A. Lauručio, leido pasiekti tris efektus – gamybinių pajėgumų šuolį, kokybės augimą ir našumo padidėjimą. Jis skaičiuoja, kad į vien į garinimo įrenginius kartu su pagalbine įranga investuota apie 4 mln. Eur. Bene brangiausias – „Buhler Helios“ magnetroninio purškimo aparatas (angl. mangnetron sputtering). Į švarias gamybines patalpas ir biurą investuota dar apie 2,8 mln. eurų. Anot jo, investicijos leido dangų gamybos pajėgumą išauginti bent tris kartus. Be to, dėl įrenginių naujumo ir švaros, bendrovė dabar geba pasiekti aukštesnius kokybinius parametrus, gaminti sudėtingesnius produktus labai reikliems rinkos lyderiams. Tai leidžia įgyti konkurencinį pranašumą ir žengti į naujas rinkas. Savo ruožtu, našumas didėja, nes nauji įrenginiai yra talpesni ir greitesni, visiškai automatizuoti. Be to, jie skaitmenizuoti ir gali būti valdomi nuotoliniu būdu.
(Tekstas publikuotas  DELFI.lt, Andriaus Ufarto nuotraukos)
piskarsko subfondas VU
Naujienos
Įkurtas vardinis prof. A. P. Piskarsko (1942-2022) subfondas

2023 m. balandžio mėn. lazerių ir jų sistemų gamybos įmonė „Light Conversion“ kartu su akademiko prof. Algio Petro Piskarsko (1942-2022) šeima įkūrė 200 tūkst. Eur vertės vardinį prof. A. P. Piskarsko neliečiamojo kapitalo subfondą.

Subfondo lėšos investuojamas bendrai su esamu VU fondo kapitalu. Pagerbiant šviesaus atminimo profesorių, iš uždirbtos investicijų grąžos VU Fizikos fakulteto lazerių mokslo talentams kasmet išmokamos vardinės prof. A. P. Piskarsko stipendijos, finansuojamos kitos mokslinės veiklos Vilniaus universitete. Likusi investicijų grąža reinvestuojama siekiant auginti subfondą.

Lietuvos lazerių tėvu vadinamas vienas žymiausių šalies mokslininkų prof. A. P. Piskarskas stipriai prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuva vadinama lazerių šalimi. Profesorius skyrė daug dėmesio aukštųjų technologijų plėtros strategijai, siekė užtikrinti tarptautinį Lietuvos lazerių pramonės konkurencingumą. Lietuviški lazeriai šiandien eksportuojami į daugiau kaip 40 valstybių. Ši sėkmė nebūtų įmanoma, be prof. A. P. Piskarsko ir jo mokinių indėlio į lazerių mokslą.

Informacija iš vuf.lt

SYLOS
Naujienos
Vieno galingiausio pasaulyje lazerio SYLOS3, sukurto Lietuvoje, pristatymas (nuotolinis renginys)

Lietuvos lazerių gamintojai ELI-ALPS lazerinių tyrimų centrui Segede suprojektavo, pagamino ir netrukus instaliuos didelio intensyvumo 15 TW (teravatų) (1 TW = 10^12 W) galios lazerinę sistemą. Vilniuje kurta, suprojektuota ir pagaminta sistema spinduliuos ultratrumpuosius 8 femtosekundžių trukmės impulsus 1 kHz dažniu. Tai – vienintelė tokių įspūdingų parametrų sistema pasaulyje.

Unikalūs SYLOS3 parametrai – didelis dažnis, pikinė galia ir stabilumas – padės mokslininkams atlikti eksperimentus, kurių iki šiol negalėdavo atlikti dėl esamų įrankių ribotumo. Pagrindinės kryptys (rentgeno spindulių tyrimai, 4D vaizdinimas, dalelių greitinimas), kuriose dirbama su SYLOS3, padės išspręsti šiuolaikiniam tyrėjui kylančius iššūkius pramonės, gyvybės mokslų ir fundamentaliųjų tyrimų srityse.

2023 m. gegužės 15 d., PIRMADIENĮ, 10 val. kviečiame dalyvauti nuotoliniame rekordinių parametrų lazerio SYLOS3 pristatyme. Renginio trukmė – 1 val. 30 min.

Renginio turinys pritaikytas vyresniųjų klasių moksleiviams, bet lazerių pasaulio naujienų ir įdomybių išgirs visi, besidomintys Lietuvos lazerininkų pasiekimais.

TIESIOGINĖ RENGINIO TRANSLIACIJA 2023 m. gegužės 15 d. 10 val.: https://www.youtube.com/@lietuvoslazeriuasociacija/.

Renginio dalyviai turės išskirtinę galimybę virtualiai aplankyti laboratoriją Vilniuje, kurioje buvo surenkamas šis rekordinių parametrų lazeris, ir iš arti pamatyti, kaip atrodo unikalusis SYLOS3. Taip pat bus kalbinami šį lazerį kūrę ir montavę inžinieriai.

Renginio pranešėjai:

dr. Roman Antipenkov,  mokslininkas, „Extreme Light Infrastructure“ centre (ELI-Beamlines, Čekija) kuriantis OPCPA pagrindu veikiančias lazerines sistemas. Pranešimo tema – „Moksliniai tyrimai ELI laboratorijose: nuo lazerių iki astrofizikos eksperimentų“.

Justas Varpučianskis, didelio intensyvumo lazerių programos vadovas, UAB „Ekspla“. Darbe kuruoja didelių ir sudėtingų lazerių plėtrą. Jis papasakos apie vieną galingiausių lazerių pasaulyje: „SYLOS3: kas, kodėl ir kam?“

Karolis Jurkus, lazerių inžinierius, UAB „Light Conversion“. Kasdien kuria ir plėtoja naujus lazerinius šaltinius. Jis papasakos, kokie gali būti lazeriai ir kokiose srityse jų potencialas skleidžiasi. Pranešimo tema – „Mažų lazerių dideli stebuklai: ar šviesa gali valdyti smegenis“.

LLA opie
NaujienosUncategorized
Lietuvos lazerių asociacijos delegacija – „LASER EXPO / OPIE‘23“
Lietuvos lazerių asociacijos nariai dalyvauja Jokohamoje (Japonija) vykstančioje „LASER EXPO / OPIE‘23“ parodoje.
OPIE yra viena didžiausių su lazeriais ir optinėmis technologijomis susijusių parodų Japonijoje, kurioje dalyvauja žymiausi mokslininkai, inžinieriai, ieškantys sprendimų mokslinių tyrimų ir plėtros bei produktų kūrimo iššūkiams spręsti.
Planuojama, kad šiemet, per tris parodos dienas, joje apsilankys apie 12 tūkstančių lankytojų.
Dalyvaudamos šiame renginyje įmonės siekia stiprinti Lietuvos lazerinių technologijų (paslaugų ir prekių) eksportą į Japoniją ir kitas išvysčiusias šalis, užmegzti ryšius su potencialiais partneriais ir užsakovais.
Įmonių dalyvavimas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos fondo lėšomis, Lietuvos lazerių asociacijai įgyvendinant projektą „Lazerinių technologijų eksporto plėtra“ (Nr. 03.2.1-LVPA-K-801-06-0012).