Mėnuo: 2023 balandžio

LLA opie
NaujienosUncategorized
Lietuvos lazerių asociacijos delegacija – „LASER EXPO / OPIE‘23“
Lietuvos lazerių asociacijos nariai dalyvauja Jokohamoje (Japonija) vykstančioje „LASER EXPO / OPIE‘23“ parodoje.
OPIE yra viena didžiausių su lazeriais ir optinėmis technologijomis susijusių parodų Japonijoje, kurioje dalyvauja žymiausi mokslininkai, inžinieriai, ieškantys sprendimų mokslinių tyrimų ir plėtros bei produktų kūrimo iššūkiams spręsti.
Planuojama, kad šiemet, per tris parodos dienas, joje apsilankys apie 12 tūkstančių lankytojų.
Dalyvaudamos šiame renginyje įmonės siekia stiprinti Lietuvos lazerinių technologijų (paslaugų ir prekių) eksportą į Japoniją ir kitas išvysčiusias šalis, užmegzti ryšius su potencialiais partneriais ir užsakovais.
Įmonių dalyvavimas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos fondo lėšomis, Lietuvos lazerių asociacijai įgyvendinant projektą „Lazerinių technologijų eksporto plėtra“ (Nr. 03.2.1-LVPA-K-801-06-0012).
Naujos galimybės
Verslo misija į P. Korėją su daliniu ES finansavimu pagal priemonę „Naujos galimybės“

Lietuvos lazerių asociacija kviečia įmones dalyvauti išvykstamojoje verslo misijoje į P. Korėją liepos 4-7 d. Planuojama vizituoti P. Korėjos įmones, lankytis Laser Korea 2023 parodoje. Asociacijai įgyvendinant projektą „Lazerinių technologijų eksporto plėtra“ (Nr.  03.2.1-LVPA-K-801-06-0012), verslo misija bus dalinai finansuojama Europos Sąjungos fondo lėšomis.

Misijos tikslas: stiprinti Lietuvos lazerinių technologijų (paslaugų ir prekių) eksportą į P. Korėją, organizuojant grupinį MVĮ ir jų produkcijos pristatymą, tinklaveiką su potencialiais partneriais ir užsakovais

DALYVAVIMO SĄLYGOS:
– Galutinis naudos gavėjas (įmonė) turi būti labai maža, maža arba vidutinė įmonė
– Galutinis naudos gavėjas turi būti finansinių sunkumų nepatirianti įmonė
– Galutinis naudos gavėjas negali būti skolingas VMI ir Sodrai
– Galutinis naudos gavėjas turi būti neišnaudojęs 200 000 eur de minimis lėšų pagalbos per pastaruosius 3 metus
– Galutinis naudos gavėjas privalo gaminti nuosavas prekes arba teikti savo paslaugas, kas bendrame pardavimų biudžete turi sudaryti ne mažiau 50 proc. pajamų
– Galutinį naudos gavėjas turi deleguoti bent vieną įmonės atstovą

Kviečiame įmones registruotis iki 2023 m. gegužės 10 d. Dėl registracijos kreiptis: info@ltoptics.org

fidi
Naujienos
Fiziko Diena – žaismingas eksperimentas ir įgūdžiai visam gyvenimui

Fizikus dažnai įsivaizduojame gan stereotipiškai – rimti moksliukai, kažką murmantys po nosimi moksliniais terminais. Visgi kasmet pavasarį jau daugiau nei pusę amžiaus vykstanti Fiziko Diena (FiDi) griauna visus stereotipus.

Pirmojo balandžio šeštadienio rytą prie Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto sujudimas. Tarp universiteto pastatų ištemptu lynu vaikšto bebaimis vieno iš FiDi šventės atrakcionų dalyvis, o universiteto viduje, šalia esančiuose kiemelyje ir parke – šią dieną teritorija tampa „Fizlendu“ – apstu keisčiausių niekur kitur nematytų atrakcionų, groja roko grupė, ginkluotę demonstruoja Karo akademijos studentai, būriuojasi pirmieji lankytojai.

Nors ir žvarboka, į „fizikų žemę“ žmonių ateina vis daugiau, dauguma su vaikais, kurie atradimo nuostabos akimis žvelgia, klausosi, klausinėja. Vaikų akys užsidega, nes tai nėra jiems jau įprasti miesto mugės atrakcionai – kiekvienas jų sukurtas, norint pademonstruoti vieną ar kitą fizikos dėsnį. Šalia krašto apsaugos savanorių demonstruojamo karinio granatsvaidžio įsikūręs  „bulviašaudis“ leidžia išsibandyti Niutono mechanikos dėsnius.

Tai šen tai ten akis pastebi zujančius vaikinus ir merginas, žalia spalva dažytais plaukais ar barzdomis. Tai pavargę nuo nemiegotų naktų, bet šypsantys seniausios ir didžiausios Lietuvoje studentų šventės Organizacio Komiteto (O. K.) nariai, fizikos (ir ne tik) studentai ir studentės, kurie pastaruosius kelerius mėnesius šalia studijų vykdė grandiozinį projektą – dar vieną FiDi šventę.

Tarp lankytojų akis pastebi šiltai besišypsančius sėkmingiausių Lietuvos lazerių įmonių (ir ne tik) vadovus, kiečiausius mokslininkus, viešuosius intelektualus. Užkalbinus bet kurį jų išgirsime vienokią ar kitokią istoriją apie tai, kaip jie prisidėjo, organizavo, vadovavo, finansavo FiDi. Šiuos pasakojimus visada praskaidrina kokia nors netikėta ir juokinga istorija apie tai, kaip kažkas buvo pagaminta per paskutinę naktį iš nieko kito tik didžiulio entuziazmo. Arba apie tai, kaip sudegė auditorija, ar buvo nupjautas stulpas ir kaip reikėjo po to suktis iš padėties.

Iš už kampo pasirodo žalias iš lengvojo automobilio sukonstruotas dinozauras – FiDi simbolis Dinas Zauras. Nors mechanizuotas roplys neturi kaklo, vietoje jo kabo lentelė su užrašu, įprastai sutinkamu, kai internete nerandame svetainės – „Error 404. Kaklas not found“. Humoras ir ironija yra dar vienas ypatingai svarbus FiDi šventės atributas.

„Reitingų“ kalbinti FiDi veteranai ir šių metų organizacinio komiteto pirmininkas sutaria, kad ši šventė nėra tik tuščias laiko leidimas – prie jos prisidedantiems fizikos studentams šis renginys suteikia įgūdžius, patirtį ir ryšius, kurių jokioje auditorijoje ar laboratorijoje negausi.

Iš ko gaminama FiDi?

Receptas paprastas ir tuo pačiu metu sunkiai pakartojamas. Imame ilgamečių tradicijų indą, į jį įpilame kelias saujas studentų entuziazmo ir išradingumo, įmetame žiupsnį smalsumo fizikai, įberiame FiDi veteranų paramos, fakulteto dėstytojų ir administracijos geranoriškumo. Viską gerai sumaišome su daugybe bemiegių naktų dirbtuvėse ir išvargusių dienų institucijų koridoriuose. Ir nepamirškime humoro, ironijos ir pasišaipymo iš savęs!

Šiandien FiDi šventę sudaro trys pagrindinės dalys: Dieninė dalis, Eisena ir Vakarinė dalis. Dieninė dalis prasideda Vilniaus universiteto teritorijoje šalia Fizikos fakulteto ir jo viduje, tuomet dalyvių eisena su Dinu Zauru priešakyje keliauja Vilniaus miesto gatvėmis ir užsibaigia Vilniaus miesto senamiestyje, šalia Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto. O vakarinės dalies metu vyksta dažniausiai roko grupių koncertai ir šokiai, kur pagaliau visi atsipalaiduoja.

Dieninėje dalyje „Fizlende“ apstu atrakcionų – keistų ir dažniausiai interaktyvių mašinų bei objektų, kuri ne tik iliustruoja fizikos dėsnius, bet ir praskaidrina lankytojų nuotaiką. Tarp įspūdingiausių verta paminėti beveik penkių metrų aukščio šachmatų figūras, panašaus aukščio kortas ir iš jų pastatytą kortų namelį, iš veidrodžių pagamintą kambarį-šviesolaidį, keturių metrų aukštyje įrengtą traukinuką, ar iš didžiulio aukščio ant akmens numestą automobilį.

„Ko gero, labiausiai tinkamas „Fizlendo“ atrakcionams fizikos dėsnis yra gravitacija. Jis dar niekada nepavedė!“, – juokiasi šių metų O. K. pirmininkas Mindaugas Sabutis.

Paklausus jo, kada prasideda pasiruošimas FiDi, atsakymas paprastas – kitą dieną po FiDi. Iš tiesų, visus atrakcionus sugalvoja, suplanuoja, surenka medžiagas ir sukonstruoja savo rankomis patys „fidistai“, tad tam prireikia žinių, kūrybiškumo, medžiagų ir noro išmokti naujų įgūdžių, pavyzdžiui, medžio apdirbimo, suvirinimo ar elektronikos.

„Organizuojant FiDi labai patobulinau savo viešojo kalbėjimo įgūdžius, kurie tikrai man pravers ateityje – anksčiau save laikiau scenos vengiančiu intravertu. Kitas svarbus universalus gebėjimas, kurį išmokstame organizuodami FiDi bei mokydamiesi fizikos – sudėtingus dalykus suskaldyti iki paprastų, kuriuos jau galima įveikti,“ – sako M. Sabutis.

„Ypatingai svarbus šis įkvėpimo ir mentorystės momentas – juk jei jie neįkvėps naujų studentų ir nesusirinks naujas FiDi organizacinis komitetas bei likusi komanda, šventės gali ir nebūti“, – teigia Fizikos fakulteto dekanas profesorius Juozas Šulskus.

Ištakos ir evoliucija

Pirmą kartą VU Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi įvyko 1969 m. pavasarį – anksčiau už patį Vudstoką! Tad šį balandį įvyko jau 54-asis renginys. Daugiau nei pusšimtis metų – solidus amžius, rodantis FiDi tradicijos tęstinumą, tad šiemet Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) įtraukė šią šventę į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Tuo metu sovietinėje sistemoje studentiškas propagandines šventes organizuodavo komjaunimas ir profsąjungos – oficioziniai „mediniai“ renginiai netenkino fizikos studentų. Fizikos fakulteto studentai norėjo turėti savo šventę, kurią organizuotų ir joje dalyvautų visi norintys fakulteto bendruomenės nariai.

1969 m. pirmuoju O. K. pirmininku tapo Vitas Mačiulis, Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas, žinomas atsinaujinančios žaliosios energetikos srities ekspertas.

„Neturėjome jokio pavyzdžio, kuriuo galėtume pasinaudoti. Bandžiau užklausti apie studentų šventes fakulteto prodekano Horodničiaus, kuris tarpukariu mokėsi Stepono Batoro universitete, tačiau jis atkirto, kad tais laikais studentai nešventė, o rimtai mokėsi. Turėjome improvizuoti!“, – juokdamasis pasakoja V.  Mačiulis.

Iš tos improvizacijos gimė esminiai FiDi šventės struktūros elementai. Dieninės dalies metu skaitytos kitais kampais fiziką ir jos studijas pristatančios paskaitos, o antrojoje dalyje vyko humoristiniai fizikų pasirodymai, grojo muzikinė grupė „Vienuoliai“ ir vyko diskoteka.

Beje, vakarinė FiDi dalis ilgainiui tapo rimtu koncertiniu renginiu, į kurį kartais negalėdavo patekti visi norintys. Sovietiniais laikais Lietuvoje nevykdavo daug koncertų, o fizikai visada surinkdavo ir sumontuodavo geriausią scenos garso ir vaizdo techniką. Todėl vakarinėje dalyje yra groję tokie atlikėjai, kaip „Skamp“, „G&G Sindikatas“, BIX ir kitos žinomos grupės. Įdomus faktas, kad 1985 m. pirmasis grupės „Foje“ su A. Mamontovu pasirodymas plačiajai publikai įvyko būtent FiDi vakarinėje dalyje.

„Kiekvienais metais pasikeičia studentai, kurie organizuoja FiDi, todėl kitimas yra įrašytas į šventės DNR. Kasmet ji įgauna vis naujų bruožų, kai kuriuos praranda, o dalis tęsiasi dešimtmečiais,“ – sako prof. J. Šulskus. Ir po interviu skuba į sceną „palaiminti“ šių metų FiDi bei pasveikinti visų „fidistų“ ir jiems prijaučiančių.

Tai nors ir ne toks pastebimas, tačiau ypatingai svarbus FiDi aspektas – visą fizikų (ir ne tik) bendruomenę sieja daug šiltesnis ryšys nei įprasta kituose fakultetuose, nes dauguma dėstytojų, aukštųjų technologijų įmonių vadovų ir darbuotojų vienaip ar kitaip yra dalyvavę organizuojant šventę. Tai sąlygoja niekur kitur nesutinkamą atmosferą, kurioje studentai jaučiasi saugiau ir drąsiau imasi bet kokių iniciatyvų – ar jos vyktų FiDi dirbtuvėse, ar laboratorijoje.

Gyvenime viskas bus O. K.

Paklausus tiek pirmojo, tiek paskutiniojo O. K. pirmininkų apie tai, kaip visgi ta FiDi tampa realybe jau tiek metu, abu jie gūžčioja pečiais ir juokiasi. Pasak jų, „FiDi tiesiog įvyksta, nes negali neįvykti, tačiau nėra jokios vienos instrukcijos, kaip tas turi vykti“.

„Šiame kūrybiškame chaose atėjęs esminis suvokimas – nieko nėra neįmanomo. Jei yra noras ir pastangos, viską galima padaryti. Antras svarbus dalykas – universali patirtis. Pavyzdžiui, kolega, atsakingas už vakarinės dalies koncertą įgijo didžiulę renginių organizavimo patirtį – nuo įgarsinimo iki visų leidimų gavimo ir bendravimo su rėmėjais“, – apibendrina M. Sabutis.

Šventės organizavimas tam tikra prasme primena mokslinį eksperimentą – iš pradžių šauna idėja, kurią nori patikrinti, tada pradedi galvoti, o kaip tą padaryti? Tada jau nusileidi iki tokio lygmens, kokius veiksmus ir kokia seka reikės padaryti. Galiausiai pradedi daryti, viskas lūžta, nesigauna, bet tuo pačiu – kažkas pasiseka, mokaisi ir judi į priekį. Kulminacija būna FiDi dieną, kai pamatai savo idėją, kad ir transformuotą kelis kartus, tačiau visiškai apčiuopiamą. O jei aplink ją dar ir būrys smalsuolių… Nėra geresnio kelio jaunuoliams suvokti, kad jie geba kurti – tas padės tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.

Dar vieną FiDi privalumą vardina V. Mačiulis – tai bendruomenės ryšiai, kurie tarsi medžio šaknys išplinta po pačias įvairiausias sritis.

„Tarp FiDi veteranų ir alumnų visas būrys žmonių, aktyviai dalyvaujančių Lietuvos versle, politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Tai neįkainojami ryšiai, kurie jaunam žmogui yra neįkainojami, kokį karjeros kelią jis pasirinktų“, – akcentuoja V. Mačiulis.

Pašnekovai vienareikšmiškai kviečia studijuoti fiziką, kurią mokytis ne tik įdomu ir perspektyvu, bet ir linksma, o iš tų linksmybių naudą semti galima bus visą gyvenimą.

Straipsnio autorius Andrius Jovaiša, publikuota Reitingai.lt žurnale (2022 m.)