1966 m., praėjus vos šešeriems metams nuo pirmojo lazerio sukūrimo pasaulyje, Vilniaus universitete buvo įžiebtas pirmasis lazeris Lietuvoje. Šiandien šalyje veikia daugiau kaip 60 lazerių ir fotonikos įmonių, sektoriuje ir jį supančiuose mokslo centruose dirba daugiau nei 2 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų, o daugiau kaip 90 proc. Lietuvoje sukuriamos lazerių sektoriaus produkcijos eksportuojama.
Rugsėjo 10 d. Lietuvos lazerių bendruomenė kartu su sektoriaus pradininkais, mokslo, verslo ir valstybės atstovais paminėjo Lietuvos lazerių 60-metį. Šešių dešimtmečių sukaktis tapo proga ne tik prisiminti nueitą kelią, bet ir įvertinti, ką per šį laiką sukurta mokslo, verslo ir talentų ekosistema reiškia Lietuvai šiandien.
60 metų investicijų į mokslą ir žmones
„Lietuvos lazerių sektoriaus sėkmė yra labai aiški žinia valstybei: investicijos į fundamentalųjį mokslą, žmones ir inovacijų ekosistemas atsiperka, sukurdamos ilgalaikę vertę“, – 60-mečio minėjime sakė Ministro Pirmininko patarėja Marija Jakubauskienė.
Jos teigimu, lazerių ir fotonikos ekosistema Lietuvai svarbi ne tik ekonomine prasme – ji stiprina šalies inovacijų potencialą, telkia mokslą ir verslą, augina aukščiausios kvalifikacijos specialistus bei didina Lietuvos technologinį atsparumą ir savarankiškumą.
Apie Lietuvos lazerių sektoriaus reikšmę valstybei 60-mečio minėjime taip pat kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė, užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Rimantas Vaitkus. Kalbėdami apie sektoriaus reikšmę Lietuvai, jie akcentavo jo indėlį į šalies ekonomiką, mokslo ir aukštųjų technologijų plėtrą bei Lietuvos matomumą pasaulyje.
Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas Lietuvos lazerių raidą pavadino vienu geriausių mokslo raidos ir žinių perdavimo pavyzdžių. Iš akademinių tyrimų išaugusi industrija ne tik sukūrė aukštos pridėtinės vertės verslą, bet ir išlaikė glaudų ryšį su mokslu – verslo žmonės grįžta į universitetą, remia tyrimus ir studijas, o įmonės investuoja į naujų technologijų kūrimą.
Šis ryšys per šešis dešimtmečius tapo vienu iš Lietuvos lazerių ekosistemos išskirtinumų.
Nuo kelių mokslinių grupių iki daugiau nei 60 įmonių
Šiandieninės ekosistemos pradžia buvo gerokai kuklesnė. Dar 1962 m. prof. Povilas Brazdžiūnas įžvelgė vos prieš dvejus metus pasaulyje atsiradusios lazerių technologijos potencialą ir inicijavo jaunų Lietuvos fizikų rengimą šioje srityje.
Po ketverių metų Juozas Vidmantis Vaitkus, Jurgis Viščakas ir Remigijus Baltramiejūnas Vilniaus universitete įžiebė pirmąjį lazerį Lietuvoje. Įdomu tai, kad lazeris nebuvo kuriamas kaip savitikslė nauja technologija – jo reikėjo puslaidininkių tyrimams.
Vėliau Vilniaus universitete ir Fizikos institute susiformavo stiprios lazerių tyrimų mokyklos. Mokslininkai patys konstravo prietaisus, inžinieriai dirbo kartu su tyrėjais, o dalis šiose aplinkose sukauptų kompetencijų ilgainiui virto verslu.
Atkūrus nepriklausomybę pradėjo formuotis šiandieninė Lietuvos lazerių pramonė. 1992 m. įkurta „Ekspla“, 1994 m. – „Light Conversion“, vėliau augo optikos, komponentų, lazerių šaltinių ir technologinių sistemų įmonės. Šiandien Lietuvos lazerių ir fotonikos ekosistema apima visą vertės grandinę – nuo fundamentinių tyrimų iki galutinio technologijų diegimo pramonėje.
Kurti kitus 60 metų
Lietuvos lazerių sektoriaus ateitis tebėra glaudžiai susijusi su viena stipriausių šalies kompetencijų – ultratrumpųjų impulsų lazeriais ir jų taikymu. Tačiau vis daugiau galimybių matoma puslaidininkių, kvantinių technologijų, ryšių, medicinos, gynybos ir kosmoso srityse.
Lietuva yra ELI ERIC – Europos didžiosios lazerių mokslinės infrastruktūros – bendrasteigėja. 2023 m. Taivane kartu su Pramoninių technologijų tyrimų institutu ITRI atidarytas bendras ultratrumpųjų impulsų lazerių technologijų tyrimų ir inovacijų centras ULTRI.
Lietuvos lazerių asociacijos prezidento G. Račiukaičio vertinimu, Lietuvos stiprybė ir ateityje nebūtinai bus masinė gamyba. Didesnė galimybė – išlaikyti pozicijas ten, kur reikalingos itin aukštos kompetencijos, kurti sunkiai pakeičiamus komponentus ir technologijas bei tapti svarbia didelių tarptautinių projektų dalimi.
Šešiasdešimties metų Lietuvos lazerių istorija rodo, kad aukštųjų technologijų ekosistemos neatsiranda per vieną finansavimo ciklą ar kelerius metus. Joms reikia nuosekliai auginamų žmonių ir mokslo kompetencijų, erdvės eksperimentuoti, mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei gebėjimo sukauptas žinias perduoti kitai kartai.
60-mečio istorija – ir visuomenei
Jubiliejiniais metais Lietuvos lazerių istoriją galima pažinti ir už laboratorijų bei įmonių ribų.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidarytoje ekspozicijoje „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ pristatoma Lietuvos lazerių sektoriaus raida, jo pradininkai ir žmonės, kūrę mokslines žinias, technologijas bei įmones.
Energetikos ir technikos muziejuje nuo liepos veikia fotonikos ekspozicija „Nuo šviesos bangos iki lazerio spindulio“, kviečianti praktiškai susipažinti su šviesa, fotonika ir lazerių veikimo principais.
Nuotraukų autorius – Greta Vaisėtaitė