Diena: 2025-02-10

SYLOS
Tarp Lietuvos mokslo premijos laureatų – lazerių sektoriaus mokslininkai!

Lietuvos mokslų akademija vasario 6 d. paskelbė 2024 metų laureatus. Technologijos mokslų srityje apdovanoti Jonas Adamonis, Rimantas Budriūnas, Andrejus Michailovas, Tomas Stanislauskas ir Arūnas Varanavičius už darbų ciklą „Didelės galios kelių optinių ciklų impulsų šaltiniai ekstremalios šviesos technologijoms“ (2009–2023).

Jų darbai prisidėjo prie didelio intensyvumo lazerių, tokių kaip SYLOS, kūrimo. Šie lazeriai atveria naujas galimybes rentgeno spinduliuotės, 4D vaizdinimo, biologijos ir atosekundžių mokslų srityse. Ši pažanga išaugino naują mokslininkų ir inžinierių kartą, kuri savo žinias pritaiko tiek moksluose, tiek versle. Tai sustiprino Lietuvos lazerių pramonės lyderystę ir atvėrė naujas rinkas.

Lietuvos mokslo premijos

Lietuvos mokslo premijos kasmet skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti mokslininkus. Skiriamos ne daugiau kaip 7 Lietuvos mokslo premijos: humanitarinių ir socialinių, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse.

Lietuvos mokslininkų įdirbis tyrinėti fotoniką atsispindi apdovanojimų gausa: lazerių, šviesos ir šviesa paremtų technologijų bei procesų tyrinėjimas buvo įvertintas daugiau nei 28 kartus nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu.

2024
Jonui Adamoniui, Rimantui Budriūnui, Andrejui Michailovui, Tomui Stanislauskui, Arūnui Varanavičiui. Darbų ciklas „Didelės galios kelių optinių ciklų impulsų šaltiniai ekstremalios šviesos technologijoms (2009–2023)“. Pateikė Vilniaus universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras, UAB „Light conversion“ ir UAB „Ekspla“.

2023
Jūrui Baniui, Mantui Šimėnui, Jan Macutkevič, Šarūnui Svirskui, Sergejui Balčiūnui, Vidmantui Kalendrai, Robertui Grigalaičiui. Darbų ciklas „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija (2008–2022)“. Pateikė Vilniaus universitetas.

2022
Sauliui Grigalevičiui už darbų ciklą „Naujos struktūros elektroaktyvūs dariniai optoelektronikos technologijoms (2007–2021)“. Pateikė Kauno technologijos universitetas.

 2021
Tomui Čeponiui, Eugenijui Gaubui, Juozui Vidmančiui Vaitkui už darbų ciklą „Didelių įtėkių poveikių medžiagai tyrimai radiacijos dozimetrijai ir spindulinių technologijų kūrimui (2006–2020)“. Pateikė Vilniaus universitetas.

2020
Gediminui Račiukaičiui, Mindaugui Gedvilui, Pauliui Gečiui. Darbų ciklas „Ultratrumpų lazerio impulsų sąveika su medžiaga ir jos panaudojimas lazeriniam mikroapdirbimui“ (2005–2019). Pateikė Fizinių ir technologijos mokslų centras, UAB „Ekspla“, UAB „Elas“, UAB „Precizika Metrology“.

Gediminui Niaurai, Albertui Malinauskui. Darbų ciklas „Medžiagų molekulinės struktūros ir funkcionalumo tyrimai virpesinės spektroskopijos metodais (2005–2019)“. Pateikė Fizinių ir technologijos mokslų centras.

2019
Audriui Dubiečiui, Mangirdui Malinauskui, Mikui Vengriui už darbų ciklą „Intensyvios lazerio spinduliuotės sąveika su medžiaga: nuo fundamentinių tyrimų iki naujų technologijų (2004–2018)“. Pateikė Vilniaus universitetas.

Rimantui Gudaičiui, Šarūnui Meškiniui, Sigitui Tamulevičiui, Tomui Tamulevičiui už darbų ciklą „Mikro- / nanostruktūros ir nanomedžiagos jutikliams, fotonikai ir energijos generavimui (2004–2018)“. Pateikė Kauno technologijos universitetas.

2018
Vidmantui Gulbinui, Andriui Devižiui, Mariui Franckevičiui už darbų ciklą „Eksitonų ir krūvininkų dinamika organiniuose ir perovskitiniuose puslaidininkiuose bei naujos kartos saulės elementuose (2003–2017)“. Pateikė Fizinių ir technologijos mokslų centras.

2017
Leonui Valkūnui už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose (2005–2016)“. Pateikė Vilniaus universitetas ir Fizinių ir technologijos mokslų centras.

2016
Dariui Abramavičiui už darbų ciklą „Dvimatės koherentinės spektroskopijos teorija – kelias į kvantinės dinaminės tomografijos pažinimą (2001–2015)“. Pateikė Vilniaus universitetas.

2012
Vytautui Balevičiui, Valdui Šablinskui už darbų ciklą „Krizinių reiškinių ir struktūrinių virsmų ekstremaliose terpėse spektrometrija (1997–2011)“. Pateikė Vilniaus universiteto senatas.

2010
Eugenijui Gaižauskui, Gediminui Trinkūnui už darbų ciklą „Lazeriu stimuliuoti ultraspartieji vyksmai: teoriniai modeliai ir prognozės (1995–2009)“. Pateikė Vilniaus universiteto senatas, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslo taryba.

2008
Remigijui Gaškai, Sauliui Juršėnui, Edmundui Kuokščiui, Gintautui Tamulaičiui už darbų ciklą „Trumpabangės optoelektronikos puslaidininkių ir jų kvantinių darinių optinė spektroskopija (2001– 2007 m.)“. Pateikė Vilniaus universiteto senatas.

Arūnui Krotkui, Klemensui Bertuliui, Ramūnui Adomavičiui, Vaidui Pačebutui, Andrejui Geižučiui už darbų ciklą „Puslaidininkinių medžiagų ir darinių, skirtų terahercų diapazono optoelektronikos prietaisams, tyrimai (1997–2007 m.)“. Pateikė Puslaidininkių fizikos instituto taryba, UAB „Ekspla“.

2006
Edmundui Montrimui, Valentui Gaideliui, Vygintui Jankauskui, Vytautui Getaučiui, Donatui Jonui Sidaravičiui už darbų ciklą „Organinė optoelektronika: naujos organinės medžiagos, fotoreceptoriai ir fizikiniai reiškiniai juose (1980–2005 m.)“. Pateikė Vilniaus universiteto senatas, UAB „Tikslioji sintezė“.

2004
Audriui Dubiečiui, Gintarui Valiuliui, Arūnui Varanavičiui už darbų ciklą „Netiesinė šviesos lokalizacija (1993–2003 m.)“. Pateikė Vilniaus universiteto senatas.

2023
Mindaugui Dagiui, Žilvinui Andriui Kancleriui, Rimantui Simniškiui už darbų ciklą „Didelės galios mikrobangų impulsų jutiklių kūrimas ir taikymas (1986–2001 m.)“. Pateikė Puslaidininkių fizikos instituto senatas.

2002
Artūrui Žukauskui, Sauliui Antanui Juršėnui, Gintautui Tamulaičiui, Vidmantui Gulbinui už darbų ciklą „Energijos virsmai šviesa sužadintose puslaidininkinėse medžiagose ir nanodariniuose (1985–2001 m.)“. Pateikė: Vilniaus universiteto senatas, Fizikos instituto taryba.

2001
Leonui Valkūnui už darbų ciklą „Eksitonai fotosintezėje (1990–2000 m.)“. Pateikė: Fizikos instituto Taryba.

1999
Aleksandrui Dementjevui, Valdui Sirutkaičiui, Valerijui Smilgevičiui, Roaldui Gadenui už darbų ciklą „Ultratrumpieji šviesos impulsai: generavimas, valdymas, taikymai“ (1988–1998). Pateikė: Vilniaus universitetas ir Fizikos institutas.

1998
Steponui Ašmontui, Jonui Gradauskui, Edmundui Širmuliui, Algirdui Sužiedėliui ir Gintarui Valušiui už darbų ciklą „Mikrobangų ir infraraudonosios spinduliuotės sąveika su puslaidininkiais: tyrimas ir taikymas“. Pateikė: Puslaidininkių fizikos institutas.

1997
Juozui Vidui Gražulevičiui, Rimtautui Kavaliūnui, Albinai Stanišauskaitei, Algimantui Undzėnui už darbų ciklą „Organinių fotopuslaidininkių sintezė ir savybės (1971–1996 m.)“. Pateikė: Kauno technologijos universitetas.

1996
Jonui Grigui už darbų ciklą „Feroelektrikų ir giminingų medžiagų mikrobanginė dielektrinė spektroskopija (1986–1995 m.)“.

Kęstučiui Jarašiūnui, Gyčiui Juškai, Liudvikui Subačiui, Juozui Vaitkui už darbų ciklą „Šviesa sužadintų elektronų dinamika puslaidininkiuose (1985–1995 m.)“.

1994
Romualdui Danieliui, Algiui Petrui Piskarskui, Algirdui Petrui Stabiniui už darų ciklą „Šviesos parametriniai reiškiniai kristaluose (1984–1993 m.)“.

1993
Algimantui Bertuliui-Čerkeliui už darbų ciklą „Erdvinis spalvų jutimas“.

Liudvikui Kimčiui už darbų ciklą „Organinių junginių molekulių dinamikos ir sąveikų įvairiose fazėse spektrometriniai tyrimai“.