Mėnuo: 2026 balandžio

Lazeriai šiandien tampa kertine technologine grandimi daugelyje pramonės sričių – nuo gamybos ir puslaidininkių iki medicinos, mobilumo ir pažangios inžinerijos. Šiame sparčiai augančiame sektoriuje vis ryškiau matoma ir Lietuva, kurios įmonės bei technologijos užima svarbią vietą Europos inovacijų ekosistemoje.

APEX Ventures įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Andreas Riegler savo „LinkedIn“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis apie Europos lazerių rinką bei paskelbė vizualų European Laser Technology Startup Landscape žemėlapį, kuriame atsispindi sparčiai augantis žemyno lazerinių technologijų ir fotonikos potencialas.

Jo pateikti duomenys rodo, kad Europos lazerių rinka 2025 m. siekė 6,06 mlrd. JAV dolerių, o 2026 m. turėtų išaugti iki 6,47 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad iki 2034 m. rinkos vertė pasieks 10,94 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau, pasak A. Riegler, svarbiausias signalas yra ne vien rinkos dydis. Lazeriai tampa kertine technologine grandimi daugelyje pramonės sričių vienu metu – nuo gamybos ir puslaidininkių iki medicinos įrangos, mobilumo bei transporto sprendimų.

Sparčiausiai augantys segmentai

A. Riegler paskelbtoje rinkos apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad nors visa rinka auga vidutiniškai 6,79 % metiniu tempu, kai kurie segmentai plečiasi gerokai sparčiau. Rodiklis CAGR (Compound Annual Growth Rate) reiškia vidutinį metinį augimo tempą per tam tikrą laikotarpį. Remiantis jo pateiktais duomenimis:

• medicinos ir kosmetologijos taikymai – 14,1 % CAGR
• diodiniai lazeriai – 13,3 %
• automobilių ir transporto sektorius – 13,1 %
• impulsinio veikimo lazeriai – 12,2 %

Tai rodo, kad lazerių rinka nėra vienalytė – ją sudaro keli atskiri augimo segmentai, kuriuos lemia skirtingi technologiniai ir pramoniniai poreikiai.

Lietuvos įmonės – tarp Europos ekosistemos dalyvių

A. Riegler paskelbtame European Laser Technology Startup Landscape žemėlapyje matomos ir Lietuvos įmonės, veikiančios įvairiose lazerinių technologijų srityse – nuo puslaidininkių ir precizinės gamybos iki optikos, energetikos, transporto, robotikos bei kitų aukštųjų technologijų taikymų.

Iš viso žemėlapyje pateiktos 87 Europos įmonės, o net 15 jų yra iš Lietuvos. Tai reikšmingas rodiklis, atspindintis šalies lazerių sektoriaus matomumą Europos mastu.

Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Dr. Gediminas Račiukaitis atkreipia dėmesį, kad ši apžvalga orientuota į augančias technologijų įmones ir inovacijų ekosistemas, tačiau joje matomos ir brandesnės, ilgesnę veiklos istoriją turinčios bendrovės. „Lietuvos lazerių sektoriaus stiprybė slypi gebėjime sujungti mokslą, inžineriją ir verslumą. Dėl to mūsų įmonės sėkmingai kuria technologijas, kurios reikalingos globalioms rinkoms – nuo puslaidininkių iki medicinos pramonės“, – sako G. Račiukaitis.

2025 m. Lietuvos lazerių sektorius tęsė spartų augimą

Lietuvos lazerių asociacija, kaip ir kasmet, atliko sektoriaus įmonių apklausą apie veiklos rezultatus. Preliminarūs 2025 m. duomenys rodo, kad sektoriaus pardavimai augo 21,5 %.

Dar ryškesnė ilgalaikė tendencija – 2020–2025 m. laikotarpio CAGR siekia 16,7 %, o tai rodo nuoseklų ir spartų sektoriaus augimą net sudėtingomis pasaulio rinkos sąlygomis.

Pagrindinės Lietuvos lazerių eksporto kryptys išlieka JAV, Vokietija, Kinija, Japonija ir kitos pažangios pramonės rinkos.

Įmonės taip pat planuoja aktyvią plėtrą – tiek didindamos darbuotojų skaičių, tiek investuodamos į gamybos ir technologinius pajėgumus. Viena ryškiausių pastarųjų dienų naujienų – bendrovės Light Conversion paskelbti planai plėsti lazerių gamybos ir tyrimų centrą Vilniuje. Įmonei suteiktas stambaus projekto statusas, o numatomų investicijų vertė siekia 47 mln. eurų. Projektas apims gamybos pajėgumų plėtrą, naujas tyrimų erdves bei papildomų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimą.

Šie planai rodo, kad Lietuvos lazerių sektorius ne tik sėkmingai veikia tarptautinėse rinkose, bet ir nuosekliai investuoja į ilgalaikį augimą, inovacijas bei konkurencingumą.

📌 Originalų Andreas Riegler įrašą galima peržiūrėti ČIA.

Didžiausia Lietuvos lazerių technologijų bendrovė „Light Conversion“ Vilniuje įgyvendins 47,3 mln. eurų vertės investicinį projektą „ViPalace“. Bendrovei suteiktas stambaus investicinio projekto statusas.

Planuojama pastatyti apie 13 000 kv. m ploto gamybos ir mokslinių tyrimų centrą, kuris leis beveik trigubai padidinti gamybos apimtis – nuo 1 000 iki 2 700 lazerinių sistemų per metus. Naujajame komplekse bus įrengtos modernios laboratorijos, švariosios patalpos, robotizuotos gamybos linijos bei automatizuota sandėliavimo infrastruktūra.

Projektas bus įgyvendinamas etapais, o 2028–2031 m. laikotarpiu planuojama sukurti apie 200 naujų darbo vietų inžinieriams, tyrėjams, technikams ir gamybos specialistams.

„Light Conversion“ yra viena iš pasaulyje pirmaujančių femtosekundinių lazerinių sistemų gamintojų. Didžioji dalis bendrovės produkcijos eksportuojama į užsienio rinkas, todėl ši investicija dar labiau sustiprins Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų ir lazerių kompetencijų centro, pozicijas tarptautiniu mastu.

Tokie projektai rodo šalies pramonės inovatyvumą, aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių augimą bei konkurencingumą pasaulinėse rinkose.

Šiandienos mokykloje vis dažniau kalbama apie STEAM ugdymą – integruotą požiūrį, kuris jungia mokslą, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką. Tačiau vien teorijos nepakanka: norint iš tikrųjų sudominti mokinius, svarbu parodyti, kaip šios sritys veikia realiame gyvenime – per eksperimentus, praktines veiklas, susitikimus su mokslininkais ir verslo atstovais. Būtent todėl vis daugiau iniciatyvų siekia „priartinti“ inžineriją ir technologijas prie mokinio – padaryti jas suprantamas, įdomias ir pasiekiamas jau nuo ankstyvo amžiaus.

Kviečiame mokytojus į apžvalginį vebinarą „Kaip sudominti mokinius inžinerija ir technologijomis: įrankiai mokytojams ir vaikams“, kuriame bus pristatyti konkretūs pavyzdžiai, įrankiai ir iniciatyvos, padedančios integruoti STEAM temas į pamokas. Renginio metu sužinosite, kaip mokslas gali „ateiti“ į klasę, kaip pramonė gali prisidėti prie ugdymo proceso, ir ar įmanoma inžinerija sudominti net pirmoką.

Programa:
15.00 Sveikinimo žodis
15.05 Fizika aplink mus (Mažena Mackoit-Sinkevičienė, FTMC STEAM ambasadorių komanda, VU Fizikos fakultetas TFAI, Quantum Lithuania)
15.25 Mokslas–mokyklai: nuo STEAM įrankių kūrimo iki edukacinių renginių organizavimo (Vladislovas Čižas, FTMC)
15.40 Lazerių sektorius STEAM ekosistemoje: kaip pramonė gali padėti mokytojui integruoti aukštąsias technologijas į pamoką (Kristina Ananičienė, LLA)
15.55 Inžinerija pradinukams? Misija įmanoma! (Karolis Skebas, LINPRA)
16.15 Uždarymas

📅 Data ir laikas: balandžio 30 d. 15:00 val.
🔗 Registracija: https://forms.gle/wkcAuVXvbF3NF37m6

Mažena Mackoit-Sinkevičienė
Fizikos mokytoja ir mokslo populiarintoja, aktyviai siekianti parodyti, kad fizika yra neatsiejama nuo kasdienio gyvenimo. Savo veikloje ji derina teoriją su praktiniais pavyzdžiais ir eksperimentais, padedančiais mokiniams lengviau suprasti sudėtingus reiškinius bei atrasti mokslo įdomumą.

FTMC (Fizinių ir technologijos mokslų centras)
Vienas didžiausių mokslinių tyrimų centrų Lietuvoje, kuriantis pažangius sprendimus fizikos ir technologijų srityse. FTMC aktyviai prisideda prie STEAM ugdymo, kurdamas mokytojams skirtus įrankius, edukacines veiklas ir iniciatyvas, padedančias mokslą priartinti prie mokyklos.

LLA (Lietuvos lazerių asociacija)
Lietuvos lazerių sektorių vienijanti organizacija, atstovaujanti aukštųjų technologijų pramonę. Asociacija siekia stiprinti ryšį tarp mokslo, verslo ir švietimo, skatindama mokinius domėtis pažangiomis technologijomis ir sudarydama galimybes mokytojams integruoti šiuolaikinius sprendimus į ugdymo procesą.

LINPRA (Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija)
Asociacija, vienijanti inžinerijos ir technologijų įmones bei organizacijas Lietuvoje. LINPRA aktyviai įsitraukia į švietimo iniciatyvas, kurdama programas ir veiklas, skirtas supažindinti mokinius – net ir pačius jauniausius – su inžinerija bei technologijų pasauliu.

Užsiregistravę dalyviai gaus prisijungimo nuorodą bei medžiagą.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis:”STEAM ugdymo ekosistemos plėtojimas” (Nr. 10-066-P-0001)