Lietuvoje formuojasi itin dinamiška fotonikos pramonė. Dr. Gediminas Račiukaitis, Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vedėjas, nuo pat lazerių pramonės susikūrimo dirbo šioje srityje ir buvo stipriai į eksportą orientuoto augimo liudininkas. Tarp jos pradininkų yra ir Kęstutis Jasiūnas, 1992 m. įkurtos lazerių gamintojos „Ekspla“ generalinis direktorius. Bendrovės gaminami lazeriai naudojami įvairiose mokslinių tyrimų įstaigose visame pasaulyje. Šiame interviu K. Jasiūnas ir G. Račiukaitis kalba apie mokslines šios pramonės šaknis, didėjančią sprendimų teikėjų įvairovę visoje procesų grandinėje ir apie bendrus parodų stendus didinant Lietuvos kaip inovatyvaus fotonikos centro žinomumą.
Dr. Račiukaiti, gal galėtumėte pateikti keletą faktų ir skaičių apie pramonę, kuriai atstovaujate kaip Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas?
Dr. Gediminas Račiukaitis: Šiuo metu mes atstovaujame Lietuvos lazerių ir optikos pramonės bendruomenę, kuri apima 54 įmones (daugiausia mažas ir vidutines), iš viso šiame sektoriuje dirba apie 1 300 darbuotojų. Daugiau, kaip pusė jų yra Asociacijos nariai, kita pusė (daugiausia pačios mažosios) su mumis bendradarbiauja tik pasirinktais atvejais. Iki šiol veikėme kaip nacionalinio lygmens interesų grupė, tačiau dabar plečiame savo veiklos sritį, įtraukdami į ją Europos politiką ir tarptautinius klausimus. Dar vienas mūsų asociacijos darbo tikslas – pramonės ir mokslinių tyrimų koordinavimas, taip pat fotoninių sprendimų skatinimas tarp potencialių pramonės vartotojų šalyje ir užsienyje. Pastaroji veikla sulaukia vis didesnės sėkmės. Mūsų įmonių eksportas vidutiniškai sudaro 80 proc. Siekdami dar labiau garsinti Lietuvos fotonikos pramonę ir leisti mažesniems tiekėjams būti išgirstiems, organizuojame bendrus vizitus į užsienį ir bendrus stendus tarptautinėse parodose, pavyzdžiui, „LASER World of PHOTONICS“. Per pastaruosius 15 metų padarėme didelę technologinę pažangą, įsijungėme į pramonines vertės grandines ir žengiame pasaulinės plėtros keliu. Kad tai pasiektume, turime atsilaikyti prieš stiprius konkurentus. Siekdami strateginio aiškumo, šiuo metu rengiame ateinančio dešimtmečio veiksmų planą.
Pone K. Jasiūnai, ar galėtumėte trumpai pristatyti įmonę „Ekspla“?
K. Jasiūnas: Mūsų įmonę 1992 m., praktiškai iškart po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, įkūrė aštuoni inžinieriai. Turėjome praktinių žinių apie lazerius ir jau kitais metais po įkūrimo pardavėme pirmąjį lazerį Japonijai. 9-ojo deš. pabaigoje šiai valstybei pardavėme 80 proc. savo pagamintų lazerių. Turėdami tokią rekomendaciją, pamažu išgarsėjome Europoje ir JAV. Šiandien mūsų įmonėje dirba 140 darbuotojų, o jos pardavimai sudaro 20 mln. eurų (25 proc. daugiau nei praėjusiais metais). Daug rinkos dėmesio sulaukė mūsų pramoninis femtosekundinis lazeris, visą parą visomis savaitės dienomis veikiantis be priežiūros, taip pat nauja mokslinių derinamo bangos ilgio lazerių linija, vienoje dėžutėje talpinanti neprilygstamą derinimo diapazoną. Taip pat siūlome OPCPA (optinio parametrinio čirpuotų impulsų stiprinimo) lazerius – technologiją, už kurią mūsų draugas profesorius Gérard’as Mourou gavo Nobelio premiją. Šių lazerių pirmtakai buvo sukurti dar 1992 m. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre.
Šį kartą „LASER World of PHOTONICS“ parodoje dalyvauja 24 dalyviai iš Lietuvos su trimis bendrais stendais. Ar yra technologijų sričių, kuriose, jūsų nuomone, Lietuva yra ypač stipri?
G. Račiukaitis: Viena iš mūsų stiprybių – optinių komponentų sritis. Keli tiekėjai čia yra įsteigę savo įmones, naudojančias pažangiausias apdirbimo, poliravimo ir dengimo technologijas. Ypač stiprūs esame ultrasparčiųjų lazerių technologijų srityje. Šiandien čia esame visiškai lygiaverčiai Prancūzijos, Vokietijos ir JAV tiekėjams. „Tai, kas mūsų galvose sukasi kaip idėjos, jūs, lietuviai, jau įgyvendinote“, – juokavome su kolegomis iš Prancūzijos. Nors visi juokėsi, tai buvo malonus komplimentas, rodantis, kad einame teisingu keliu.
K. Jasiūnas: Jei klausiate manęs apie didžiausią mūsų stiprybę, atsakymas yra bendradarbiavimas. Tai mokslo ir pramonės bendradarbiavimas, taip pat bendradarbiavimas tarp įmonių, net jei jos tiesiogiai konkuruoja tarpusavyje. Supratome, kad pasaulinėje rinkoje mums daug geriau sekasi, kai palaikome vieni kitus. Mes technologiškai konkuruojame, bet padedame vieni kitiems dalindamiesi kontaktais, suvienijame jėgas bendruose plėtros projektuose ir stovime petys į petį bendruose parodų stenduose. Mūsų stiprybė neabejotinai kyla ir iš to, kad atstumai nedideli, o mokslinių tyrimų institutai ir įmonės nuolat keičiasi informacija. Beveik uždaras ciklas: jie iš mūsų sužino, kas yra paklausu rinkoje, o mes sužinome apie naujausius mokslo atradimus ir gauname jų paramą tuos atradimus paverčiant mūsų gaminiais.
Inovacijų, prekių ženklo įvaizdžio, įrangos ir pastatų požiūriu dauguma įmonių yra jaunos ir labai modernios. Tačiau kokia yra mokslinė tradicija, kuria gali remtis šiandieninė steigėjų karta?
G. Račiukaitis: Pritariu Kęstučiui. Beveik visų įmonių ištakos slypi mokslinių tyrimų institucijose. Mes vieni kitus pažįstame ir palaikome artimus ryšius, esame kaip šeima. Mokslo šaknys dažnai siekia sovietmečio laikus. Dar 7-ajame deš. Lietuvos studentai Maskvoje eksperimentavo su lazeriais, čia parsivežė praktinę patirtį ir reikalingus komponentus. 7-ajame deš. Vilniuje susiformavo du stiprūs poliai: Fizikos institutas ir už 20 km esantis Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras. Tuo metu jie nuolat technologiškai konkuravo ir stūmė vienas kitą į priekį. Du tuometiniai didžiausi lazerių gamintojai pradėjo veiklą kaip šių institutų atžalos. Tai – LIGHT CONVERSION ir „EKSMA“, 1983 m. įkurta dabartinių „EKSMA Optics“ ir „Ekspla“ pirmtakė. Efektyviausias energijos generavimo būdas yra dipolis. Tai pasakytina ir apie specifinę inovacinę mūsų pramonės galią.
Esate garsiojo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vadovas. Kokioms pagrindinėms sritims skiriate daugiausia dėmesio ir kokiu mastu bendradarbiaujate su pramonės įmonėmis ir kitomis mokslo institucijomis?
G. Račiukaitis: Šiuo metu mūsų institutas dalyvauja keturiuose ES programos „Horizontas“ finansuojamuose projektuose. Du iš jų susiję su skaitmeninių inovacijų centrų, kaip kompetencijų centrų, skirtų įmonėms, norinčioms daugiau sužinoti apie lazerinių technologijų naudojimą arba planuojančioms jas naudoti, steigimu. Kiti projektai susiję su lazeriniais dalelių greitintuvais. Šiuose projektuose glaudžiai bendradarbiaujame su Europos partneriais. Taip pat esame vieni iš Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumo Ekstremaliosios šviesos infrastruktūros (ELI ERIC), valdančios du lazerių centrus Čekijoje ir Vengrijoje, steigėjų. Vengrijoje naudojamos moderniausios didelės energijos ultratrumpųjų impulsų lazerinės sistemos, kurias, beje, kuriame kartu su „Ekspla“ ir LIGHT CONVERSION. Tai, apie ką kalbėjome, čia tampa tikrove – bendradarbiauja net ir seni konkurentai.
„Ekspla“ šaknys siekia 1983 m. Kiek tuometinių praktinių žinių vis dar panaudojama kuriant pramonei ir mokslui skirtus ultrasparčiuosius lazerius?
K. Jasiūnas: Jei tokių ir yra, tai tik detalėse. Žinoma, fizikos pagrindai išlieka tie patys. Tačiau technologiškai daug kas taip pasikeitė, kad sistemų nebegalima lyginti. Parametrai, našumas, kontrolė turi labai mažai ką bendro su mūsų ankstyvaisiais sprendimais. Praėjus nemažai laiko po mūsų įmonės įsteigimo vyravo nuostata, kad plėtra baigėsi pasiekus pikosekundinius impulsus. Šiandien mokslinių tyrimų tikslais pereiname į atosekundžių diapazoną. Tuo tarpu femto- ir pikosekundinės technologijos tapo labai patikimos. Kartu matome, kad medžiagų apdirbimo srityje atsiranda poreikis naudoti ilgesnės trukmės impulsus nuo 500 pikosekundžių iki 10 nanosekundžių.
„Ekspla“ siūlo platų kietakūnių ir šviesolaidinių lazerių asortimentą, kai kurie iš jų skirti didelės energijos procesams, kiti – derinami. Ar yra rinkų, kurios pastaruoju metu ypač gerai vystosi ir kuriose intensyviau vykdote mokslinius tyrimus ir plėtrą?
K. Jasiūnas: Viena iš įdomių mokslinių tyrimų ir taikymo sričių, į kurią vis daugiau investuojame, yra fotoakustiniai sprendimai, skirti medicininei diagnostikai. Pavyzdžiui, krūties vėžio profilaktinio patikrinimo srityje. Šiuo metu atliekamos mamogramos pacientėms yra nemalonios, jų diagnostika nėra itin patikima, o radiacijos poveikis didelis. Dalyvaujame finansuojamame projekte, kurio metu tobulinamas neskausmingas ir spinduliuotės nereikalaujantis fotoakustinis metodas, pagrįstas derinamo nanosekundinio lazerio naudojimu. Iki šiol gauti rezultatai teikia daug vilčių, ypač dėl išvadų patikimumo.
Mano paskutinis klausimas jums abiem: Lietuvos fotonikos pramonė yra stipriai orientuota į eksportą. Ar yra taip pat importuojami, pavyzdžiui, komponentai, įranga ar praktinė patirtis?
G. Račiukaitis: Čia jūs pataikėte į vieną iš mūsų silpnųjų vietų. Skirtingai nei Pietų Korėja, Japonija ar daugelis ES valstybių, Lietuva neturi didelių pramoninių institucinių investuotojų, aplink kurių gamyklas vystytųsi ištisos tiekėjų ekosistemos. Kol kas čia negaminami automobiliai ar puslaidininkiniai lustai. Ieškome vietinių pramonės klientų, kuriems fotonikos sprendimai galėtų sukurti pridėtinę vertę.
K. Jasiūnas: Importuojami daugiausia kristalai ir techninis stiklas. Įsigydami komponentus savo lazeriams pasikliaujame vietos tiekimo grandine. Kaip jau minėjo Gediminas, šalyje turime geriausius optinių komponentų tiekėjus. Tai, kad jų gaminiai gali konkuruoti tarptautiniu mastu, matyti iš to, kad mūsų lazerinės sistemos, kurių gamyboje panaudoti tokie komponentai, yra paklausios tarp geriausių pasaulio mokslinių tyrimų institutų. Tarp mūsų klientų yra CERN, NASA, ELI, įvairūs Makso Planko institutai, Kembridžo universitetas, Masačusetso technologijos institutas ir Japonijos universitetai. Mūsų vietinė Lietuvos tiekimo grandinė užtikrina aukščiausio tarptautinio lygio kokybę.