Pietų Korėja – viena svarbiausių pasaulio puslaidininkių ir elektronikos pramonės šalių, nuosekliai investuojanti į naujos kartos technologijas, pažangią gamybą ir mokslinius tyrimus. Lietuvos lazerių ir fotonikos sektoriui tai atveria galimybių ne tik pasiūlyti savo technologinius sprendimus, bet ir kartu su Korėjos partneriais ieškoti atsakymų į naujus mokslo bei pramonės iššūkius. Šių galimybių paieškai buvo skirta lapkričio 2–6 dienomis vykusi Lietuvos lazerių ir fotonikos mokslo ir verslo misija į Pietų Korėją.
Pietų Korėjos siekis išlaikyti konkurencingumą aukštųjų technologijų srityje atsispindi ilgalaikėje šalies mokslo ir pramonės politikoje. Nacionaliniame strateginių technologijų plėtros plane išskirta dvylika prioritetinių sričių, tarp jų – puslaidininkiai ir ekranų technologijos, dirbtinis intelektas, robotika ir pažangi gamyba, kvantinės technologijos bei naujos kartos ryšio sistemos. Šie prioritetai grindžiami ne vien siekiu stiprinti esamas pramonės šakas. Pietų Korėja investuoja į naujų technologijų kūrimą, mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir sprendimus, kurie ateityje galėtų tapti naujų pramonės sektorių pagrindu. 2026 metų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros biudžeto plane numatytas reikšmingas finansavimo augimas, o tarp svarbiausių investicijų krypčių išlieka dirbtinis intelektas, puslaidininkiai ir kitos strateginės technologijos.
Lietuvos lazerių ir fotonikos sektoriui šios kryptys aktualios dėl glaudaus ryšio tarp lazerinių technologijų ir pažangios pramonės poreikių. Lazeriai naudojami ne tik moksliniuose eksperimentuose, bet ir gamybos procesuose, kuriuose būtinas itin didelis tikslumas, sudėtingų medžiagų apdirbimas ar mikroskopinių struktūrų formavimas.
Puslaidininkiai ir pažangi elektronika
Pietų Korėjos puslaidininkių pramonė yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos ir technologinės plėtros ramsčių. Greta tradiciškai stiprios atminties lustų gamybos vis daugiau dėmesio skiriama pažangioms lustų pakavimo technologijoms, skirtingų puslaidininkinių komponentų integravimui ir naujoms medžiagoms. Šių technologijų plėtra kelia vis didesnius reikalavimus gamybos tikslumui, medžiagų apdirbimo kokybei ir procesų patikimumui. Viena iš tyrinėjamų krypčių – stiklo substratų naudojimas naujos kartos elektronikos komponentų pakavimui. Stiklas pasižymi savybėmis, kurios gali būti naudingos kuriant didelio tankio elektrines jungtis ir sudėtingesnes elektronikos sistemas.
Tačiau tokių substratų gamyba kelia ir technologinių iššūkių. Būtina suformuoti itin tikslias mikroskopines angas, užtikrinti tinkamą jų paviršiaus kokybę ir išvengti medžiagos pažeidimų. Mokslinėje literatūroje lazerinis apdirbimas, įskaitant ultratrumpųjų impulsų lazerių taikymą ir lazeriu inicijuojamą selektyvųjį ėsdinimą, nagrinėjamas kaip vienas iš galimų šių uždavinių sprendimo būdų. Būtent čia galima įžvelgti Lietuvos lazerių sektoriaus kompetencijų pritaikymo potencialą. Lietuvoje kuriami ultratrumpųjų impulsų lazeriai, precizinio mikroapdirbimo technologijos ir procesų valdymo sprendimai gali būti aktualūs tobulinant tokius gamybos metodus. Vis dėlto, siekiant juos pritaikyti pramoniniu mastu, svarbu įvertinti ne tik apdirbimo tikslumą, bet ir spartą, pakartojamumą, patikimumą bei ekonominį pagrįstumą. Bendradarbiavimas su Pietų Korėjos mokslinių tyrimų centrais ir elektronikos pramonės atstovais galėtų būti naudingas ieškant konkrečių technologinių sprendimų ir vertinant jų pritaikomumą realiomis gamybos sąlygomis.
Pažangi gamyba ir fotonikos technologijos
Kita svarbi Pietų Korėjos technologinės plėtros kryptis – pažangi gamyba, apimanti automatizavimą, robotiką ir naujų gamybos metodų kūrimą. Didėjant elektronikos komponentų sudėtingumui ir gamybos tikslumo reikalavimams, auga poreikis technologijoms, leidžiančioms patikimai apdirbti vis mažesnes struktūras ir įvairesnes medžiagas. Lietuvos lazerių ir fotonikos sektoriaus kompetencijos apima gerokai daugiau nei pačių lazerinių šaltinių gamybą. Šalyje kuriamos lazerinio mikroapdirbimo sistemos, optiniai komponentai ir dangos, optinių matavimų įranga bei specializuoti technologiniai sprendimai.
Tokios kompetencijos gali būti naudingos kuriant naujus elektronikos gamybos procesus, tobulinant medžiagų mikroapdirbimo metodus ar integruojant lazerines technologijas į automatizuotas gamybos linijas. Šioje srityje svarbus ne vien atskiros technologijos veiksmingumas. Pramonėje lemiamą reikšmę turi viso proceso stabilumas, našumas ir galimybė jį pritaikyti didesnėms gamybos apimtims. Todėl glaudesnis lazerinių technologijų kūrėjų ir jų pramoninių naudotojų bendradarbiavimas gali padėti tiksliau nustatyti technologinius poreikius ir kurti jiems pritaikytus sprendimus.
Didelio intensyvumo lazeriai ir fundamentiniai tyrimai
Lietuvos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimo potencialas neapsiriboja pramoninėmis technologijomis. Abi šalys turi kompetencijų didelio intensyvumo lazerių ir jų taikymo moksliniuose tyrimuose srityje. Pietų Korėjoje, Gvangdžu mokslo ir technologijų instituto (GIST) teritorijoje, veikia Reliatyvistinės lazerių fizikos centras (CoReLS), turintis 4 petavatų galios lazerinę sistemą. Ji naudojama fundamentiniams itin intensyvios lazerio spinduliuotės ir medžiagos sąveikos tyrimams, įskaitant reliatyvistinės plazmos fiziką ir stipriųjų laukų kvantinę elektrodinamiką.
Lietuvos lazerių sektorius taip pat turi ilgametę patirtį kuriant didelio intensyvumo ultratrumpųjų impulsų lazerines sistemas, jų komponentus ir moksliniams eksperimentams skirtus šviesos šaltinius. Lietuviškos lazerinės technologijos naudojamos tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje, o Lietuvos mokslininkai dalyvauja bendruose didelio intensyvumo lazerių tyrimų projektuose. Šioje srityje tarptautinis bendradarbiavimas ypač svarbus, nes eksperimentams reikalinga sudėtinga ir brangi infrastruktūra. Skirtingų mokslinių grupių kompetencijų sujungimas leidžia imtis uždavinių, kuriuos atskiroms institucijoms būtų sunkiau įgyvendinti savarankiškai. Lietuvos ir Pietų Korėjos mokslininkų bendradarbiavimas galėtų apimti tiek lazerinių sistemų ir jų komponentų tobulinimą, tiek bendrus fundamentinius tyrimus, pasitelkiant turimą infrastruktūrą ir abiejų šalių patirtį.
Nuo bendrų interesų – prie ilgalaikės partnerystės
Lietuvos lazerių sektoriaus stiprybė – glaudus mokslo ir verslo ryšys. Per šešis dešimtmečius šalyje susiformavo ekosistema, apimanti fundamentinius lazerių fizikos tyrimus, lazerinių sistemų ir optinių komponentų kūrimą bei technologijų diegimą pramonėje. Pietų Korėja savo ruožtu išsiskiria stipria aukštųjų technologijų pramone, didelėmis gamybos apimtimis ir reikšmingomis investicijomis į mokslinius tyrimus. Toks skirtingų kompetencijų derinys sudaro prielaidas abipusiai naudingam bendradarbiavimui – nuo naujų technologinių sprendimų kūrimo iki jų išbandymo ir pritaikymo pramonėje.
„Pietų Korėjos technologinės stiprybės ir Lietuvos kompetencijos lazerių bei fotonikos srityje puikiai papildo viena kitą. Matome didelį potencialą kartu ieškoti naujų sprendimų ir spręsti bendrus technologinius iššūkius“, – teigia Lietuvos lazerių asociacijos vykdančioji direktorė Kristina Ananičienė.
Lapkričio 2–6 dienomis vykusi Lietuvos lazerių ir fotonikos mokslo ir verslo misija suteikė galimybę šias technologines sąsajas aptarti tiesiogiai su Pietų Korėjos mokslininkais ir pramonės atstovais. Susitikimuose buvo pristatytos abiejų šalių kompetencijos, aptarti aktualūs tyrimų ir technologijų plėtros klausimai bei galimos bendradarbiavimo kryptys. Vis dėlto vien technologinių interesų sutapimo ilgalaikei partnerystei nepakanka. Bendriems tyrimams ir technologijų kūrimo projektams reikia nuoseklaus dialogo, pasitikėjimo ir aiškiai apibrėžtų tikslų. Todėl svarbu ne tik užmegzti naujus ryšius, bet ir juos palaikyti, ieškant konkrečių galimybių bendradarbiauti.