Lietuvos lazerių pramonė šiemet švenčia 40 metų, kai 1983 m. buvo įkurta pirmoji komercinė įmonė EKSMA, gaminanti pikosekundinius lazerius. Šiandien turime pilnai susiformavusią ekosistemą, pasaulinei rinkai tiekiančią optiką, ultratrumpųjų impulsų lazerius, lazerines sistemas ir kitus fotonikos produktus bei technologijas. Nacionalinėje konferencijoje „Lazeriai. Mokslas ir Technologijos 2023“ gausi Lietuvos lazerių asociacijos bendruomenė bei kviestiniai svečiai susirinko paminėti apvalios sukakties, pasidalinti dabarties iššūkiais bei aptarti ateities perspektyvas.
ISTORIJA
Lazerinių tyrimų veikla Lietuvoje prasidėjo beveik prieš šešis dešimtmečius. 1960 m. T. Maimanui su kolegomis Hugheso tyrimų laboratorijoje (JAV) sukonstravus pirmą veikiantį lazerį, vos po 6 metų – 1966 m. – Vilniaus universitete puslaidininkių tyrimams buvo įžiebtas pirmasis lazeris Lietuvoje.
Tais laikais lazerinių technologijų kūrimas neapsiribojo vien fizikos žinių taikymu. Anot V. Mačiulio, pirmojo „Eksma“ vadovo, lazeristo kompetencijų paketas turėjo apimti inžineriją, staliaus ar net stiklo pūtimo meistrystę, kadangi dažnu atveju detales ir komponentus tekdavo pasigaminti patiems. Nepaisant visų iššūkių, 1979 m. Fizikos institute buvo sukurtas pirmojo komercinio pikosekundinio lazerio PL-1020 (1987) prototipas, vadinamas VIJUKA. Lazeris eksponuotas parodose, gavo ne vieną diplomą bei saują medalių.
1983 m. spalio 21 d. Generalinėje svarsčių ir matų konferencijoje (CGPM) pagaliau buvo patvirtintas šviesos greitis – 299 792,458 km/s. Tai įvyko 3 dienos po to, kai buvo įkurta Lietuvos mokslų akademijos Fizikos instituto Bandomoji lazerinės ir elektroninės technikos gamykla, vėliau tapusi Eksma.
Šiandien Lietuvoje turime visą lazerinių technologijų kūrimo grandinę: nuo optinių dangų iki lazerinių mašinų ir jų taikymų. Ekosistemoje veikia apie 60 įmonių ir startuolių su daugiau nei 1600 darbuotojų. Lietuvos lazerių pramonės sukuriama pridėtinė vertė yra daugiau nei 3 kartus didesnė už pramonės vidurkį. Sukaupta didžiulė patirtis didelės galios lazerinių sistemų kūrimo bei lazerinio mikroapdirbimo su ultratrumpų impulsų lazeriais srityje, plačiai taikoma mokslo, elektronikos, medicinos ar automobilių pramonėje.
Paaiškėjo Metų geriausieji
Lietuvos lazerių asociacija pirmą kartą organizavo metų geriausiųjų apdovanojimus. Įmonės bei mokslo institucijos, galėjo varžytis ir pelnyti bendruomenės simpatijas bei balsus trijose kategorijose: Metų inovacija, Metų bendradarbiavimas, Metų proveržis.
Metų inovacija 2023
„Metų inovacija 2023“ apdovanojimą pelnė mažus lazerius kuriantis ir gaminantis startuotis – UAB Aktyvus Photonics. Jų 2022 m. viduryje viešai pristatyta nauja kietakūnių lazerių, skirtų naudoti ekstremalioms sąlygoms, grupė – lazeriai Baudėjas ir Visor-R – bendruomenės buvo pripažinta novatorišku produktu. Baudėjas – tai gynybos rinkai skirtas lazeris, pasižymintis ypatingu atsparumu aplinkos sąlygoms ir leidžiantis mažiems orlaiviams atlikti taktines taikinių žymėjimo operacijas. Tuo tarpu Visor–R pasižymi panašiomis atsparumo charakteristikomis bei turi pilnai izoliuotą IP66 korpusą su integruota elektronika dėl to gali vykdyti industrinius matavimus atšiauriomis sąlygomis.
Metų bendradarbiavimas 2023
UAB Ekspla ir UAB Light Conversion partnerystė, kuriant vieną galingiausių pasaulyje lazerinę sistemą „SYLOS 3“, pripažinta „Metų bendradarbiavimu 2023“. Didelio intensyvumo 15 TW galios lazerinė sistema instaliuota ELI-ALPS lazerinių tyrimų centre Vengrijoje šią vasarą. Unikalūs „SYLOS 3“ parametrai – didelis dažnis, smailinė galia ir stabilumas – padės mokslininkams vykdyti eksperimentus, kurių iki šiol negalėdavo atlikti dėl esamų įrankių ribotumo.
Metų proveržis 2023
Būdama didžiausia ekosistemos įmone, Light Conversion ir toliau stebina bendruomenę. Didelės investicijos, leidusios pasiekti apie 60 proc. patalpų plėtrą bei 30 proc. darbuotojų prieaugį, nesutrukdė įmonei skaičiuoti beveik 12 proc. išaugusią apyvartą. Šiandien LIGHT CONVERSION patalpos sudaro beveik 18 000 kv. m. Naujame pastate įrengti švarūs kambariai, kuriuose gaminami Lietuvą garsinantys femtosekundiniai lazeriai, užima 1 800 kv.m plotą. Planuojama, jog dar šiais metais bus viršyta 500 darbuotojų riba.
PADĖKA MOKYTOJAMS
„Lazeriai. Mokslas ir Technologijos“ konferencijos metu Lietuvos lazerių bendruomenė kreipė dėmesį į mokytojo profesijos svarbą bei vaidmenį, pasirenkant fiziko profesinį kelią.
Renginio metu stovinčių dalyvių ovacijomis buvo pagerbtos ir Lietuvos lazerių asociacijos įsteigtu piniginiu prizu apdovanotos Mažeikių Gabijos gimnazijos fizikos mokytoja Genovaitė Meinorienė, Šiaulių J.Janonio gimnazijos fizikos mokytoja Valentina Rakužienė bei Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos fizikos mokytoja Roza Miliajeva už darbą skatinant ir ugdant jaunąją fizikų kartą.
Pasak Lietuvos lazerių asociacijos prezidento dr. Gedimino Račiukaičio „2022 metai buvo sėkmingi Lietuvos lazerių sektoriui. Dinamiškai kintančiais metais pasiekėme virš 20 procentų augimą. Turime daug planų augti ir plėstis, bet nagingų rankų ir išmanių galvų pradeda stygti. Nuoširdžiai dėkojame mokytojoms, parengusioms ir nukreipusioms į fiziką daugiausiai moksleivių. Grįžtame į mokyklas paskatinti daugiau domėtis aplinkui supančiu pasauliu. Tai ne tik žingeidumo patenkinimas, bet ir geras kelias siekti asmeninės sėkmės ir garsinti ir stiprinti Lietuvą“.
