Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų bendrovė „Astrolight“ kartu su partneriais Graikijoje sėkmingai pradėjo eksploatuoti lazerinio ryšio sistemą, leidžiančią perduoti duomenis iš orbitoje skriejančio palydovo į antžeminę stotį. Tai pirmasis kartas, kai „Astrolight“ sukurta lazerinio ryšio technologija veikia orbitoje ir užtikrina reguliarų duomenų perdavimą į Žemę. Sistema jau veikia autonomiškai, o jos valdymas vykdomas nuotoliniu būdu iš Lietuvos.
Apie pasiektą rezultatą spalio 8 d. paskelbė „Astrolight“ kartu su Atėnų nacionaliniu ir Kapodistrijos universitetu bei Salonikų Aristotelio universitetu.
Duomenys perduodami 1 Gb/s sparta
Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų bendrovė „Astrolight“ kartu su partneriais Graikijoje sėkmingai pradėjo eksploatuoti lazerinio ryšio sistemą, leidžiančią perduoti duomenis iš orbitoje skriejančio palydovo į antžeminę stotį. Tai pirmasis kartas, kai „Astrolight“ sukurta lazerinio ryšio technologija veikia orbitoje ir užtikrina reguliarų duomenų perdavimą į Žemę. Sistema jau veikia autonomiškai, o jos valdymas vykdomas nuotoliniu būdu iš Lietuvos.
Apie pasiektą rezultatą spalio 8 d. paskelbė „Astrolight“ kartu su Atėnų nacionaliniu ir Kapodistrijos universitetu bei Salonikų Aristotelio universitetu.
Duomenys perduodami 1 Gb/s sparta
Lazerinis ryšys užmegztas tarp dviejų „Astrolight“ sukurtų sistemų: palydove įrengto lazerinio ryšio terminalo ATLAS-1 ir Graikijoje veikiančios optinės antžeminės stoties. ATLAS-1 yra integruotas į Atėnų universiteto sukurtą nanopalydovą ERMIS-3, o duomenis priima Salonikų Aristotelio universiteto optinė antžeminė stotis HolOGS-1, įrengta Holomondo kalnuose, Graikijoje. Šią stotį „Astrolight“ modernizavo iki savo OGS-2.5 modelio. Abi sistemos sukurtos įgyvendinant ERMIS ir „PeakSat“ misijas, kurias remia Europos kosmoso agentūra (EKA).
Šiuo metu duomenys perduodami 1 gigabito per sekundę (Gb/s) sparta, o bendrovės atlikti techniniai vertinimai rodo, kad sistema galėtų palaikyti ir iki 10 Gb/s spartą. Pirmąjį optinį ryšį pavyko užmegzti jau per pirmąjį aktyvų palydovo praskridimą virš antžeminės stoties. Trečiojo praskridimo metu abi sistemos buvo visiškai sukalibruotos ir pradėjo veikti autonomiškai pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį. Per savaitę nuo pirmojo ryšio užmezgimo pereita prie reguliaraus veikimo – dabar ryšys užmezgamas du kartus per dieną, o abi sistemos valdomos nuotoliniu būdu iš Lietuvos.
Vienas svarbiausių šio pasiekimo aspektų – ne tik pats duomenų perdavimas lazeriu, bet ir įrodytas sistemos gebėjimas autonomiškai užmegzti bei palaikyti ryšį. „Astrolight“ duomenimis, ryšys buvo užtikrinamas tiek dieną, tiek naktį, taip pat sudėtingesnėmis sąlygomis, kai palydovas buvo žemai virš horizonto arba optinį kelią protarpiais užstodavo debesys ir kitos kliūtys. Po sistemos kalibravimo orbitoje optinio ryšio prieinamumas viršijo 85 proc. palydovo praskridimų metu, kai jo pakilimo kampas buvo didesnis nei 15 laipsnių. Nutrūkus optiniam ryšiui, ATLAS-1 gebėjo jį atkurti greičiau nei per 10 milisekundžių, neatlikdamas papildomos skenavimo procedūros.
Pasak „Astrolight“ technologijų vadovo ir bendraįkūrėjo Daliaus Petrulionio, bendrovė yra viena pirmųjų, kurioms pavyko autonomiškai užtikrinti visą lazerinio ryšio grandinę, naudojant savo sistemas tiek orbitoje, tiek Žemėje ir jas prižiūrint nuotoliniu būdu. Bendrovės siekis – kad didelės spartos optinis ryšys taptų praktiškai pritaikoma, reguliariai naudojama paslauga palydovų operatoriams, kuriai nereikėtų nuolatinės tiesioginės priežiūros.
Lazerinis ryšys – alternatyva radijo bangomis perduodamiems duomenims
Šiuo metu dauguma palydovų duomenis į Žemę perduoda radijo bangomis. Lazerinis ryšys yra alternatyva, leidžianti didelius duomenų kiekius perduoti siauru optiniu spinduliu. Vienas pagrindinių šios technologijos privalumų – atsparumas radijo dažnių trikdžiams. Be to, siauras lazerio spindulys apsunkina perduodamų duomenų perėmimą, o optinio ryšio technologijos suteikia galimybių pasiekti didesnę duomenų perdavimo spartą. Šios savybės aktualios augant palydovinių duomenų kiekiams ir didėjant patikimų, didelės spartos bei saugių ryšio sprendimų poreikiui.
„Astrolight“ vadovas ir bendraįkūrėjas Laurynas Mačiulis atkreipia dėmesį, kad elektroninės kovos grėsmės, GPS trikdžiai ir ryšio infrastruktūros pažeidžiamumas didina alternatyvių ryšio technologijų svarbą. Pasak jo, Lietuvai ir Europai reikalingi sprendimai, atsparūs radijo trikdžiams ir mažinantys priklausomybę nuo atskirų ryšio infrastruktūros elementų.
Toliau – naujos kartos lazerinio ryšio sistemos
Po sėkmingo ATLAS-1 ir OGS-2.5 sistemų paleidimo „Astrolight“ toliau plėtoja lazerinio ryšio tarp kosmoso ir Žemės technologijas. Be jau veikiančios optinės antžeminės stoties Graikijoje, bendrovė bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra stato dar vieną tokią stotį Grenlandijoje. Taip pat kuriami trys naujos kartos lazerinio ryšio terminalai – ATLAS-2, ATLAS-X-MINI ir ATLAS-X.
ATLAS-2 ir ATLAS-X-MINI projektuojami iki 2,5 Gb/s spartos ryšiui tarp palydovų bei tarp palydovo ir Žemės. Kai kurios šių terminalų konfigūracijos galėtų pasiekti iki 100 Gb/s spartą. Didesnysis ATLAS-X terminalas kuriamas siekiant užtikrinti iki 400 Gb/s duomenų perdavimo spartą pagal ESTOL standartą. Šio terminalo paleidimas ir parengimas eksploatacijai numatomas 2028–2029 m., įgyvendinant EKA „HydRON“ projektą, o ATLAS-2 ir ATLAS-X-MINI kvalifikacinius bandymus planuojama užbaigti dar 2026 metais.
Sėkmingas ATLAS-1 veikimas orbitoje žymi svarbų „Astrolight“ technologijų plėtros etapą: Lietuvoje sukurtos lazerinio ryšio sistemos jau naudojamos reguliariam duomenų perdavimui iš kosmoso į Žemę, o pasiekti rezultatai sudaro pagrindą tolesnei šių technologijų plėtrai ir komerciniam pritaikymui.
Šaltiniai: