Lietuvos lazeriams – 60: nuo pirmojo lazerio iki pasaulyje pripažintos aukštųjų technologijų ekosistemos
1966 m., praėjus vos šešeriems metams nuo pirmojo lazerio sukūrimo pasaulyje, Vilniaus universitete buvo įžiebtas pirmasis lazeris Lietuvoje. Šiandien šalyje veikia daugiau kaip 60 lazerių ir fotonikos įmonių, sektoriuje ir jį supančiuose mokslo centruose dirba daugiau nei 2 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų, o daugiau kaip 90 proc. Lietuvoje sukuriamos lazerių sektoriaus produkcijos eksportuojama.
Rugsėjo 10 d. Lietuvos lazerių bendruomenė kartu su sektoriaus pradininkais, mokslo, verslo ir valstybės atstovais paminėjo Lietuvos lazerių 60-metį. Šešių dešimtmečių sukaktis tapo proga ne tik prisiminti nueitą kelią, bet ir įvertinti, ką per šį laiką sukurta mokslo, verslo ir talentų ekosistema reiškia Lietuvai šiandien.
60 metų investicijų į mokslą ir žmones
„Lietuvos lazerių sektoriaus sėkmė yra labai aiški žinia valstybei: investicijos į fundamentalųjį mokslą, žmones ir inovacijų ekosistemas atsiperka, sukurdamos ilgalaikę vertę“, – 60-mečio minėjime sakė Ministro Pirmininko patarėja Marija Jakubauskienė.
Jos teigimu, lazerių ir fotonikos ekosistema Lietuvai svarbi ne tik ekonomine prasme – ji stiprina šalies inovacijų potencialą, telkia mokslą ir verslą, augina aukščiausios kvalifikacijos specialistus bei didina Lietuvos technologinį atsparumą ir savarankiškumą.
Apie Lietuvos lazerių sektoriaus reikšmę valstybei 60-mečio minėjime taip pat kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė, užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Rimantas Vaitkus. Kalbėdami apie sektoriaus reikšmę Lietuvai, jie akcentavo jo indėlį į šalies ekonomiką, mokslo ir aukštųjų technologijų plėtrą bei Lietuvos matomumą pasaulyje.
Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas Lietuvos lazerių raidą pavadino vienu geriausių mokslo raidos ir žinių perdavimo pavyzdžių. Iš akademinių tyrimų išaugusi industrija ne tik sukūrė aukštos pridėtinės vertės verslą, bet ir išlaikė glaudų ryšį su mokslu – verslo žmonės grįžta į universitetą, remia tyrimus ir studijas, o įmonės investuoja į naujų technologijų kūrimą.
Šis ryšys per šešis dešimtmečius tapo vienu iš Lietuvos lazerių ekosistemos išskirtinumų.
Nuo kelių mokslinių grupių iki daugiau nei 60 įmonių
Šiandieninės ekosistemos pradžia buvo gerokai kuklesnė. Dar 1962 m. prof. Povilas Brazdžiūnas įžvelgė vos prieš dvejus metus pasaulyje atsiradusios lazerių technologijos potencialą ir inicijavo jaunų Lietuvos fizikų rengimą šioje srityje.
Po ketverių metų Juozas Vidmantis Vaitkus, Jurgis Viščakas ir Remigijus Baltramiejūnas Vilniaus universitete įžiebė pirmąjį lazerį Lietuvoje. Įdomu tai, kad lazeris nebuvo kuriamas kaip savitikslė nauja technologija – jo reikėjo puslaidininkių tyrimams.
Vėliau Vilniaus universitete ir Fizikos institute susiformavo stiprios lazerių tyrimų mokyklos. Mokslininkai patys konstravo prietaisus, inžinieriai dirbo kartu su tyrėjais, o dalis šiose aplinkose sukauptų kompetencijų ilgainiui virto verslu.
Atkūrus nepriklausomybę pradėjo formuotis šiandieninė Lietuvos lazerių pramonė. 1992 m. įkurta „Ekspla“, 1994 m. – „Light Conversion“, vėliau augo optikos, komponentų, lazerių šaltinių ir technologinių sistemų įmonės. Šiandien Lietuvos lazerių ir fotonikos ekosistema apima visą vertės grandinę – nuo fundamentinių tyrimų iki galutinio technologijų diegimo pramonėje.
Kurti kitus 60 metų
Lietuvos lazerių sektoriaus ateitis tebėra glaudžiai susijusi su viena stipriausių šalies kompetencijų – ultratrumpųjų impulsų lazeriais ir jų taikymu. Tačiau vis daugiau galimybių matoma puslaidininkių, kvantinių technologijų, ryšių, medicinos, gynybos ir kosmoso srityse.
Lietuva yra ELI ERIC – Europos didžiosios lazerių mokslinės infrastruktūros – bendrasteigėja. 2023 m. Taivane kartu su Pramoninių technologijų tyrimų institutu ITRI atidarytas bendras ultratrumpųjų impulsų lazerių technologijų tyrimų ir inovacijų centras ULTRI.
Lietuvos lazerių asociacijos prezidento G. Račiukaičio vertinimu, Lietuvos stiprybė ir ateityje nebūtinai bus masinė gamyba. Didesnė galimybė – išlaikyti pozicijas ten, kur reikalingos itin aukštos kompetencijos, kurti sunkiai pakeičiamus komponentus ir technologijas bei tapti svarbia didelių tarptautinių projektų dalimi.
Šešiasdešimties metų Lietuvos lazerių istorija rodo, kad aukštųjų technologijų ekosistemos neatsiranda per vieną finansavimo ciklą ar kelerius metus. Joms reikia nuosekliai auginamų žmonių ir mokslo kompetencijų, erdvės eksperimentuoti, mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei gebėjimo sukauptas žinias perduoti kitai kartai.
60-mečio istorija – ir visuomenei
Jubiliejiniais metais Lietuvos lazerių istoriją galima pažinti ir už laboratorijų bei įmonių ribų.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidarytoje ekspozicijoje „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ pristatoma Lietuvos lazerių sektoriaus raida, jo pradininkai ir žmonės, kūrę mokslines žinias, technologijas bei įmones.
Energetikos ir technikos muziejuje nuo liepos veikia fotonikos ekspozicija „Nuo šviesos bangos iki lazerio spindulio“, kviečianti praktiškai susipažinti su šviesa, fotonika ir lazerių veikimo principais.
Nuotraukų autorius – Greta Vaisėtaitė
„Lazeriai. Mokslas ir technologijos 2026“: nuo 60 metų istorijos iki kito technologinio proveržio
Rugpjūčio 28 d. kasmetinėje konferencijoje „Lazeriai. Mokslas ir technologijos 2026“ susitiko Lietuvos lazerių ir fotonikos bendruomenė, mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai bei kitų aukštųjų technologijų industrijų ekspertai.
Šių metų konferencija vyko Lietuvos lazerių sektoriui ypatingu metu – minint 60 metų nuo pirmojo lazerio įžiebimo Lietuvoje. Per šešis dešimtmečius iš mokslinių tyrimų ir pirmųjų eksperimentų išaugo tarptautiniu mastu konkurencinga lazerių ekosistema. Todėl konferencijoje žvelgėme ne tik į nueitą kelią ir sektoriaus pasiekimus, bet ir į tai, ko reikia kitam Lietuvos technologijų augimo etapui.
Konferencijos programoje Lietuvos lazerių sektoriaus situacija ir perspektyvos buvo vertinamos platesniame Lietuvos ir Europos technologijų kontekste. Aptartos Europos fotonikos strateginės kryptys ir jų aktualumas Lietuvai, Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės plėtros galimybės, puslaidininkių ir gynybos sektorių perspektyvos, talentų klausimai bei sąlygos tolesniam technologijų sektorių augimui.
Svarbi konferencijos diskusijų kryptis – ne tik atskirų sektorių potencialas, bet ir jų sąlyčio taškai bei bendra Lietuvos technologinė ambicija. Po Lietuvos inžinerinių technologijų kelrodžio pristatymo vykusioje panelinėje diskusijoje keltas pagrindinis klausimas – ar šiandien numatytų krypčių ir priemonių pakanka realiam Lietuvos technologiniam proveržiui?
Į šį klausimą iš skirtingų perspektyvų žvelgė Martynas Barkauskas, „Light Conversion“ CEO, atstovavęs lazerių industrijai, Ernestas Zdaniauskis, „Semikona“ CEO / „AGP Investments“ įmonių grupė, atstovavęs puslaidininkių sektoriui, Vincas Jurgutis, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vyr. patarėjas, atstovavęs gynybos industrijai, ir Tomas Garuolis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramonės politikos skyriaus vedėjas.
Diskusijoje kalbėta apie tai, ko šiandien dar trūksta Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių augimui, kur lazerių, puslaidininkių, gynybos ir kitų inžinerinių technologijų interesai sutampa bei ką galėtume pasiekti telkdami kompetencijas ir resursus. Diskusijos dalyviai taip pat ieškojo atsakymo, kokių konkrečių valstybės, verslo ir technologijų bendruomenės sprendimų reikia šiandien, kad ateityje galėtume kalbėti ne tik apie technologinio proveržio potencialą, bet ir apie jo rezultatus.
Bendruomenės pasiekimai ir žmonės, auginantys jos ateitį
Konferencijoje tradiciškai įvertinti ir Lietuvos lazerių bendruomenės pasiekimai.
„Metų proveržio 2026“ įvertinimas skirtas FTMC Lazerinių tyrimų skyriui už proveržį lazerinio mikroformavimo technologijų taikyme hibridiniam energijos surinkimo įtaisui.
„Metų proveržio 2026“ įvertinimas taip pat skirtas „Light Conversion“ už „ViPalace“ – projektą, kuriuo kuriama 200 naujų darbo vietų Lietuvos lazerių sektoriuje.
Šie du pasiekimai atspindi skirtingas, tačiau vienodai svarbias Lietuvos lazerių ekosistemos augimo kryptis – naujų technologijų kūrimą ir jų taikymą bei pramonės plėtrą ir naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimą Lietuvoje.
Talentų ugdymas ir jaunosios kartos susidomėjimas fizika, technologijomis bei inžinerija yra nuolatinė Lietuvos lazerių asociacijos ir visos bendruomenės dėmesio sritis. Konferencijos metu už indėlį ugdant jaunuosius talentus ir skatinant jų susidomėjimą tiksliaisiais mokslais buvo apdovanoti mokytojai A. Storta (Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija), I. Jančionytė (Molėtų gimnazija) ir S. Traigienė (Jėzuitų gimnazija).
Mokytojų indėlis yra svarbi visos ekosistemos augimo dalis – būsimų mokslininkų, inžinierių ir technologijų kūrėjų kelias dažnai prasideda būtent mokykloje.
60 metų istorija ir žvilgsnis į priekį
Šešiasdešimties metų sukaktis konferencijoje tapo proga prisiminti Lietuvos lazerių sektoriaus nueitą kelią, tačiau kartu ir įvertinti, kokiame kontekste gyvename šiandien. Lietuvos lazerių sektoriaus istorija rodo, kad technologinis proveržis nėra vienos dienos rezultatas – jį kuria ilgalaikės investicijos į mokslą ir žmones, verslo ambicija, mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei gebėjimas pasirinkti kryptis, kuriose galime būti konkurencingi tarptautiniu mastu.
Todėl šių metų konferencijoje daug kalbėjome ne tik apie tai, ką jau esame pasiekę, bet ir apie tai, kokius sprendimus turime priimti šiandien, kad Lietuvos lazerių ir kitų aukštųjų technologijų sektorių sėkmės istorija tęstųsi ateinančius dešimtmečius.
Kaip ir kasmet, „Lazeriai. Mokslas ir technologijos“ buvo ne tik pranešimų ir diskusijų vieta. Konferencija subūrė bendruomenę pokalbiams, naujiems kontaktams, idėjoms ir bendradarbiavimui – tam, kas jau šešis dešimtmečius yra neatsiejama Lietuvos lazerių ekosistemos dalis.
Dėkojame visiems pranešėjams, diskusijų dalyviams, partneriams, mokytojams ir visai Lietuvos lazerių bendruomenei už įsitraukimą, mintis ir buvimą kartu.
📸 Nuotraukų autorius – Greta Vaisėtaitė
