Rugpjūčio 28 d. kasmetinėje konferencijoje „Lazeriai. Mokslas ir technologijos 2026“ susitiko Lietuvos lazerių ir fotonikos bendruomenė, mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai bei kitų aukštųjų technologijų industrijų ekspertai.
Šių metų konferencija vyko Lietuvos lazerių sektoriui ypatingu metu – minint 60 metų nuo pirmojo lazerio įžiebimo Lietuvoje. Per šešis dešimtmečius iš mokslinių tyrimų ir pirmųjų eksperimentų išaugo tarptautiniu mastu konkurencinga lazerių ekosistema. Todėl konferencijoje žvelgėme ne tik į nueitą kelią ir sektoriaus pasiekimus, bet ir į tai, ko reikia kitam Lietuvos technologijų augimo etapui.
Konferencijos programoje Lietuvos lazerių sektoriaus situacija ir perspektyvos buvo vertinamos platesniame Lietuvos ir Europos technologijų kontekste. Aptartos Europos fotonikos strateginės kryptys ir jų aktualumas Lietuvai, Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės plėtros galimybės, puslaidininkių ir gynybos sektorių perspektyvos, talentų klausimai bei sąlygos tolesniam technologijų sektorių augimui.
Svarbi konferencijos diskusijų kryptis – ne tik atskirų sektorių potencialas, bet ir jų sąlyčio taškai bei bendra Lietuvos technologinė ambicija. Po Lietuvos inžinerinių technologijų kelrodžio pristatymo vykusioje panelinėje diskusijoje keltas pagrindinis klausimas – ar šiandien numatytų krypčių ir priemonių pakanka realiam Lietuvos technologiniam proveržiui?
Į šį klausimą iš skirtingų perspektyvų žvelgė Martynas Barkauskas, „Light Conversion“ CEO, atstovavęs lazerių industrijai, Ernestas Zdaniauskis, „Semikona“ CEO / „AGP Investments“ įmonių grupė, atstovavęs puslaidininkių sektoriui, Vincas Jurgutis, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vyr. patarėjas, atstovavęs gynybos industrijai, ir Tomas Garuolis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramonės politikos skyriaus vedėjas.
Diskusijoje kalbėta apie tai, ko šiandien dar trūksta Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių augimui, kur lazerių, puslaidininkių, gynybos ir kitų inžinerinių technologijų interesai sutampa bei ką galėtume pasiekti telkdami kompetencijas ir resursus. Diskusijos dalyviai taip pat ieškojo atsakymo, kokių konkrečių valstybės, verslo ir technologijų bendruomenės sprendimų reikia šiandien, kad ateityje galėtume kalbėti ne tik apie technologinio proveržio potencialą, bet ir apie jo rezultatus.
Bendruomenės pasiekimai ir žmonės, auginantys jos ateitį
Konferencijoje tradiciškai įvertinti ir Lietuvos lazerių bendruomenės pasiekimai.
„Metų proveržio 2026“ įvertinimas skirtas FTMC Lazerinių tyrimų skyriui už proveržį lazerinio mikroformavimo technologijų taikyme hibridiniam energijos surinkimo įtaisui.
„Metų proveržio 2026“ įvertinimas taip pat skirtas „Light Conversion“ už „ViPalace“ – projektą, kuriuo kuriama 200 naujų darbo vietų Lietuvos lazerių sektoriuje.
Šie du pasiekimai atspindi skirtingas, tačiau vienodai svarbias Lietuvos lazerių ekosistemos augimo kryptis – naujų technologijų kūrimą ir jų taikymą bei pramonės plėtrą ir naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimą Lietuvoje.
Talentų ugdymas ir jaunosios kartos susidomėjimas fizika, technologijomis bei inžinerija yra nuolatinė Lietuvos lazerių asociacijos ir visos bendruomenės dėmesio sritis. Konferencijos metu už indėlį ugdant jaunuosius talentus ir skatinant jų susidomėjimą tiksliaisiais mokslais buvo apdovanoti mokytojai A. Storta (Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija), I. Jančionytė (Molėtų gimnazija) ir S. Traigienė (Jėzuitų gimnazija).
Mokytojų indėlis yra svarbi visos ekosistemos augimo dalis – būsimų mokslininkų, inžinierių ir technologijų kūrėjų kelias dažnai prasideda būtent mokykloje.
60 metų istorija ir žvilgsnis į priekį
Šešiasdešimties metų sukaktis konferencijoje tapo proga prisiminti Lietuvos lazerių sektoriaus nueitą kelią, tačiau kartu ir įvertinti, kokiame kontekste gyvename šiandien. Lietuvos lazerių sektoriaus istorija rodo, kad technologinis proveržis nėra vienos dienos rezultatas – jį kuria ilgalaikės investicijos į mokslą ir žmones, verslo ambicija, mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei gebėjimas pasirinkti kryptis, kuriose galime būti konkurencingi tarptautiniu mastu.
Todėl šių metų konferencijoje daug kalbėjome ne tik apie tai, ką jau esame pasiekę, bet ir apie tai, kokius sprendimus turime priimti šiandien, kad Lietuvos lazerių ir kitų aukštųjų technologijų sektorių sėkmės istorija tęstųsi ateinančius dešimtmečius.
Kaip ir kasmet, „Lazeriai. Mokslas ir technologijos“ buvo ne tik pranešimų ir diskusijų vieta. Konferencija subūrė bendruomenę pokalbiams, naujiems kontaktams, idėjoms ir bendradarbiavimui – tam, kas jau šešis dešimtmečius yra neatsiejama Lietuvos lazerių ekosistemos dalis.
Dėkojame visiems pranešėjams, diskusijų dalyviams, partneriams, mokytojams ir visai Lietuvos lazerių bendruomenei už įsitraukimą, mintis ir buvimą kartu.
📸 Nuotraukų autorius – Greta Vaisėtaitė
