Kategorija: Naujienos

Naujienos
Lietuvoje startuos profesinio mokymo programa lazerinių technologijų specialistų rengimui

Lietuvos lazerių sektorius šiuo metu ne tik sparčiai auga ir vystosi, bet ir tampa patraukliu ieškantiems karjeros galimybių. Šalies lazerių pramonė išsiskiria savo aukštos kokybės technologijų ir inovacijų lyderyste. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje lazerių kūrėja „Ekspla“ pelnė lazerių pramonės „Oskarą“ – prestižinį „SPIE Prism Awards 2024“ apdovanojimą už geriausią lazerį FemtoLux.

Sektoriui jau antrus metus iš eilės augant virš 20 proc., vis labiau susiduriama su darbuotojų trūkumu. Remiantis Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, Lietuvos lazerių ekosistemoje veikia daugiau nei 60 įmonių, kuriose dirba virš 1850 darbuotojų. Dauguma iš jų yra universitetų absolventai, tačiau vis labiau skaitmenizuojant ir automatizuojant procesus, vystant serijinę gamybą, pastebima, kad kai kurioms darbo funkcijoms atlikti aukštasis išsilavinimas nėra būtinas. Tam tikriems darbams vykdyti pakanka ir profesinės kvalifikacijos bei įgūdžių. Tokia praktika lig šiol nebuvo taikyta, nes nebuvo sukurta reikalingos profesinės kvalifikacijos specialistų rengimo sistema. „Džiaugiamės, kad aukštosios mokyklos mums aktualių studijų krypčių studentams suteikia labai gerų teorinių žinių, tai ypač svarbu kuriant naujus produktus, ir technologijas. Visgi, darbuotojų, kurie galėtų atlikti daugiau praktinių žinių reikalaujančius darbus, pavyzdžiui, gaminti, rinkti ar testuoti optikos mazgus, ypač trūksta. Todėl profesinio rengimo programos, kuri suteikia tikslingas žinias ir įgūdžius, perspektyvos yra iš tiesų yra didelės lazerių sektoriuje: tiek įmonėms, kurios turėtų apmokytus, greičiau į įmonės gamybos procesus įsitraukiančius darbuotojus, tiek žmonėms, kurie nori įgyti darbo rinkoje itin aktualių įgūdžių, persiorientuoti, ar įgauti drąsos toliau tęsti karjerą arba mokslus technologinėje pakraipoje. Mūsų įmonėje yra ne vienas toks sėkmingas persikvalifikavimo pavyzdys,“ – pasakoja Aldas Juronis, „Ekspla“ generalinis direktorius.

Nuo rudens startuoja nauja profesinio rengimo programa

Lietuvos profesinio rengimo centrai palaikė Lietuvos lazerių asociacijos iniciatyvą parengti įmonėms aktualias profesinio mokymo programas. 2024 m. rudenį Lietuvoje atsiveria naujos galimybės norintiems įsitraukti į įmonių, kuriančių ir gaminančių lazerius ar optinius komponentus, veiklą. Trys Lietuvos profesinio rengimo įstaigos pristato pirmąją Lietuvos kvalifikacijos sandaros (LTKS) III lygio profesinio mokymo programą „Lazerių optinių ir mechaninių įtaisų bei jų komponentų surinkėjas“, kuri šiuo metu baigiama rengti.

Naujoji programa yra svarbus žingsnis, siekiant plėsti techninių žinių ir įgūdžių pasiekiamumą bei įtraukti į lazerinių technologijų sritį visus norinčius, nepriklausomai nuo jų iki šiol turėto išsilavinimo lygio. Programa skiriama tiems, kurie nori įgyti teorinių ir praktinių lazerių bei optinių įrenginių surinkimo įgūdžių, o ateityje norėtų tobulėti ir išbandyti savo karjerą bet kurioje lazerių, optikos, puslaidininkių ar medicinos aukštąsias technologijas kuriančioje sektoriaus įmonėje.

Mokymasis vyks pameistrystės būdu, trečdalį mokymo laiko skiriant teorijai ir du trečdalius – praktikai. Todėl bus sudaroma trišalė sutartis su mokiniu, profesine mokykla ir įmone. Viso praktinio mokymo metu mokiniui bus mokamas darbo užmokestis. Baigus programą bus laikomas teorijos testas ir praktikos kvalifikacinis egzaminas, kurį sėkmingai išlaikius bus išduodamas LTKS III profesijos diplomas.

Kandidatų priėmimas

Kandidatai į šią programą, tikėtina, bus priimami jau šį rudens semestrą. Stojantieji į pirminio mokymo programą turi būti įgiję bent pagrindinį išsilavinimą ir ne jaunesni kaip 16 m. amžiaus, o į tęstinio mokymo programą turi turėti įgiję bent vieną profesinę kvalifikaciją. Priėmimas per LAMA BPO sistemą vyks į Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centrą Vilniuje, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklą bei Kauno technologijų mokymo centrą. Norintys dalyvauti programoje daugiau informacijos bei registracijos formas galės rasti mokymo centrų interneto svetainėse.

 

 

 

 

Naujienos
Lietuvos lazerių sektorius OPIE’24 parodoje
Japonija – viena didžiausių Azijos Ramiojo vandenyno regiono lazerinių technologijų rinkų. Didindama savo investicijas į mokslą bei technologinę pažangą Japonija išlieka stipria Lietuvos lazerių sektoriaus partnere. Remiantis 2023 m. Lietuvos lazerių asociacijos surinktais duomenimis, tai buvo ketvirta pagal pardavimus Lietuvos lazerinių technologijų eksporto kryptis.
Balandžio 24 -26 d. vykusioje OPIE’24 parodoje Lietuvos lazerių sektorių ir Lietuvoje kuriamas inovacijas pristatė ar buvo atstovaujamos net 12 sektoriaus įmonių. Tai viena didžiausių su lazeriais ir optinėmis technologijomis susijusių parodų Japonijoje, kurioje dalyvauja žymiausi mokslininkai, inžinieriai, ieškantys sprendimų mokslinių tyrimų ir plėtros bei produktų kūrimo iššūkiams spręsti.
Lietuvos įmonės iš lazerių sektoriaus į OPIE’24 parodą atvyko siekdamos pristatyti savo produkciją bei technologijas. „Dalyvavimas tokiame renginyje suteikia puikią galimybę ne tik pritraukti tarptautinę dėmesį į savo produktus, bet ir įgyti naujų verslo partnerių bei rasti potencialių klientų“ – teigė K. Ananičienė, Lietuvos lazerių asociacijos vykdančioji direktorė.
Be to, OPIE’24 paroda suteikia puikią galimybę įgyti vertingų žinių iš kitų pramonės lyderių bei stebėti naujausias rinkos tendencijas ir inovacijas. Tai yra esminis renginys, kuris prisideda prie Lietuvos lazerių sektoriaus augimo, inovacijų sklaidos ir tarptautinės įvaizdžio stiprinimo.
Dalyvavimas OPIE’24 parodoje yra strateginis žingsnis, leidžiantis Lietuvos lazerių sektoriaus įmonėms išlikti konkurencingomis ir žengti į priekį tarptautinėje optinės technologijos rinkoje. Nacionalinio stendo rengimas ir įmonių dalyvavimas dalinai finansuotas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis (proj. Nr. 11-04-16.1.1.K-003).

 

 

Naujienos
Lietuvos lazerių pramonė pateko į Korėjos naujienų antraštes

Seniausias ir didžiausias Pietų Korėjos laikraštis „Chosun“ neseniai paskelbė straipsnį apie pažangiausias Lietuvos lazerių technologijas. Korėja mūsų šalies sėkmę lazerių pramonėje sieja su tokiomis įmonėmis kaip „Akoneer“, kurios kuria inovacijas aktyviai bendradarbiaudamos su akademinėmis bendruomenėmis.

Lietuva yra neprilygstama lazerių gamybos lyderė

Straipsnyje Lietuva buvo apibūdinta kaip maža Baltijos šalis, kurioje gyvena 2,7 mlm. gyventojų. Nepaisant savo dydžio, lazerių pramonėje šalis yra neprilygstama pasauliniu mastu. Yra apie 60 įmonių, kurios eksportuoja lazerinius įrenginius ir susijusias technologijas didžiausioms įmonėms ir universitetams bei daugiau nei 80 šalių visame pasaulyje. Lietuvos lazerių pramonė, turinti nepriklausomą ekosistemą, lieka nepaveikta išorinių grėsmių, kaip straipsnyje paaiškino Lietuvos lazerių asociacijos (LLA) prezidentas Gediminas Račiukaitis.

 

Nuo pažangiausių technologijų kūrimo iki prestižinių apdovanojimų laimėjimo

Lazeriai, kurie sutelkia atominės jėgainės galią į mažą erdvę ir itin trumpą laiko periodą, yra laikomi esminiu šiuolaikinių aukštųjų technologijų pramonės elementu. Lazerinis mikroapdirbimas gali efektyviai apdoroti įvairias medžiagas. Pavyzdžiui, šimtai tūkstančių puslaidininkių ir stiklo komponentų, kurie patenka į išmaniuosius telefonus ar televizorių ekranus, yra išpjaunami lazeriais.

„Chosun“ pažymėjo, kad Lietuvos įmonė „Ekspla“ pelnė lazerių pramonės „Oskarą“ – prestižinį Tarptautinės optikos ir fotonikos draugijos (SPIE) apdovanojimą už geriausią lazerį „FemtoLux 30“. „SPIE Prism Aards“ apdovanojimai vyksta konferencijos ir parodos „Photonics West“ (JAV) metu. „Eksplos“ pirmininkas Kęstutis Jasiūnas straipsnyje paaiškino, kad „jei XXI amžius buvo elektronų era, tai XXII amžius bus fotonų (kurie sudaro lazerius) era“.

„Akoneer“ kuria inovacijas bendradarbiaudama su akademine bendruomene

Lietuvos konkurencingumas lazerių technologijų srityje siejamas su aktyviu pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimu. Pirmasis lazeris Lietuvoje buvo paleistas 1966 m. – praėjus vos šešeriems metams po pirmojo pasaulyje lazerio JAV. Jis buvo panaudotas tirti puslaidininkiams. Nuo tada Fizikos institute ir Vilniaus universitete steigiamos lazerių laboratorijos. Šiuo metu Lietuvoje veikia penki lazerių tyrimų universitetai ir institutai, o lazerių pramonėje dirba apie 200 mekslininkų ir 1800 profesionalų.

Įmonės taip pat įgyja naujausias žinias iš akademinės bendruomenės. Tokio bendradarbiavimo pavyzdžiu straipsnyje minima Lietuvos įmonė „Akoneer“, kurios specializacija – lazerinio mikroapdirbimo sistemos pramoninėms ir mokslinėms reikmėms. Buvo cituojamas įmonės direktorius Rokas Šlekys, kuris paaiškino, kad Akoneer gamybos vadovas dirba mokslinių tyrimų institute ir yra atsakingas už naujų technologijų kūrimą. 2022m. Įmonė pristatė lazerinius įrenginius, skirtus „Selective Surface Activation Induced by Laser (SSAIL)“ technologijai, kuri leidžia suformuoti laidžius pėdsakus ant daugelio strandaritnių dielektrinių medžiagų.

„Akoneer“ lazerinio mikroapdirbimo sistema

Lietuvos etapas su Taivanu ir bendradarbiavimo su Korėja stiprinimas

Pirmą kartą per 18 metų Europoje įsteigta Taivano atstovybė Lietuvoje. Taivane įsikūrusi didžiausia pasaulyje puslaidininkių siuntų gamybos įmonė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company (TSMC)“, o abi šalys stiprina bendradarbiavimą praėjusių metų rugsėjį Taivane atidarydamos Lietuvos lazerių laboratoriją.

Kitas Lietuvos žingsnis – stiprinti bendradarbiavimą su Korėja. LLA prezidentas Gediminas Račiukaitis straipsnyje paaiškino, kad pagerėjo abiejų šalių mainų sąlygos, pavyzdžiui, šiemet Vilniuje įsikurs Korėjos ambasada. Praėjusių metų liepą pirmą kartą Lietuvoje lankėsi prezidentas Yoon Suk Yeol. Abiejų šalių vadovai pažadėjo plėsti bendradarbiavimą aukštųjų technologijų pramonėje, įskaitant lazerių sritį, ir atidaryti Korėjos ambasadą Lietuvoje. Korėja ir Lietuva diplomatinius santykius užmezgė 1991 m., o šiemet švenčia 33 metų jubiliejų.

Naujienos
Inovacijos ir garbė: Lietuvos lazeriai „Photonics West 2024“ parodoje

Lietuva aktyviai įtvirtina savo poziciją kaip aukštųjų technologijų lyderė. Lietuva dalyvauja „Photonics West 2024“ parodoje su rekordiniu įmonių skaičiumi. „Ekspla“ apdovanota fotonikos „oskaru“, o Inovacijų Agentūros atidarytas „InnoHub Lithuania“ Silicio slėnyje startuoja skatindamas tarptautinę aukštųjų technologijų plėtrą ir investicijas į jas.

Nacionalinis stendas vienoje didžiausių pasaulinių fotonikos parodų

Jungtinėse Amerikos Valstijose, San Franciske, vykstančioje tarptautinėje lazerių parodoje „SPIE. Photonics West 2024″ Lietuva debiutavo su pirmuoju nacionaliniu stendu. Iš viso parodoje dalyvavo net 23 mūsų šalies lazerių pramonės įmonės, demonstravusios technologinius pasiekimus ir atskleisdamos Lietuvos aukščiausio lygio lazerių gamintojų potencialą.

„Photonics West“ yra viena didžiausių fotonikos ir lazerinių technologijų parodų pasaulyje. Į ją atvyksta verslo atstovų, specialistų ir mokslininkų iš viso pasaulio. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tarė sveikinimo žodį ir atidarė pirmąjį Lietuvos nacionalinį stendą šioje parodoje.

„Lietuvos lazerių pramonė yra vienas stipriausių šalies aukštųjų technologijų sektorių, kuriame veikia apie 60 įmonių ir dirba apie 1600 aukštos kvalifikacijos specialistų. Apie 80 procentų lazerių sektoriaus produkcijos eksportuojama į beveik 80 valstybių, todėl šioje parodoje dalyvaujančios Lietuvos lazerių bendrovės turi galimybių prisistatyti, išplėsti ryšius su užsienio partneriais ir taip dar labiau padidinti eksportą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„JAV Lietuvos lazerių sektoriui yra labai svarbi rinka. Pastaraisiais metais į JAV Lietuva eksportavo apie 16 proc. savo lazerių produkcijos, o tai 2022 metais sudarė daugiau kaip 32,5 milijono eurų. Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius šoktelėjo net 25 proc. Todėl mūsų įmonės ne tik dairosi investicijų, bet jau ir pačios aktyviai investuoja į plėtrą už Atlanto, taip išnaudodamos didžiulį JAV potencialą, kuris atsiveria Lietuvos lazerių ir jų sistemų gamintojams“, – sako Lietuvos lazerių asociacijos vykdomoji direktorė Kristina Ananičienė.

Nacionaliniame stende Lietuvą reprezentavo net 11 įmonių. Nacionalinis stendas buvo organizuotas kartu su VšĮ Inovacijų agentūra. Stendo rengimas ir įmonių dalyvavimas dalinai finansuotas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Lietuvių kurtas lazeris – pripažintas geriausiu pasaulyje

Sausio 31 d. vakare lietuvių lazerių kūrėjams „Ekspla“ buvo įteiktas lazerių pramonės „oskaras“ – prestižinis „SPIE Prism Awards 2024“ apdovanojimas už geriausią lazerį „FemtoLux 30“. Lietuvos lazerių bendruomenėje tai yra tik antrasis apdovanojimas, 2010 m. pirmasis pelnytas irgi „Ekspla“ komandos.

Tai yra neeilinis „Eksplos“ pasiekimas ir daugiau nei 30 metų įdirbio įvertinimas. „FemtoLux 30“ jau yra pelnęs vartotojų pripažinimą ir yra naudojamas tiek pramonėje, polimerų, metalų, stiklo, silicio ir kitų medžiagų apdirbimui, tiek moksliniuose tyrimuose.

„Prism Awards“ apdovanojimai kasmet įteikiami lazerių, fotonikos ar optikos įmonėms už jų inovatyviausius metų gaminius.

Lietuva įžengė į Silicio Slėnį – atidarytas „InnoHub Lithuania“

Lietuva aktyviai plėtoja tarptautinius ryšius ir pritraukia dėmesį net iki Silicio slėnio. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Inovacijų agentūros iniciatyva oficialiai atidarytas Silicio slėnyje atidarytas „InnoHub Lithuania“ padės Lietuvos inovatyviems verslams, pažangių technologijų kūrėjams užmegzti ir plėtoti ryšius su partneriais JAV, o Lietuvos aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų eksportuotojams – įsitvirtinti strategiškai svarbioje JAV rinkoje. „InnoHub Lithuania“ prisijungė prie jau beveik dešimtmetį sėkmingai JAV veikiančio „Nordic Innovation House“.

„InnoHub Lithuania“ teiks visapusišką pagalbą Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėms, prioritetas bus teikiamas įmonėms, veikiančioms informacinių ir ryšių technologijų, lazerinių technologijų, biotechnologijų srityse.

Pasak Inovacijų agentūros vadovės Romualdos Stragienės, remiantis sukaupta darbo su verslo atstovais patirtimi, buvo identifikuotos pagrindines plėtros į JAV kliūtys ir baimės. Tai – teisinės ir mokestinės aplinkos bei verslo kultūros skirtumai, iššūkiai rasti ir užmegzti tikslinius verslo kontaktus, didelė konkurencija su kitų šalių verslais. „InnoHUB Lithuania“ turės didelį paslaugų paketą Lietuvos eksportuotojams, kuris padės įveikti šias kliūtis.

„InnoHub Lithuania“ tapo „Nordic Innovation House“ bendruomenės dalimi

Naujienos
Lietuvių kurtas lazeris – pripažintas geriausiu pasaulyje

Sausio 31 d. vakare lietuvių lazerių kūrėjams „Ekspla“ buvo įteiktas lazerių pramonės „oskaras“ – prestižinis „SPIE Prism Awards 2024“ apdovanojimas už geriausią lazerį „FemtoLux 30“. Lietuvos lazerių bendruomenėje tai yra tik antrasis apdovanojimas, 2010 m. pirmasis pelnytas irgi „Ekspla“ komandos.

„FemtoLux 30“ turi ypatingą istoriją. Jis ne tik su griausmu įsiveržė į naują pramoninių lazerių rinką, bet padarė tai ypatingu būdu – pasiūlė niekur nematytą inovaciją lazerių pasaulyje. Jis yra pirmasis lazeris, vėsinamas ne vandeniu, o freonu – technologija, iki šiol taikyta puslaidininkių ir karinėje pramonėje. „FemtoLux 30“ jau yra pelnęs vartotojų pripažinimą ir yra naudojamas tiek pramonėje, polimerų, metalų, stiklo, silicio ir kitų medžiagų apdirbimui, tiek moksliniuose tyrimuose.

Tai yra neeilinis „Eksplos“ pasiekimas ir daugiau nei 30 metų įdirbio įvertinimas. „Bet koks iššūkis gali būti priimtas, didelės pergalės gali būti pasiektos tik dirbant, kuriant kartu“, – ceremonijos metu pažymėjo Aldas Juronis, „Ekspla“ generalinis direktorius. „Šis laimėjimas tik dar kartą įrodo, kad mūsų komanda sugeba kurti inovatyviausius produktus, kuriuos įvertina ne tik klientai, bet ir rinkos ekspertai.“

„Prism Awards“ apdovanojimai kasmet įteikiami lazerių, fotonikos ar optikos įmonėms už jų inovatyviausius metų gaminius. Konkurse varžosi įmonės iš viso pasaulio. 2024 m. apdovanojimai vyko 16-ąjį kartą.

Šis fotonikos ir lazerių sektoriaus konkursas prilyginamas kino industrijos „Oskarams“. Apdovanojimai yra kasmetinės, pasaulinės „Photonics West“ (JAV), organizuojamos Tarptautinės optikos ir fotonikos draugijos (angl. SPIE, the international society for optics and photonics) konferencijos ir parodos kulminacija.

Įmonės gaminami lazeriai į šių apdovanojimų finalistų gretas yra patekę tris kartus. 2010 m. „Ekspla“ mokslinių lazerių kategorijoje gavo aukščiausią „Prism Awards“ įvertinimą už sukurtą NT200 lazerinę sistemą.

Naujienos
Lietuvoje sukurtas unikalus lazeris atveria neregėtas galimybes moksliniams tyrimams pasaulyje

Rugpjūčio 25 d. įmonių „Ekspla“ ir „Light Conversion“ konsorciumas baigė diegti ir testuoti didelio pajėgumo lazerinę sistemą SYLOS 3 (angl. SYLOS – Single Cycle Laser) ELI-ALPS (angl. Extreme Light Infrastructure Attosecond Light Pulse Source) mokslinių tyrimų institute Segede, Vengrijoje. Dėl savo unikalių parametrų vienintelė tokia pasaulyje sistema jau prieinama mokslininkų bendruomenei.

Sistemos kūrimas, projektavimas ir konstravimas truko 3 metus ir kainavo iki 6 mln. Eur. Visi darbai buvo atliekami Vilniuje, Lietuvos lazerių gamintojų laboratorijose.

Unikalios SYLOS 3 savybės – didelis pasikartojimo dažnis, siekiantis 1 kHz (1000 šūvių per sekundę),  pikinė galia iki 15 TW (1 TW = 1012 W) ir trumpa impulso trukmė – apie 8 femtosekundes (1 femtosekundė = 10-15 s). Sistema suteiks mokslininkams dar niekad neturėtų galimybių eksperimentams, pavyzdžiui, rentgeno spindulių tyrimams, 4D vaizdinimui ir dalelių greitinimui. Tai padėtų išspręsti ne tik gyvybės mokslų ar fundamentaliųjų tyrimų, bet ir pramonės iššūkius.

Skirtingai nuo kitų rinkoje esančių TW sistemų, kurios veikia vieno ar kelių šūvių per sekundę dažniu, SYLOS 3 veiks 1000 šūvių per sekundę (1 kHz) dažniu. Didesnis dažnis leis tyrėjams per tą patį laiko tarpą surinkti žymiai daugiau duomenų, o kartu ir atlikti naujo tipo fundamentaliuosius ar taikomojo tipo eksperimentus.

„Mes didžiuojamės būdami partneriais su ELI-ALPS centru. Dėl šio bendradarbiavimo, trunkančio beveik dešimtmetį, mes įgijome neįkainojamos patirties konstruodami ir gamindami didelio intensyvumo lazerines sistemas, o taip pat nemažai sužinojome apie  jų taikymus,“ – kalbėjo Aldas Juronis, „Ekspla“ generalinis direktorius. – „Sričių ir būdų, kur galima taikyti sistemą, yra apstu. Visų pirma, ji atvers mokslininkams naujų perspektyvų rentgeno spinduliuotės, 4D vaizdinimo, biologijos, gyvybės bei atosekundžių mokslų srityse. Kitaip tariant, mes suteikiame mokslininkams įrankių ateities mokslo proveržiui.“

„Sukurta sistema yra gražus Lietuvos lazerinininkų bendradarbiavimo pavyzdys. Nors konsorciumą sudaro tik dvi šalys –„Ekspla“ ir „Light conversion“, lazeryje panaudota daug lietuviškų komponentų,“ – sako Martynas Barkauskas, „Light Conversion“ direktorius. – „Naujojoje sistemoje taikomas OPCPA (angl. Optical Parametric Chirped-Pulse Amplification) – optinis parametrinis čirpuotų impulsų stiprinimo metodas. Ši technologija sukurta Vilniaus universitete ir šiuo metu yra viena iš vyraujančių metodų ypač didelio intensyvumo spinduliuotės impulsams generuoti.“

Vengrijos ELI-ALPS yra vienas iš trijų ekstremalios šviesos infrastruktūros centrų, įsteigtų pagal Europos bendradarbiavimo projektą „Extreme Light Infrastructure“ (ELI). Jo tikslas buvo įrengti ir bendrai koordinuoti didelio masto aukštos galios lazerinių tyrimų centrus mokslininkams ir vystytojams. Projekte dalyvauja 40 mokslo ir verslo institucijų, įskaitant Lietuvos kompanijas. Šiuo metu tokios laboratorijos veikia Vengrijoje, Čekijoje ir Rumunijoje, kiekviena su atitinkama misija atosekundžių trukmės šviesos impulsų, dalelių greitintuvų / stiprintuvų, šviesos ir dalelių sąveikos taikymų srityse.

ELI-ALPS buvo pastatytas siekiant gerinti žinias apie ypač trumpus atosekundžių (10-18 s) trukmės lazerio impulsus ir jų taikymą. Iš kitų pasaulyje aukšto intensyvumo lazerių centrų ELI-ALPS išsiskiria didelio pasikartojimų dažnio ultratrumpuosius šviesos impulsus generuojančiomis sistemomis.

Šiuo metu ELI-ALPS tyrimų institute sėkmingai atliekami eksperimentai jau su dviem Lietuvos gamintojų kurtomis lazerinėmis sistemomis: SYLOS 2A (gamintojai „Ekspla“ ir „Light Conversion“) bei „SYLOS Alignment“ („Ekspla“). Naujoji SYLOS 3 yra trečioji šiame centre įrengta ir jau tris kartus galingesnė Lietuvos gamintojų sistema.

Lietuva Taivanis
Naujienos
Lietuvos lazerių laboratorija Taivane duos postūmį sparčiai augančiam lazerių sektoriui

Rugsėjo 11 d., pirmadienį, Taivane atidaryta Lietuvos lazerių laboratorija, kuri paskatins spartesnį lazerių technologijų vystymąsi ir naujų technologijų atsiradimą.

„Lietuvos lazerių laboratorijos Taivane atidarymas yra dar vienas itin reikšmingas žingsnis, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimą. Lietuva lazerių srityje jau dabar yra pripažinta pasauliniu mastu – 90 proc. Lietuvoje gaminamos produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Neabejoju, kad šis tyrimų centras, sujungsiantis Lietuvos ir Taivano mokslo ir technologijų potencialą, duos didelį technologinį postūmį ir užsitikrins pažangius sprendimus sparčiai augančiame lazerių sektoriuje“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Prie laboratorijos atidarymo prisidėjo 14 Lietuvos lazerių ir fotonikos sričių įmonių, kurios investavo 1,5 mln. eurų į šio centro laboratorinę įrangą. Taivanas taip pat investavo 1,5 mln. eurų, kad šiame centre iškiltų modernios patalpos ir jame galėtų dirbti lazerių srities profesionalai.

„Lietuva garsėja savo lazeriais ir esame sukaupę daug žinių apie tai, kaip lazerio šviesa sąveikauja su įvairiomis medžiagomis ir kaip jas būtų galima pritaikyti formuojant, modifikuojant ar struktūrizuojant medžiagas. Neabejoju, kad Taivanas, turintis stiprią puslaidininkių, elektronikos masinės gamybos pramonę, yra tinkamas partneris, norint išnaudoti savo kompetencijas ir pajėgumus, tiksliai apdorojant medžiagas lazeriais ir plečiant veiklą visame pasaulyje“, – sako Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis.

Lietuvos lazerių laboratorija Taivane taip pat bus naudojama kaip platforma fundamentiniams tyrimams lazerių srityje. Finansavimą tam skirs Lietuvos mokslo tarybos ir Taivano atstovai.

Per pastarąjį dešimtmetį elektroninių ir optinių gaminių gamyba Lietuvoje kasmet augo vidutiniškai po 15 proc. per metus. Lietuvoje gaminama produkcija eksportuojama į pagrindines ES šalis, JAV ir Japonijoje esančias laboratorijas bei mokslinių tyrimų centrus.

Lietuvos lazerių asociacija ir Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutas (ITRI) šių metų pradžioje pasirašė ketinimų protokolą dėl bendro Lazerių technologijų tyrimų centro steigimo Taivane.

Šaltinis: Ekonomikos ir inovacijų ministerija

 

Lazeriu asociacijos bendruomene
Naujienos
Nacionalinėje konferencijoje „Lazeriai. Mokslas ir Technologijos 2023“ pagerbti geriausieji

Lietuvos lazerių pramonė šiemet švenčia 40 metų, kai 1983 m. buvo įkurta pirmoji komercinė įmonė EKSMA, gaminanti pikosekundinius lazerius. Šiandien turime pilnai susiformavusią ekosistemą, pasaulinei rinkai tiekiančią optiką, ultratrumpųjų impulsų lazerius, lazerines sistemas ir kitus fotonikos produktus bei technologijas. Nacionalinėje konferencijoje „Lazeriai. Mokslas ir Technologijos 2023“ gausi Lietuvos lazerių asociacijos bendruomenė bei kviestiniai svečiai susirinko paminėti apvalios sukakties, pasidalinti dabarties iššūkiais bei aptarti ateities perspektyvas.

ISTORIJA

Lazerinių tyrimų veikla Lietuvoje prasidėjo beveik prieš šešis dešimtmečius. 1960 m. T. Maimanui su kolegomis Hugheso tyrimų laboratorijoje (JAV) sukonstravus pirmą veikiantį lazerį, vos po 6 metų – 1966 m. – Vilniaus universitete puslaidininkių tyrimams buvo įžiebtas pirmasis lazeris Lietuvoje.

Tais laikais lazerinių technologijų kūrimas neapsiribojo vien fizikos žinių taikymu. Anot V. Mačiulio, pirmojo „Eksma“ vadovo, lazeristo kompetencijų paketas turėjo apimti inžineriją, staliaus ar net stiklo pūtimo meistrystę, kadangi dažnu atveju detales ir komponentus tekdavo pasigaminti patiems. Nepaisant visų iššūkių, 1979 m. Fizikos institute buvo sukurtas pirmojo komercinio pikosekundinio lazerio PL-1020 (1987) prototipas, vadinamas VIJUKA. Lazeris eksponuotas parodose, gavo ne vieną diplomą bei saują medalių.

1983 m. spalio 21 d. Generalinėje svarsčių ir matų konferencijoje (CGPM) pagaliau buvo patvirtintas šviesos greitis – 299 792,458 km/s. Tai įvyko 3 dienos po to, kai buvo įkurta Lietuvos mokslų akademijos Fizikos instituto Bandomoji lazerinės ir elektroninės technikos gamykla, vėliau tapusi Eksma.

Šiandien Lietuvoje turime visą lazerinių technologijų kūrimo grandinę: nuo optinių dangų iki lazerinių mašinų ir jų taikymų. Ekosistemoje veikia apie 60 įmonių ir startuolių su daugiau nei 1600 darbuotojų. Lietuvos lazerių pramonės sukuriama pridėtinė vertė yra daugiau nei 3 kartus didesnė už pramonės vidurkį. Sukaupta didžiulė patirtis didelės galios lazerinių sistemų kūrimo bei lazerinio mikroapdirbimo su ultratrumpų impulsų lazeriais srityje, plačiai taikoma mokslo, elektronikos, medicinos ar automobilių pramonėje.

Paaiškėjo Metų geriausieji

Lietuvos lazerių asociacija pirmą kartą organizavo metų geriausiųjų apdovanojimus. Įmonės bei mokslo institucijos, galėjo varžytis ir pelnyti bendruomenės simpatijas bei balsus trijose kategorijose: Metų inovacija, Metų bendradarbiavimas, Metų proveržis.

Metų inovacija 2023

„Metų inovacija 2023“ apdovanojimą pelnė mažus lazerius kuriantis ir gaminantis startuotis – UAB Aktyvus Photonics. Jų 2022 m. viduryje viešai pristatyta nauja kietakūnių lazerių, skirtų naudoti ekstremalioms sąlygoms, grupė – lazeriai Baudėjas ir Visor-R – bendruomenės buvo pripažinta novatorišku produktu. Baudėjas – tai gynybos rinkai skirtas lazeris, pasižymintis ypatingu atsparumu aplinkos sąlygoms ir leidžiantis mažiems orlaiviams atlikti taktines taikinių žymėjimo operacijas. Tuo tarpu Visor–R pasižymi panašiomis atsparumo charakteristikomis bei turi pilnai izoliuotą IP66 korpusą su integruota elektronika dėl to gali vykdyti industrinius matavimus atšiauriomis sąlygomis.

Metų bendradarbiavimas 2023

UAB Ekspla ir UAB Light Conversion partnerystė, kuriant vieną galingiausių pasaulyje lazerinę sistemą „SYLOS 3“, pripažinta „Metų bendradarbiavimu 2023“. Didelio intensyvumo 15 TW galios lazerinė sistema instaliuota ELI-ALPS lazerinių tyrimų centre Vengrijoje šią vasarą. Unikalūs „SYLOS 3“ parametrai – didelis dažnis, smailinė galia ir stabilumas – padės mokslininkams vykdyti eksperimentus, kurių iki šiol negalėdavo atlikti dėl esamų įrankių ribotumo.

Metų proveržis 2023

Būdama didžiausia ekosistemos įmone, Light Conversion ir toliau stebina bendruomenę. Didelės investicijos, leidusios pasiekti apie 60 proc. patalpų plėtrą bei 30 proc. darbuotojų prieaugį, nesutrukdė įmonei skaičiuoti beveik 12 proc. išaugusią apyvartą. Šiandien LIGHT CONVERSION patalpos sudaro beveik 18 000 kv. m. Naujame pastate įrengti švarūs kambariai, kuriuose gaminami Lietuvą garsinantys femtosekundiniai lazeriai, užima 1 800 kv.m plotą. Planuojama, jog dar šiais metais bus viršyta 500 darbuotojų riba.

PADĖKA MOKYTOJAMS

„Lazeriai. Mokslas ir Technologijos“ konferencijos metu Lietuvos lazerių bendruomenė kreipė dėmesį į mokytojo profesijos svarbą bei vaidmenį, pasirenkant fiziko profesinį kelią.

Renginio metu stovinčių dalyvių ovacijomis buvo pagerbtos ir Lietuvos lazerių asociacijos įsteigtu piniginiu prizu apdovanotos Mažeikių Gabijos gimnazijos fizikos mokytoja Genovaitė Meinorienė, Šiaulių J.Janonio gimnazijos fizikos mokytoja Valentina Rakužienė bei Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos fizikos mokytoja Roza Miliajeva už darbą skatinant ir ugdant jaunąją fizikų kartą.

Pasak Lietuvos lazerių asociacijos prezidento dr. Gedimino Račiukaičio „2022 metai buvo sėkmingi Lietuvos lazerių sektoriui. Dinamiškai kintančiais metais pasiekėme virš 20 procentų augimą. Turime daug planų augti ir plėstis, bet nagingų rankų ir išmanių galvų pradeda stygti. Nuoširdžiai dėkojame mokytojoms, parengusioms ir nukreipusioms į fiziką daugiausiai moksleivių. Grįžtame į mokyklas paskatinti daugiau domėtis aplinkui supančiu pasauliu. Tai ne tik žingeidumo patenkinimas, bet ir geras kelias siekti asmeninės sėkmės ir garsinti ir stiprinti Lietuvą“.

Lazerių asociacija pagerbė mokytojus

Račiukaitis_ Blaževič nuotr
Naujienos
Lazerių pramonė Lietuvoje auga 10 kartų greičiau nei Europos vidurkis

Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis teigia, kad Lietuvos lazerių pramonės apyvarta per 2022 metus siekė 210 mln. eurų ir paaugo net 21 proc. Anot jo, Lietuvos lazerių sektorius sugeba augti ir plėstis netgi techninės recesijos sąlygomis.

„Lazerių pramonė auganti, praeitais metais turėjome 210 mln. eurų apyvartą ir paaugome 21 proc. Mūsų augimo vidurkis per 10 metų buvo 16,2 proc. ir iš tikro augame 10 kartų greičiau, nei Europos pramonės vidurkis. Ir tai jaučiasi: turime 60 įmonių, 1,6 tūkst. darbuotojų jose ir 10 proc. iš jų yra daktarai. O tai reiškia, kad tos įmonės draugauja su universitetais, su centrais, kurie ruošia specialistus ir kuria naujus produktus“, – antradienį „Altechna“ naujo gamybos ir biuro komplekso atidaryme Vilniuje teigė G. Račiukaitis.

„Visi sektoriai šneka apie kokius nors nuosmukius, o mes tuo metu plečiamės“, – pridūrė jis.

Lazerių asociacijos prezidentas priminė, kad lietuviškos lazerių technologijos pripažįstamos ir konkuruoja pasauliniu lygmeniu, bei artimoje ateityje nusimato šio sektoriaus specialistų bendradarbiavimas tiek su Taivane veikiančiomis mokslo institucijomis, tiek su Pietų Korėjos elektronikos gamintojais.

„Rugsėjo mėnesį atidarysime Lietuvos lazerių technologijų tyrimų centrą Taivano pramoninių technologijų tyrimų institute (ITRI), kur vėlgi mūsų technologijos bus naudojamos. Liepos pradžioje važiuojame į Pietų Korėja, kur susitiksime su Samsung ir LG, bei žiūrėsime, kaip perkelti mūsų žinias, mūsų komponentus į didžiųjų įmonių gamybą“, – paminėjo jis.

(E. Blaževič  nuotr., interviu publikuotas LRT.lt)

altechna
Narių naujienosNaujienos
„Altechna“ plečiasi: investavo į technologinę įrangą ir gamybines patalpas
Pažangius optinius komponentus kurianti ir pasaulinei rinkai tiekianti bendrovė „Altechna“, sostinės Savanorių prospekte atidarė naują, modernią laboratorijos, gamybos ir verslo kompleksą.
Pastaraisiais metais įmonė sparčiai auga, todėl užsakymo poreikių patenkinimui prireikė naujų, pažangiausiomis technologijomis aprūpintų patalpų. Bendrovė į vadinamąsias švariąsias patalpas ir technologinius įrenginius investavo per 8 mln. Eur ir planuoja tolesnę plėtrą bei įsigijimus JAV rinkoje. Pasak „Altechnos“ vadovo Antano Lauručio, plėtrą JAV paskatino pasaulinėje rinkoje vykstantys tiekimo grandinių pokyčiai. Pamačiusi JAV poreikį rasti alternatyvius tiekėjus ne Kinijoje, „Altechna“ nusprendė savo plėtros strategiją nukreipti būtent į JAV klientų poreikius.
Pirmieji rezultatai jau matosi

Bendrovė praėjusiais metais pasiekė rekordines pajamas – 16,7 mln. Eur. Palyginti su 2021 m., jos augo 30 proc. Šiais metais kompanija planuoja apie 18–20 mln. Eur apyvartą. „Keli pastarieji metai parodė, kad JAV rinkoje yra labai daug galimybių, mat šalis nebenori būti priklausoma nuo Kinijos ir ieško naujų tiekimo šaltinių. Siekdami pasinaudoti šia galimybe, pernai ir šiemet atlikome didžiausias investicijas mūsų įmonės istorijoje. Be to, prie vadovų komandos JAV prisijungė patyręs verslo plėtros vadovas, dirbęs lyderiaujančiose pasaulyje sektoriaus įmonėse. Čia sustoti neketiname – šiuo metu vyksta derybos dėl technologijų įmonės įsigijimo JAV. Numatome ir daugiau įsigijimų ateinančiais metais“, – ateities gaires brėžia A. Laurutis.

Per kelis pastaruosius metus „Altechna“ JAV rinkoje padvigubino pajamas, o 2023-ųjų rezultatas, vertinant trejų metų perspektyvą, pasak A. Lauručio, pajamas gali ir patrigubinti. Įmonės vadovas numato, kad eksportas į JAV jau šiemet sudarys bent 25 proc. visų kompanijos pajamų. „Altechna“ plečiasi ir Europoje, kuri istoriškai yra didžiausia įmonės rinka. Bendrovė, siekdama sustiprinti savo pozicijas ir rasti naujų augimo galimybių Senajame žemyne, verslo plėtrą DACH regione (Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos rinkose) patikėjo vadovui iš Šveicarijos. „Turime puikią komandą tiek čia, tiek svarbiausiose užsienio rinkose. Mūsų specialistai jau seniai įrodė, kad yra tarp geriausių pasaulyje. Todėl jaučiamės tvirtai, esame pasiruošę šuoliui“, – sako A. Laurutis.
Medicina ir kvantinė kompiuterija
Pagrindiniai „Altechnos“ produktai yra optiniai komponentai. Juos galima suskirstyti į lazerinę optiką, poliarizuojančią optiką, kristalus ir optinius mazgus (į laikiklius jau integruotą optiką ar kelių optinių komponentų mazgą mechanikoje, pvz. objektyvą). Optika gaminama iš stiklo, pjaustoma, šlifuojama ir poliruojama. Vėliau ji padengiama dielektrinėmis ar metalų dangomis. Didžioji dalis bendrovės gaminių (apie 95 proc.) eksportuojama į ES šalis, JAV ir Aziją.

Lietuvos įmonės komponentus naudoja tokie pasauliniai lustų pramonės ir elektronikos milžinai, kaip ASML, „Samsung“, „Panasonic“ ir „Apple“. Dažniausiai „Altechnos“ produkcija montuojama į optines sistemas ir lazerius. Šie naudojami chirurgijos, puslaidininkių, medžiagų apdirbimo, metrologijos, kosmoso pramonės ir kitose srityse. Lietuvišką optiką galima rasti lazeriuose, kuriais atliekamos akių operacijos, šalinami randai, odos dariniai, inkstų akmenys, vykdomos kitos medicininės procedūros. Bendrovės optika taip pat naudojama puslaidininkių metrologijos sistemose, mikroskopuose, palydovuose ir kitur.

„Viena iš ateities rinkų, kurios augimui dabar ruošiamės, yra kvantinė kompiuterija ir su ja susijusi technologinė infrastruktūra. Jau turime sprendimų šiam taikymui ir ieškome naujų“, – tyrimų ir plėtros padalinio planais dalinasi vadovas. Bendrai „Altechnos“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros komanda, tobulinanti esamas technologijas ir produktus bei kurianti naujus, šiuo metu dirba keliomis kryptimis. Mokslininkai ir inžinieriai eksperimentuoja su technologijomis, kurios būtų naudingos litografijos (lustų gamybos technologija), automobilių (LiDAR sistemų) ir medicinos – nuo randų šalinimo iki akių operacijoms tinkamų lazerių – srityse. Neseniai bendrovė taip pat dalyvavo ES projekte GALACTIC H2020. „Altechnos“ dangos buvo naudojamos ant kristalų, kurių pagrindu veikia klimato kaitą iš kosmoso analizuojantys lazeriai.

Naujiems tikslams – milijoninės investicijos
„Altechna“ anksčiau veikė dviejose skirtingose Vilniaus vietose. Reaguojant į klientų poreikius ir spartų bendrovės augimą nuspręsta investuoti į pasaulinio lygio laboratorijos, technologinių gamybos patalpų ir biuro įrengimą. Nuo šiol vienoje vietoje dirba laboratorijos tyrimų ir plėtros bei administracijos darbuotojai. Bendrovė įsigijo tris naujus optinių dangų garinimo įrenginius ir įsirengė apie 500 kvadratinių metrų švariųjų patalpų. Šios investicijos, pasak A. Lauručio, leido pasiekti tris efektus – gamybinių pajėgumų šuolį, kokybės augimą ir našumo padidėjimą. Jis skaičiuoja, kad į vien į garinimo įrenginius kartu su pagalbine įranga investuota apie 4 mln. Eur. Bene brangiausias – „Buhler Helios“ magnetroninio purškimo aparatas (angl. mangnetron sputtering). Į švarias gamybines patalpas ir biurą investuota dar apie 2,8 mln. eurų. Anot jo, investicijos leido dangų gamybos pajėgumą išauginti bent tris kartus. Be to, dėl įrenginių naujumo ir švaros, bendrovė dabar geba pasiekti aukštesnius kokybinius parametrus, gaminti sudėtingesnius produktus labai reikliems rinkos lyderiams. Tai leidžia įgyti konkurencinį pranašumą ir žengti į naujas rinkas. Savo ruožtu, našumas didėja, nes nauji įrenginiai yra talpesni ir greitesni, visiškai automatizuoti. Be to, jie skaitmenizuoti ir gali būti valdomi nuotoliniu būdu.
(Tekstas publikuotas  DELFI.lt, Andriaus Ufarto nuotraukos)