„Altechna“ plečiasi: investavo į technologinę įrangą ir gamybines patalpas
Pažangius optinius komponentus kurianti ir pasaulinei rinkai tiekianti bendrovė „Altechna“, sostinės Savanorių prospekte atidarė naują, modernią laboratorijos, gamybos ir verslo kompleksą.
Pastaraisiais metais įmonė sparčiai auga, todėl užsakymo poreikių patenkinimui prireikė naujų, pažangiausiomis technologijomis aprūpintų patalpų. Bendrovė į vadinamąsias švariąsias patalpas ir technologinius įrenginius investavo per 8 mln. Eur ir planuoja tolesnę plėtrą bei įsigijimus JAV rinkoje. Pasak „Altechnos“ vadovo Antano Lauručio, plėtrą JAV paskatino pasaulinėje rinkoje vykstantys tiekimo grandinių pokyčiai. Pamačiusi JAV poreikį rasti alternatyvius tiekėjus ne Kinijoje, „Altechna“ nusprendė savo plėtros strategiją nukreipti būtent į JAV klientų poreikius.
Pirmieji rezultatai jau matosi
Bendrovė praėjusiais metais pasiekė rekordines pajamas – 16,7 mln. Eur. Palyginti su 2021 m., jos augo 30 proc. Šiais metais kompanija planuoja apie 18–20 mln. Eur apyvartą. „Keli pastarieji metai parodė, kad JAV rinkoje yra labai daug galimybių, mat šalis nebenori būti priklausoma nuo Kinijos ir ieško naujų tiekimo šaltinių. Siekdami pasinaudoti šia galimybe, pernai ir šiemet atlikome didžiausias investicijas mūsų įmonės istorijoje. Be to, prie vadovų komandos JAV prisijungė patyręs verslo plėtros vadovas, dirbęs lyderiaujančiose pasaulyje sektoriaus įmonėse. Čia sustoti neketiname – šiuo metu vyksta derybos dėl technologijų įmonės įsigijimo JAV. Numatome ir daugiau įsigijimų ateinančiais metais“, – ateities gaires brėžia A. Laurutis.
Per kelis pastaruosius metus „Altechna“ JAV rinkoje padvigubino pajamas, o 2023-ųjų rezultatas, vertinant trejų metų perspektyvą, pasak A. Lauručio, pajamas gali ir patrigubinti. Įmonės vadovas numato, kad eksportas į JAV jau šiemet sudarys bent 25 proc. visų kompanijos pajamų. „Altechna“ plečiasi ir Europoje, kuri istoriškai yra didžiausia įmonės rinka. Bendrovė, siekdama sustiprinti savo pozicijas ir rasti naujų augimo galimybių Senajame žemyne, verslo plėtrą DACH regione (Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos rinkose) patikėjo vadovui iš Šveicarijos. „Turime puikią komandą tiek čia, tiek svarbiausiose užsienio rinkose. Mūsų specialistai jau seniai įrodė, kad yra tarp geriausių pasaulyje. Todėl jaučiamės tvirtai, esame pasiruošę šuoliui“, – sako A. Laurutis.
Medicina ir kvantinė kompiuterija
Pagrindiniai „Altechnos“ produktai yra optiniai komponentai. Juos galima suskirstyti į lazerinę optiką, poliarizuojančią optiką, kristalus ir optinius mazgus (į laikiklius jau integruotą optiką ar kelių optinių komponentų mazgą mechanikoje, pvz. objektyvą). Optika gaminama iš stiklo, pjaustoma, šlifuojama ir poliruojama. Vėliau ji padengiama dielektrinėmis ar metalų dangomis. Didžioji dalis bendrovės gaminių (apie 95 proc.) eksportuojama į ES šalis, JAV ir Aziją.
Lietuvos įmonės komponentus naudoja tokie pasauliniai lustų pramonės ir elektronikos milžinai, kaip ASML, „Samsung“, „Panasonic“ ir „Apple“. Dažniausiai „Altechnos“ produkcija montuojama į optines sistemas ir lazerius. Šie naudojami chirurgijos, puslaidininkių, medžiagų apdirbimo, metrologijos, kosmoso pramonės ir kitose srityse. Lietuvišką optiką galima rasti lazeriuose, kuriais atliekamos akių operacijos, šalinami randai, odos dariniai, inkstų akmenys, vykdomos kitos medicininės procedūros. Bendrovės optika taip pat naudojama puslaidininkių metrologijos sistemose, mikroskopuose, palydovuose ir kitur.
„Viena iš ateities rinkų, kurios augimui dabar ruošiamės, yra kvantinė kompiuterija ir su ja susijusi technologinė infrastruktūra. Jau turime sprendimų šiam taikymui ir ieškome naujų“, – tyrimų ir plėtros padalinio planais dalinasi vadovas. Bendrai „Altechnos“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros komanda, tobulinanti esamas technologijas ir produktus bei kurianti naujus, šiuo metu dirba keliomis kryptimis. Mokslininkai ir inžinieriai eksperimentuoja su technologijomis, kurios būtų naudingos litografijos (lustų gamybos technologija), automobilių (LiDAR sistemų) ir medicinos – nuo randų šalinimo iki akių operacijoms tinkamų lazerių – srityse. Neseniai bendrovė taip pat dalyvavo ES projekte GALACTIC H2020. „Altechnos“ dangos buvo naudojamos ant kristalų, kurių pagrindu veikia klimato kaitą iš kosmoso analizuojantys lazeriai.
Naujiems tikslams – milijoninės investicijos
„Altechna“ anksčiau veikė dviejose skirtingose Vilniaus vietose. Reaguojant į klientų poreikius ir spartų bendrovės augimą nuspręsta investuoti į pasaulinio lygio laboratorijos, technologinių gamybos patalpų ir biuro įrengimą. Nuo šiol vienoje vietoje dirba laboratorijos tyrimų ir plėtros bei administracijos darbuotojai. Bendrovė įsigijo tris naujus optinių dangų garinimo įrenginius ir įsirengė apie 500 kvadratinių metrų švariųjų patalpų. Šios investicijos, pasak A. Lauručio, leido pasiekti tris efektus – gamybinių pajėgumų šuolį, kokybės augimą ir našumo padidėjimą. Jis skaičiuoja, kad į vien į garinimo įrenginius kartu su pagalbine įranga investuota apie 4 mln. Eur. Bene brangiausias – „Buhler Helios“ magnetroninio purškimo aparatas (angl. mangnetron sputtering). Į švarias gamybines patalpas ir biurą investuota dar apie 2,8 mln. eurų. Anot jo, investicijos leido dangų gamybos pajėgumą išauginti bent tris kartus. Be to, dėl įrenginių naujumo ir švaros, bendrovė dabar geba pasiekti aukštesnius kokybinius parametrus, gaminti sudėtingesnius produktus labai reikliems rinkos lyderiams. Tai leidžia įgyti konkurencinį pranašumą ir žengti į naujas rinkas. Savo ruožtu, našumas didėja, nes nauji įrenginiai yra talpesni ir greitesni, visiškai automatizuoti. Be to, jie skaitmenizuoti ir gali būti valdomi nuotoliniu būdu.
(Tekstas publikuotas DELFI.lt, Andriaus Ufarto nuotraukos)
NATO metinių proga FEMTIKA pagamino nano karišką suvenyrinę monetą
Lietuvos 19-ųjų įstojimo į NATO metinių proga Lietuvoje lankėsi Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (angl. U.S. European Command and Supreme Allied Commander, SACEUR) generolas Christopher G. Cavoli, kuris susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu.
Susitikime su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu buvo aptarta ne tik saugumo situacija regione, bet ir
įteikta mažiausia pasaulyje kariška suvenyrinė moneta, simbolizuojanti generolo pastangas stiprinti Lietuvos saugumą ir NATO, Jungtinių Amerikos Valstijų bei Lietuvos partnerystę.
Vienintelė tokia 1,9 mm skersmens iš stiklo pagaminta moneta buvo sukurta įmonėje „Femtika“, naudojant pažangią selektyvaus lazerinio ėsdinimo technologiją. Ši moneta – tai didžios savo dvasia šalies simbolis, šalies, kuri iškovojo laisvę ir dėl to gali kurti unikalius mokslinius produktus ir ypatingas technologijas.
Christopher G. Cavoli, Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas. (Nuotr. aut. št. srž. sp. Ieva Budzeikaitė)
Matomi tik pro mikroskopą
Moneta – ne pirmoji tokia „Femtikos“ dovana.
Vašingtone, Kongreso bibliotekoje, saugoma neįprasta Lietuvos dovana Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Šią dovaną galima pamatyti tik per mikroskopą – tai mažiausia pasaulyje Kapitolijaus pastato kopija.
Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečiui atminti skirta dovana yra 600 000 kartų mažesnė nei tikrasis statinys – JAV sostinėje stovintis Kapitolijaus pastatas. O jo viršūnėje esanti Laisvės statula yra 10 kartų mažesnė nei žmogaus kūno ląstelė. Visa Kapitolijaus pastato kopija yra 0,15 mm aukščio ir lengvai sutilptų į adatos skylutę. Dovana matoma tik per mikroskopą.
2017 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ komanda kartu su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru bei privačiomis kompanijomis „Femtika“ ir „Idėja 3D“ pagamino mažiausią pasaulyje Kalėdų prakartėlę. Tai tiksli prakartėlės, stovinčios Vilniaus Katedros aikštėje, kopija: visos figūros yra sumažintos 10000 kartų. Nano-prakartėlė tuometinės Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu buvo įteikta popiežiui.
EKSPLA valdybos pirmininkui Kęstučiui Jasiūnui – tarptautinis pripažinimas
Daugiau nei 800 pažangiausių bendrovių vienijantis Europos fotonikos pramonės konsorciumas EPIC, lazerių gamybos įmonės „Ekspla“ valdybos pirmininkui ir buvusiam bendrovės vadovui Kęstučiui Jasiūnui įteikė apdovanojimą „Už viso gyvenimo nuopelnus“.
EPIC paskelbė Kęstutį Jasiūną apdovanojimo „Už viso gyvenimo pasiekimus“ laureatu už išskirtinį indėlį ir lyderystę lazerių pramonėje.
Komentuodamas apdovanojimą K. Jasiūnas sakė: „Šis įvertinimas, nors ir įvardintas mano vardu, yra visos „Ekspla“ komandos ir Lietuvos lazerininkų bendruomenės pasiekimų įvertinimas”.
Apie Kęstutį Jasiūną:
K. Jasiūnas, šiuo metu „Ekspla“ valdybos pirmininkas, bendrovei vadovavo beveik tris dešimtmečius. Įmonė užima daugiau kaip pusę pasaulinės mokslinių pikosekundinių lazerių rinkos ir iki šiol yra vienintelė SFG spektrometrų, skirtų medžiagų paviršiams tirti, gamintoja.
Kęstutis Jasiūnas karjerą pradėjo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute, o 1992 m. tapo vienu iš „Ekspla“ bendraįkūrėjų. Jam vadovaujant „Ekspla“ kūrė ir gamino pažangiausius femto-, piko- ir nanosekundinius lazerius bei lazerines sistemas mokslo ir pramonės institucijoms.
K. Jasiūnas yra įvairių inžinerinių-technologinių organizacijų, tarp jų Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos (LINPRA) prezidiumo, Lietuvos lazerių asociacijos valdybos ir kitų mokslo ir verslo asociacijų aktyvus narys. Su bendraminčiais įkūrė lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterį LITEK.
2007 m. K. Jasiūnas apdovanotas „Nacionaline pažangos premija“ už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas. 2013 m. jam įteiktas Riterio kryžiaus ordinas už nuopelnus Lietuvai.
„Eksplos“ sukurtas „NT200“ serijos lazeris prestižiniame konkurse „Prism Awards for Photonics Innovation“ (2011 m.) įvertintas kaip pažangiausias mokslui skirtas fotonikos gaminys pasaulyje.„Prism Awards“ apdovanojimų finalą pateko pikosekundinis lazeris PT277-XIR (2022 m.).
Viena didžiausių lazerinių technologijų įmonių „Ekspla“ 2022 m. minėjo 30-ties veiklos metines, čia dirba 160 darbuotojų aukštos kvalifikacijos specialistų, pardavimo pajamos sudaro apie 18,5 mln. eurų.
Europos fotonikos pramonės konsorciumas EPIC
EPIC yra pirmaujanti pasaulyje pramonės asociacija, kuri skatina tvarią fotonikos srityje dirbančių organizacijų plėtrą Europoje. Šiai asociacijai atstovauja daugiau kaip 800 įmonių, ji puoselėja aktyvią fotonikos ekosistemą, skatina technologinę ir komercinę pažangą, teikia įvairią pagalbą bendrovėms.
Asociacija skelbia rinkos ir technologijų ataskaitas, organizuoja techninius seminarus ir verslo apskritojo stalo diskusijas, remia ES finansavimo pasiūlymus, propaguoja švietimo ir mokymo veiklą, rūpinasi sektoriaus pristatymu parodose.
Femtosekundinių lazerių startuolis „Litilit“ pritraukė 3,5 mln. eurų investiciją
Inovatyvią femtosekundinių lazerių technologiją vystantis Lietuvos startuolis „Litilit“ pritraukė 3,5 mln. eurų investiciją iš Taivano rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“. Tai pirmoji Taivano investicija iš anksčiau šįmet pristatyto 200 mln. JAV dolerių vertės paketo, orientuoto į Vidurio ir Rytų Europą.
„Taivanas, būdamas puslaidininkių rinkos pasaulinis lyderis, lazerių industrijoje užima reikšmingą vietą. Į Taivaną eksportuojami lazeriai daugiausia naudojami būtent puslaidininkių pramonėje bei su ja susijusių aukštųjų technologijų srityse. Todėl ši investicija rodo ne tik jų tikėjimą „Litilit“ kuriamų lazerių potencialu, bet ir yra mūsų kuriamų inovacijų tarptautinis pripažinimas. Mums tai atveria galimybes dar sparčiau augti, plėsti gamybinius pajėgumus ir užmegzti naujus prekybinius ryšius“, – sako „Litilit“ vadovas Nikolajus Gavrilinas.
„Taivano investiciniu fondu siekiama sustiprinti bendradarbiavimą tarp Taivano bei Vidurio ir Rytų Europos šalių, investuojant į inovatyvias ateities technologijas. Verslo ryšius su Taivanu užmezgusi Lietuvos kompanija „Litilit“ vysto unikalius lazerius, kurių paklausa visame pasaulyje sparčiai auga. Dirbdami kartu, galėsime pasiekti daugiau ir augti greičiau. Vienas iš mūsų prioritetų yra padėti „Litilit“ įžengti ir plėsti verslą JAV rinkoje“, – sako „Taiwania Capital“ vadovas Davidas Wengas.
Atvers platesnius horizontus
„Nuo tada, kai gavo mūsų pradinę investiciją, „Litilit“ dar labiau patobulino savo patentuotą technologiją, pastatė automatizuotą lazerių surinkimo liniją ir solidžiai išplėtė klientų bazę Europoje, pietryčių Azijoje bei JAV. Taivano investicija padės „Litilit“ plėsti verslą ir tapti lyderiaujančia femtosekundinių lazerių gamintoja pasaulyje. Taip pat „Litilit“ galės pasinaudoti Taivano partnerių patirtimi tobulinant gamybos procesus ir jų pasauliniu potencialių klientų tinklu“, – sako rizikos kapitalo fondo „Iron Wolf Capital“ vadovaujantysis partneris Žygimantas Susnys. Žengė į nišą, kurios kiti vengė 2015 metais Nikolajaus Gavrilino ir Kęstučio Regelskio įkurta bendrovė „Litilit“ vysto ir gamina išskirtinių savybių, itin trumpų – femtosekundinių – optinių impulsų lazerius.
Du lazeriai per dieną
Vieno iš steigėjų kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) sukurtas ir užpatentuotas sprendimas leidžia šiuos lazerius gaminti ženkliai efektyviau, nei buvo įmanoma iki šiol. Perkelti mokslininkų sukurtą inovaciją į verslą ir žengti pirmuosius žingsnius kompanijai padėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
„Femtosekundiniai lazeriai ilgą laiką buvo nišinis produktas, jų gamyba buvo ilga ir sudėtinga. Mūsų technologija leido automatizuoti gamybos procesą, dėl to jis tapo greitesnis ir efektyvesnis, tuo pačiu pagerindama optinių parametrų atsikartojamumą bei produktų patikimumą. Tai labai svarbu, kadangi šie lazeriai turi būti itin tikslūs – jie naudojami tokiose srityse, kaip elektronikos gamyba, medicina, apdirbamoji pramonė, mikroskopija, kosmoso tyrimai“, – sako N. Gavrilinas.
Planuose – augimas Pirmąją 1,6 mln. Eur investiciją iš „Iron Wolf Capital“ bendrovė pritraukė 2020 metais, tais pačiais metais ji pritraukė dar 2,5 mln. Eur Europos Sąjungos subsidiją tyrimams bei vystymui. „Litilit“ toliau investuoja į gamybos efektyvumo didinimą ir kitąmet planuoja paleisti naują, pusiau automatizuotą gamybos liniją, kuri leis gaminti du femtosekundinius lazerius per dieną.
Plečia komandą
Per pastaruosius dvejus metus „Litilit“ išaugo nuo 4 darbuotojų iki 25 ir toliau aktyviai plečia komandą. Jos produktai eksportuojami į Pietų Korėją, Taivaną, JAV, Didžiąją Britaniją, Japoniją ir kitas šalis. Šiuo metu įmonė aktyviai dirba su klientais, kurių poreikis per ateinančius pora metų sudaro šimtus femtosekundinių lazerių, o numatoma jų vertė – dešimtys milijonų eurų.
„Litilit“ vystoma automatizuota lazerių gamyba leis šį poreikį patenkinti su apytikriai 70 žmonių komanda. Palyginimui, šiuo metu rinkoje vyraujančios kompanijos tokio kiekio sudėtingų lazerių pagaminimui įdarbina apie 500 darbuotojų.
2017 m. įkurtas rizikos kapitalo fondas „Taiwania Capital“ valdo 4 fondus, kurių bendras investicijų portfelis siekia 465 mln. JAV dolerių. „Taiwania Capital“ yra investavęs į daugiau nei pusšimtį bendrovių visame pasaulyje iš tokių sričių, kaip puslaidininkiai, lazerinė optika, biotechnologijos, kosmoso pramonė, finansinės technologijos, elektromobiliai, išmanioji gamyba, programinės įrangos kūrimas, išmaniųjų miestų sprendimai. „Taiwania Capital“ turi biurus Taivane, JAV ir Lietuvoje, planuoja biurus steigti Vidurio ir Rytų Europoje.
Lazerių gamybos UAB „Ekspla“ – vadovų rotacija
Lazerių kūrimo ir gamybos bendrovėje „Ekspla“ – pokyčiai. Ilgametį bendrovės vadovą – generalinį direktorių Kęstutį Jasiūną – nuo 2023 m. sausio mėnesio keičia Aldas Juronis, šiuo metu einantis gamybos vadovo pareigas.
Šiemet trisdešimtmetį minėsianti bendrovė „Ekspla“ – pirmoji Lietuvoje lazerių kūrimo ir gamybos įmonė. Per visus tris dešimtmečius „Ekspla“ pasižymėjo nuosekliu augimu, o dabar, anot p. Jasiūno, atėjo laikas pokyčiams, kurių per artimiausius metus planuojama išties nemažai.
„Strateginė koncentracija į femtosekundinius sprendimus padėjo sukurti naujas technologijas bei produktus, atrasti naujų pirkėjų ir išplėsti gamybą. Auganti OEM [angl. Original equipment manufacturer, liet. originalios įrangos gamintojas] rinka reikalauja ne tik žmogiškųjų išteklių, bet ir papildomų vadybinių resursų bei gebėjimo prisitaikyti prie sparčiai kintančių aplinkybių. Todėl nuo ateinančių naujųjų metų susitelksiu į strateginę įmonės plėtrą ir į darbą valdyboje. O Aldas Juronis perims vadovavimą bendrovei“, – sprendimą perduoti įmonės vairą paaiškina „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas.
Aldas Juronis karjerą bendrovėje pradėjo prieš ketverius metus kaip OEM lazerių programos vadovas. Jo vadovaujama komanda idėjas pavertė galutiniais pramonei skirtais produktais. Nuo pernai Aldas Juronis vadovavo ir visam lazerių gamybos skyriui.
Aldas Juronis turi daugiau nei 20 metų patirties versle – yra vadovavęs dideliems padaliniams aviacijos srityje, taip pat savo įsteigtai įmonei. Vadovavimą bendrovės „Ekspla“ gamybos skyriui perima Ingrida Navickienė.