Kategorija: Naujienos

Minint Pasaulinę fotonikos dieną Vilniaus universiteto fondas drauge su VU Fizikos fakultetu skelbia konkursą Lietuvos lazerių tėvu vadinamo vieno žymiausių šalies mokslininkų prof. Algio Petro Piskarsko (1942–2022) vardinei podoktorantūros stipendijai laimėti.

Naujai įsteigtos podoktorantūros stipendijos tikslas – finansiškai palaikyti gabius ir perspektyvius mokslininkus, siekiančius pradėti ar tęsti akademinę veiklą VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre. Konkurso laimėtojui (-ai) per dvejus metus bus išmokėta 20 tūkst. eurų vertės podoktorantūros stipendija, finansuojama iš 2023 metais įkurto prof. A. P. Piskarsko vardo neliečiamojo kapitalo subfondo investicijų grąžos ir tikslinės paramos.

Konkurse kviečiami dalyvauti visi mokslininkai, ne seniau kaip prieš 2,5 metų apgynę daktaro disertaciją lazerių fizikos srityje, jau dirbantys ar pradėsiantys dirbti VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre. Sėkmės atveju iš laimėtojo (-os) bus tikimasi aktyvaus dalyvavimo VU Fizikos fakulteto vykdomoje mokslinėje veikloje, vadovavimo studentų baigiamiesiems darbams, mokslo projektų rengimo, dėstytojavimo ir kt.

Paraiškų priėmimo pradžia – 2024 m. spalio 21 d.; pabaiga – 2024 m. lapkričio 22 d. Konkurso rezultatai skelbiami iki šių metų gruodžio 31 d. Daugiau informacijos ir paraiškos forma – VU fondo interneto svetainėje.

Renginys „Baltic Photonics 2024 Days“, vykęs spalio 14-18 d. Vilniuje, subūrė fotonikos, lazerių technologijų ir susijusių pramonės šakų ekspertus iš Baltijos regiono ir užsienio. Šis renginys pabrėžė augantį regiono vaidmenį, skatindamas bendradarbiavimą tarp pramonės lyderių, mokslininkų ir tyrėjų. Dalyviai gilinosi į mokslinius pasiekimus ir lazerių bei fotoninių struktūrų praktinį pritaikymą įvairiose srityse, tokiose kaip biotechnologijos ir puslaidininkiai. Ypatingas renginio akcentas buvo tarptautinis bendradarbiavimas, į kurį įsitraukė ir tyrėjai iš Taivano.

Svarbiausiose sesijose buvo nagrinėjama didelės galios lazerių sistemų plėtra, vidutinės infraraudonųjų spindulių kartos technologijos bei jų taikymas telekomunikacijose, aplinkos stebėsenoje ir medicininėje diagnostikoje. Diskusijose buvo aptarta ir pažangių plazmoninių struktūrų panaudojimas aukštos precizijos jutikliuose bei ultragreitųjų lazerių pasiekimai. Šios inovacijos pabrėžė fotonikos svarbą skatinant pramonės ir mokslo pažangą.

Renginyje išryškėjęs stiprėjantis Lietuvos ir Taivano mokslininkų bendradarbiavimas atveria galimybes abiejų šalių tyrėjams ir pramonės atstovams dalytis žiniomis bei pažangiomis technologijomis. Tokie bendradarbiavimo ryšiai skatina inovacijas ir padeda Lietuvai tvirtinti savo pozicijas kaip svarbų fotonikos technologijų centrą pasaulyje.

Renginio programa: https://toolas.eu/baltic-photonics-2024/
Organizatoriai: Lietuvos lazerių asociacija, Visorių informacinių technologijų parkas/TOOLAS, Fizinių ir technologijos mokslų centras
Partneriai: Vilniaus Universitas, Inovacijų agenūra, Lietuvos mokslo taryba, LithuaniaBIO

Taivanas, būdamas vienu pažangiausių pasaulyje puslaidininkių ir elektronikos gamintojų, atveria galimybes Lietuvos lazerių sektoriui plėsti bendradarbiavimą optinių elementų ir lazerinių procesų integravimo srityse. Šis bendradarbiavimas ypač reikšmingas dėl nuolatinio lazerinių technologijų taikymų ir poreikio augimo įvairiose pramonės šakose. Šiuo metu net 60 proc. Taivane naudojamų lazerinių sprendimų pritaikomi medžiagų apdirbimui – nuo preciziško pjovimo iki sudėtingų paviršių apdirbimo procesų. Papildomai, 10 proc. lazerinių technologijų Taivane naudojama markiravimui, 20 proc. – matavimams ir komunikacijai, 10 proc. – medicininiams taikymams bei įvairiems tyrimams. Lietuva, turėdama stiprią lazerių pramonę, gali reikšmingai prisidėti prie šių sričių plėtros.

Rugsėjo 2-6 d. Lietuvos lazerių asociacija organizavo išvykstamąją verslo misiją į Taivaną, siekiant suteikti galimybę Lietuvos lazerių sektoriaus įmonėms prisistatyti save bei savo produkciją, užmegzti naujus ryšius su potencialiais užsienio partneriais bei aptarti verslo galimybes. Ši iniciatyva atvėrė galimybes ne tik užmegzti naujus kontaktus, bet ir gilinti technologines žinias bei ieškoti bendrų sprendimų, kurie būtų naudingi abiem šalims – tiek Lietuvos, tiek Taivano technologijų sektoriams.

Primename, jog Lietuvos lazerių asociacijai ir jos įmonėms bendradarbiaujant su Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutu (ITRI) 2023 m. rugsėjį Taivane buvo atidaryta Lietuvos lazerių laboratorija (Ultrafast Laser. Technology Research and Innovation Center – ULTRI). Prie laboratorijos atidarymo prisidėjo 14 Lietuvos lazerių ir fotonikos sričių įmonių, kurios investavo 1,5 mln. eurų į šio centro laboratorinę įrangą. Taivanas taip pat investavo 1,5 mln. eurų, kad šiame centre iškiltų modernios patalpos ir jame galėtų dirbti lazerių srities profesionalai.

Verslo misiją bendrai finansavo Lietuvos Respublikos valstybė.

——-

Lietuvos lazerių asociacija jungia Lietuvos lazerių sektoriaus atstovus ir ne tik skatina Lietuvos ekosistemos bendradarbiavimą, tačiau ir įsitraukimą į tarptautines vertės grandines, eksporto augimą bei sektoriaus žinomumo didinimą. 2024/04 – 2025/02 laikotarpiu Asociacija įgyvendina projektą „Lietuvos lazerių sektoriaus eksporto skatinimas v. misijose” (Nr. 11-04-16.2.1.K-004) dalinai finansuojamą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Įgyvendinant projektines veiklas, numatyta 2025 m. sausio mėn. organizuoti verslo misiją į Jungtines Amerikos Valstijas (Arizona/Kalifornija). Verslo misija bus skirta SS prioriteto tematikoje „Fotonika ir lazerinės technologijos” veikiančioms įmonėms.

Daugiau apie projektą: https://ltoptics.org/projektai/

Daugiau apie organizuojamą verslo misiją: parašykite info@ltoptics.org

Klestinti ekosistema puoselėja visus savo narius. Ekosistemos atsparumas slypi jos gebėjime prisitaikyti ir augti kartu. Šiandien Lietuvos lazerių ekosistemą sudaro daugiau nei 60 įmonių ir mokslo institucijų, kurios petys į petį kuria pasaulinio lygio technologijas, eksportuojamas į visą pasaulį.
Rugpjūčio 23-24 d. vykusioje nacionalinė konferencijoje „Lazeriai. Mokslas ir Technologijos“ susirinkę ekosistemos dalyviai bei svečiai dalinosi įžvalgomis apie lazerių ir kitų pramonės skaitmenizavimui skirtų fotonikos technologijų mokslo pasiekimus bei taikymus. Konferencijoje pranešimus skaitė iškiliausi pasaulinių institucijų ir pramonės atstovai, kurie aptarė inovatyvių medžiagų inžineriją, Europos fotonikos tyrimų prioritetus bei lazerinių technologijų kelią nuo laboratorijų iki pramonės. Šios diskusijos pabrėžė Lietuvos svarbų vaidmenį pasaulinėje fotonikos erdvėje ir sustiprino jos, kaip inovacijų lyderės, įvaizdį.

Sveikiname bendruomenės apdovanojimų laureatus!
🏅 2024 metų inovacija: Ekspla lazerinė sistema 3D fotoakustiniam ir ultragarsiniam mamoskopui pripažinta novatorišku produktu, prisidėjusiu prie lazerių ir fotonikos srities, praplečiant esamas žinių ribas ar pateikus rinkai naujų sprendimų.
🏅 2024 metų proveržis: AKTYVUS PHOTONICS, apdovanoti už proveržį dvigubos paskirties ir kariniame sektoriuose.
🏅 Metų šviesa 2024: už svarų indėlį į Lietuvos lazerių ir fotonikos sektorių pagerbtas Andrejus Michailovas.

Mūsų bendruomenė vertina lemiamą mokytojų vaidmenį vadovaujant kitai fizikų kartai. Renginio metu Vilniaus Žirmūnų gimnazijos mokytoja Aida Griškienė, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos mokytoja Daiva Jasiulionienė bei Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokytojas Renoldas Klimavičius buvo pagerbti prizais ir sulaukė gausių ovacijų už darbą skatinant ir ugdant ateities talentus.

Kartu ir toliau stumiame inovacijų ribas ir skatiname Lietuvą kaip pasaulinę lazerių ir fotonikos technologijų lyderę. 🌍✨

Konferenciją dalinai finansavo Lietuvos mokslo taryba (P-ACO-24-9)

Partneriai:
Inovacijų Agentūra
Lietuvos mokslo taryba
Europos skaitmeninių inovacijų centras EDIH4IAE.lt
Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas
Lietuvos mokslų akademija

Lietuvos lazerių sektorius šiuo metu ne tik sparčiai auga ir vystosi, bet ir tampa patraukliu ieškantiems karjeros galimybių. Šalies lazerių pramonė išsiskiria savo aukštos kokybės technologijų ir inovacijų lyderyste. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje lazerių kūrėja „Ekspla“ pelnė lazerių pramonės „Oskarą“ – prestižinį „SPIE Prism Awards 2024“ apdovanojimą už geriausią lazerį FemtoLux.

Sektoriui jau antrus metus iš eilės augant virš 20 proc., vis labiau susiduriama su darbuotojų trūkumu. Remiantis Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, Lietuvos lazerių ekosistemoje veikia daugiau nei 60 įmonių, kuriose dirba virš 1850 darbuotojų. Dauguma iš jų yra universitetų absolventai, tačiau vis labiau skaitmenizuojant ir automatizuojant procesus, vystant serijinę gamybą, pastebima, kad kai kurioms darbo funkcijoms atlikti aukštasis išsilavinimas nėra būtinas. Tam tikriems darbams vykdyti pakanka ir profesinės kvalifikacijos bei įgūdžių. Tokia praktika lig šiol nebuvo taikyta, nes nebuvo sukurta reikalingos profesinės kvalifikacijos specialistų rengimo sistema. „Džiaugiamės, kad aukštosios mokyklos mums aktualių studijų krypčių studentams suteikia labai gerų teorinių žinių, tai ypač svarbu kuriant naujus produktus, ir technologijas. Visgi, darbuotojų, kurie galėtų atlikti daugiau praktinių žinių reikalaujančius darbus, pavyzdžiui, gaminti, rinkti ar testuoti optikos mazgus, ypač trūksta. Todėl profesinio rengimo programos, kuri suteikia tikslingas žinias ir įgūdžius, perspektyvos yra iš tiesų yra didelės lazerių sektoriuje: tiek įmonėms, kurios turėtų apmokytus, greičiau į įmonės gamybos procesus įsitraukiančius darbuotojus, tiek žmonėms, kurie nori įgyti darbo rinkoje itin aktualių įgūdžių, persiorientuoti, ar įgauti drąsos toliau tęsti karjerą arba mokslus technologinėje pakraipoje. Mūsų įmonėje yra ne vienas toks sėkmingas persikvalifikavimo pavyzdys,“ – pasakoja Aldas Juronis, „Ekspla“ generalinis direktorius.

Nuo rudens startuoja nauja profesinio rengimo programa

Lietuvos profesinio rengimo centrai palaikė Lietuvos lazerių asociacijos iniciatyvą parengti įmonėms aktualias profesinio mokymo programas. 2024 m. rudenį Lietuvoje atsiveria naujos galimybės norintiems įsitraukti į įmonių, kuriančių ir gaminančių lazerius ar optinius komponentus, veiklą. Trys Lietuvos profesinio rengimo įstaigos pristato pirmąją Lietuvos kvalifikacijos sandaros (LTKS) III lygio profesinio mokymo programą „Lazerių optinių ir mechaninių įtaisų bei jų komponentų surinkėjas“, kuri šiuo metu baigiama rengti.

Naujoji programa yra svarbus žingsnis, siekiant plėsti techninių žinių ir įgūdžių pasiekiamumą bei įtraukti į lazerinių technologijų sritį visus norinčius, nepriklausomai nuo jų iki šiol turėto išsilavinimo lygio. Programa skiriama tiems, kurie nori įgyti teorinių ir praktinių lazerių bei optinių įrenginių surinkimo įgūdžių, o ateityje norėtų tobulėti ir išbandyti savo karjerą bet kurioje lazerių, optikos, puslaidininkių ar medicinos aukštąsias technologijas kuriančioje sektoriaus įmonėje.

Mokymasis vyks pameistrystės būdu, trečdalį mokymo laiko skiriant teorijai ir du trečdalius – praktikai. Todėl bus sudaroma trišalė sutartis su mokiniu, profesine mokykla ir įmone. Viso praktinio mokymo metu mokiniui bus mokamas darbo užmokestis. Baigus programą bus laikomas teorijos testas ir praktikos kvalifikacinis egzaminas, kurį sėkmingai išlaikius bus išduodamas LTKS III profesijos diplomas.

Kandidatų priėmimas

Kandidatai į šią programą, tikėtina, bus priimami jau šį rudens semestrą. Stojantieji į pirminio mokymo programą turi būti įgiję bent pagrindinį išsilavinimą ir ne jaunesni kaip 16 m. amžiaus, o į tęstinio mokymo programą turi turėti įgiję bent vieną profesinę kvalifikaciją. Priėmimas per LAMA BPO sistemą vyks į Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centrą Vilniuje, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklą bei Kauno technologijų mokymo centrą. Norintys dalyvauti programoje daugiau informacijos bei registracijos formas galės rasti mokymo centrų interneto svetainėse.

Seniausias ir didžiausias Pietų Korėjos laikraštis „Chosun“ neseniai paskelbė straipsnį apie pažangiausias Lietuvos lazerių technologijas. Korėja mūsų šalies sėkmę lazerių pramonėje sieja su tokiomis įmonėmis kaip „Akoneer“, kurios kuria inovacijas aktyviai bendradarbiaudamos su akademinėmis bendruomenėmis.

Lietuva yra neprilygstama lazerių gamybos lyderė

Straipsnyje Lietuva buvo apibūdinta kaip maža Baltijos šalis, kurioje gyvena 2,7 mlm. gyventojų. Nepaisant savo dydžio, lazerių pramonėje šalis yra neprilygstama pasauliniu mastu. Yra apie 60 įmonių, kurios eksportuoja lazerinius įrenginius ir susijusias technologijas didžiausioms įmonėms ir universitetams bei daugiau nei 80 šalių visame pasaulyje. Lietuvos lazerių pramonė, turinti nepriklausomą ekosistemą, lieka nepaveikta išorinių grėsmių, kaip straipsnyje paaiškino Lietuvos lazerių asociacijos (LLA) prezidentas Gediminas Račiukaitis.

Nuo pažangiausių technologijų kūrimo iki prestižinių apdovanojimų laimėjimo

Lazeriai, kurie sutelkia atominės jėgainės galią į mažą erdvę ir itin trumpą laiko periodą, yra laikomi esminiu šiuolaikinių aukštųjų technologijų pramonės elementu. Lazerinis mikroapdirbimas gali efektyviai apdoroti įvairias medžiagas. Pavyzdžiui, šimtai tūkstančių puslaidininkių ir stiklo komponentų, kurie patenka į išmaniuosius telefonus ar televizorių ekranus, yra išpjaunami lazeriais.

„Chosun“ pažymėjo, kad Lietuvos įmonė „Ekspla“ pelnė lazerių pramonės „Oskarą“ – prestižinį Tarptautinės optikos ir fotonikos draugijos (SPIE) apdovanojimą už geriausią lazerį „FemtoLux 30“. „SPIE Prism Aards“ apdovanojimai vyksta konferencijos ir parodos „Photonics West“ (JAV) metu. „Eksplos“ pirmininkas Kęstutis Jasiūnas straipsnyje paaiškino, kad „jei XXI amžius buvo elektronų era, tai XXII amžius bus fotonų (kurie sudaro lazerius) era“.

„Akoneer“ kuria inovacijas bendradarbiaudama su akademine bendruomene

Lietuvos konkurencingumas lazerių technologijų srityje siejamas su aktyviu pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimu. Pirmasis lazeris Lietuvoje buvo paleistas 1966 m. – praėjus vos šešeriems metams po pirmojo pasaulyje lazerio JAV. Jis buvo panaudotas tirti puslaidininkiams. Nuo tada Fizikos institute ir Vilniaus universitete steigiamos lazerių laboratorijos. Šiuo metu Lietuvoje veikia penki lazerių tyrimų universitetai ir institutai, o lazerių pramonėje dirba apie 200 mekslininkų ir 1800 profesionalų.

Įmonės taip pat įgyja naujausias žinias iš akademinės bendruomenės. Tokio bendradarbiavimo pavyzdžiu straipsnyje minima Lietuvos įmonė „Akoneer“, kurios specializacija – lazerinio mikroapdirbimo sistemos pramoninėms ir mokslinėms reikmėms. Buvo cituojamas įmonės direktorius Rokas Šlekys, kuris paaiškino, kad Akoneer gamybos vadovas dirba mokslinių tyrimų institute ir yra atsakingas už naujų technologijų kūrimą. 2022m. Įmonė pristatė lazerinius įrenginius, skirtus „Selective Surface Activation Induced by Laser (SSAIL)“ technologijai, kuri leidžia suformuoti laidžius pėdsakus ant daugelio strandaritnių dielektrinių medžiagų.

„Akoneer“ lazerinio mikroapdirbimo sistema

Lietuvos etapas su Taivanu ir bendradarbiavimo su Korėja stiprinimas

Pirmą kartą per 18 metų Europoje įsteigta Taivano atstovybė Lietuvoje. Taivane įsikūrusi didžiausia pasaulyje puslaidininkių siuntų gamybos įmonė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company (TSMC)“, o abi šalys stiprina bendradarbiavimą praėjusių metų rugsėjį Taivane atidarydamos Lietuvos lazerių laboratoriją.

Kitas Lietuvos žingsnis – stiprinti bendradarbiavimą su Korėja. LLA prezidentas Gediminas Račiukaitis straipsnyje paaiškino, kad pagerėjo abiejų šalių mainų sąlygos, pavyzdžiui, šiemet Vilniuje įsikurs Korėjos ambasada. Praėjusių metų liepą pirmą kartą Lietuvoje lankėsi prezidentas Yoon Suk Yeol. Abiejų šalių vadovai pažadėjo plėsti bendradarbiavimą aukštųjų technologijų pramonėje, įskaitant lazerių sritį, ir atidaryti Korėjos ambasadą Lietuvoje. Korėja ir Lietuva diplomatinius santykius užmezgė 1991 m., o šiemet švenčia 33 metų jubiliejų.

Lietuva aktyviai įtvirtina savo poziciją kaip aukštųjų technologijų lyderė. Lietuva dalyvauja „Photonics West 2024” parodoje su rekordiniu įmonių skaičiumi. „Ekspla” apdovanota fotonikos „oskaru“, o Inovacijų Agentūros atidarytas „InnoHub Lithuania” Silicio slėnyje startuoja skatindamas tarptautinę aukštųjų technologijų plėtrą ir investicijas į jas.

Nacionalinis stendas vienoje didžiausių pasaulinių fotonikos parodų

Jungtinėse Amerikos Valstijose, San Franciske, vykstančioje tarptautinėje lazerių parodoje „SPIE. Photonics West 2024” Lietuva debiutavo su pirmuoju nacionaliniu stendu. Iš viso parodoje dalyvavo net 23 mūsų šalies lazerių pramonės įmonės, demonstravusios technologinius pasiekimus ir atskleisdamos Lietuvos aukščiausio lygio lazerių gamintojų potencialą.

„Photonics West“ yra viena didžiausių fotonikos ir lazerinių technologijų parodų pasaulyje. Į ją atvyksta verslo atstovų, specialistų ir mokslininkų iš viso pasaulio. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tarė sveikinimo žodį ir atidarė pirmąjį Lietuvos nacionalinį stendą šioje parodoje.

„Lietuvos lazerių pramonė yra vienas stipriausių šalies aukštųjų technologijų sektorių, kuriame veikia apie 60 įmonių ir dirba apie 1600 aukštos kvalifikacijos specialistų. Apie 80 procentų lazerių sektoriaus produkcijos eksportuojama į beveik 80 valstybių, todėl šioje parodoje dalyvaujančios Lietuvos lazerių bendrovės turi galimybių prisistatyti, išplėsti ryšius su užsienio partneriais ir taip dar labiau padidinti eksportą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„JAV Lietuvos lazerių sektoriui yra labai svarbi rinka. Pastaraisiais metais į JAV Lietuva eksportavo apie 16 proc. savo lazerių produkcijos, o tai 2022 metais sudarė daugiau kaip 32,5 milijono eurų. Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius šoktelėjo net 25 proc. Todėl mūsų įmonės ne tik dairosi investicijų, bet jau ir pačios aktyviai investuoja į plėtrą už Atlanto, taip išnaudodamos didžiulį JAV potencialą, kuris atsiveria Lietuvos lazerių ir jų sistemų gamintojams“, – sako Lietuvos lazerių asociacijos vykdomoji direktorė Kristina Ananičienė.

Nacionaliniame stende Lietuvą reprezentavo net 11 įmonių. Nacionalinis stendas buvo organizuotas kartu su VšĮ Inovacijų agentūra. Stendo rengimas ir įmonių dalyvavimas dalinai finansuotas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Lietuvių kurtas lazeris – pripažintas geriausiu pasaulyje

Sausio 31 d. vakare lietuvių lazerių kūrėjams „Ekspla“ buvo įteiktas lazerių pramonės „oskaras“ – prestižinis „SPIE Prism Awards 2024“ apdovanojimas už geriausią lazerį „FemtoLux 30“. Lietuvos lazerių bendruomenėje tai yra tik antrasis apdovanojimas, 2010 m. pirmasis pelnytas irgi „Ekspla“ komandos.

Tai yra neeilinis „Eksplos“ pasiekimas ir daugiau nei 30 metų įdirbio įvertinimas. „FemtoLux 30“ jau yra pelnęs vartotojų pripažinimą ir yra naudojamas tiek pramonėje, polimerų, metalų, stiklo, silicio ir kitų medžiagų apdirbimui, tiek moksliniuose tyrimuose.

„Prism Awards“ apdovanojimai kasmet įteikiami lazerių, fotonikos ar optikos įmonėms už jų inovatyviausius metų gaminius.

Lietuva įžengė į Silicio Slėnį – atidarytas „InnoHub Lithuania”

Lietuva aktyviai plėtoja tarptautinius ryšius ir pritraukia dėmesį net iki Silicio slėnio. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Inovacijų agentūros iniciatyva oficialiai atidarytas Silicio slėnyje atidarytas „InnoHub Lithuania” padės Lietuvos inovatyviems verslams, pažangių technologijų kūrėjams užmegzti ir plėtoti ryšius su partneriais JAV, o Lietuvos aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų eksportuotojams – įsitvirtinti strategiškai svarbioje JAV rinkoje. „InnoHub Lithuania“ prisijungė prie jau beveik dešimtmetį sėkmingai JAV veikiančio „Nordic Innovation House“.

„InnoHub Lithuania“ teiks visapusišką pagalbą Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėms, prioritetas bus teikiamas įmonėms, veikiančioms informacinių ir ryšių technologijų, lazerinių technologijų, biotechnologijų srityse.

Pasak Inovacijų agentūros vadovės Romualdos Stragienės, remiantis sukaupta darbo su verslo atstovais patirtimi, buvo identifikuotos pagrindines plėtros į JAV kliūtys ir baimės. Tai – teisinės ir mokestinės aplinkos bei verslo kultūros skirtumai, iššūkiai rasti ir užmegzti tikslinius verslo kontaktus, didelė konkurencija su kitų šalių verslais. „InnoHUB Lithuania“ turės didelį paslaugų paketą Lietuvos eksportuotojams, kuris padės įveikti šias kliūtis.

„InnoHub Lithuania“ tapo „Nordic Innovation House“ bendruomenės dalimi

Sausio 31 d. vakare lietuvių lazerių kūrėjams „Ekspla“ buvo įteiktas lazerių pramonės „oskaras“ – prestižinis „SPIE Prism Awards 2024“ apdovanojimas už geriausią lazerį „FemtoLux 30“. Lietuvos lazerių bendruomenėje tai yra tik antrasis apdovanojimas, 2010 m. pirmasis pelnytas irgi „Ekspla“ komandos.

„FemtoLux 30“ turi ypatingą istoriją. Jis ne tik su griausmu įsiveržė į naują pramoninių lazerių rinką, bet padarė tai ypatingu būdu – pasiūlė niekur nematytą inovaciją lazerių pasaulyje. Jis yra pirmasis lazeris, vėsinamas ne vandeniu, o freonu – technologija, iki šiol taikyta puslaidininkių ir karinėje pramonėje. „FemtoLux 30“ jau yra pelnęs vartotojų pripažinimą ir yra naudojamas tiek pramonėje, polimerų, metalų, stiklo, silicio ir kitų medžiagų apdirbimui, tiek moksliniuose tyrimuose.

Tai yra neeilinis „Eksplos“ pasiekimas ir daugiau nei 30 metų įdirbio įvertinimas. „Bet koks iššūkis gali būti priimtas, didelės pergalės gali būti pasiektos tik dirbant, kuriant kartu“, – ceremonijos metu pažymėjo Aldas Juronis, „Ekspla“ generalinis direktorius. „Šis laimėjimas tik dar kartą įrodo, kad mūsų komanda sugeba kurti inovatyviausius produktus, kuriuos įvertina ne tik klientai, bet ir rinkos ekspertai.“

„Prism Awards“ apdovanojimai kasmet įteikiami lazerių, fotonikos ar optikos įmonėms už jų inovatyviausius metų gaminius. Konkurse varžosi įmonės iš viso pasaulio. 2024 m. apdovanojimai vyko 16-ąjį kartą.

Šis fotonikos ir lazerių sektoriaus konkursas prilyginamas kino industrijos „Oskarams“. Apdovanojimai yra kasmetinės, pasaulinės „Photonics West“ (JAV), organizuojamos Tarptautinės optikos ir fotonikos draugijos (angl. SPIE, the international society for optics and photonics) konferencijos ir parodos kulminacija.

Įmonės gaminami lazeriai į šių apdovanojimų finalistų gretas yra patekę tris kartus. 2010 m. „Ekspla“ mokslinių lazerių kategorijoje gavo aukščiausią „Prism Awards“ įvertinimą už sukurtą NT200 lazerinę sistemą.

Rugpjūčio 25 d. įmonių „Ekspla“ ir „Light Conversion“ konsorciumas baigė diegti ir testuoti didelio pajėgumo lazerinę sistemą SYLOS 3 (angl. SYLOS – Single Cycle Laser) ELI-ALPS (angl. Extreme Light Infrastructure Attosecond Light Pulse Source) mokslinių tyrimų institute Segede, Vengrijoje. Dėl savo unikalių parametrų vienintelė tokia pasaulyje sistema jau prieinama mokslininkų bendruomenei.

Sistemos kūrimas, projektavimas ir konstravimas truko 3 metus ir kainavo iki 6 mln. Eur. Visi darbai buvo atliekami Vilniuje, Lietuvos lazerių gamintojų laboratorijose.

Unikalios SYLOS 3 savybės – didelis pasikartojimo dažnis, siekiantis 1 kHz (1000 šūvių per sekundę),  pikinė galia iki 15 TW (1 TW = 10¹² W) ir trumpa impulso trukmė – apie 8 femtosekundes (1 femtosekundė = 10^-15 s). Sistema suteiks mokslininkams dar niekad neturėtų galimybių eksperimentams, pavyzdžiui, rentgeno spindulių tyrimams, 4D vaizdinimui ir dalelių greitinimui. Tai padėtų išspręsti ne tik gyvybės mokslų ar fundamentaliųjų tyrimų, bet ir pramonės iššūkius.

Skirtingai nuo kitų rinkoje esančių TW sistemų, kurios veikia vieno ar kelių šūvių per sekundę dažniu, SYLOS 3 veiks 1000 šūvių per sekundę (1 kHz) dažniu. Didesnis dažnis leis tyrėjams per tą patį laiko tarpą surinkti žymiai daugiau duomenų, o kartu ir atlikti naujo tipo fundamentaliuosius ar taikomojo tipo eksperimentus.

„Mes didžiuojamės būdami partneriais su ELI-ALPS centru. Dėl šio bendradarbiavimo, trunkančio beveik dešimtmetį, mes įgijome neįkainojamos patirties konstruodami ir gamindami didelio intensyvumo lazerines sistemas, o taip pat nemažai sužinojome apie  jų taikymus,“ – kalbėjo Aldas Juronis, „Ekspla“ generalinis direktorius. – „Sričių ir būdų, kur galima taikyti sistemą, yra apstu. Visų pirma, ji atvers mokslininkams naujų perspektyvų rentgeno spinduliuotės, 4D vaizdinimo, biologijos, gyvybės bei atosekundžių mokslų srityse. Kitaip tariant, mes suteikiame mokslininkams įrankių ateities mokslo proveržiui.“

„Sukurta sistema yra gražus Lietuvos lazerinininkų bendradarbiavimo pavyzdys. Nors konsorciumą sudaro tik dvi šalys –„Ekspla“ ir „Light conversion“, lazeryje panaudota daug lietuviškų komponentų,“ – sako Martynas Barkauskas, „Light Conversion“ direktorius. – „Naujojoje sistemoje taikomas OPCPA (angl. Optical Parametric Chirped-Pulse Amplification) – optinis parametrinis čirpuotų impulsų stiprinimo metodas. Ši technologija sukurta Vilniaus universitete ir šiuo metu yra viena iš vyraujančių metodų ypač didelio intensyvumo spinduliuotės impulsams generuoti.“

Vengrijos ELI-ALPS yra vienas iš trijų ekstremalios šviesos infrastruktūros centrų, įsteigtų pagal Europos bendradarbiavimo projektą „Extreme Light Infrastructure“ (ELI). Jo tikslas buvo įrengti ir bendrai koordinuoti didelio masto aukštos galios lazerinių tyrimų centrus mokslininkams ir vystytojams. Projekte dalyvauja 40 mokslo ir verslo institucijų, įskaitant Lietuvos kompanijas. Šiuo metu tokios laboratorijos veikia Vengrijoje, Čekijoje ir Rumunijoje, kiekviena su atitinkama misija atosekundžių trukmės šviesos impulsų, dalelių greitintuvų / stiprintuvų, šviesos ir dalelių sąveikos taikymų srityse.

ELI-ALPS buvo pastatytas siekiant gerinti žinias apie ypač trumpus atosekundžių (10^-18 s) trukmės lazerio impulsus ir jų taikymą. Iš kitų pasaulyje aukšto intensyvumo lazerių centrų ELI-ALPS išsiskiria didelio pasikartojimų dažnio ultratrumpuosius šviesos impulsus generuojančiomis sistemomis.

Šiuo metu ELI-ALPS tyrimų institute sėkmingai atliekami eksperimentai jau su dviem Lietuvos gamintojų kurtomis lazerinėmis sistemomis: SYLOS 2A (gamintojai „Ekspla“ ir „Light Conversion“) bei „SYLOS Alignment“ („Ekspla“). Naujoji SYLOS 3 yra trečioji šiame centre įrengta ir jau tris kartus galingesnė Lietuvos gamintojų sistema.

Rugsėjo 11 d., pirmadienį, Taivane atidaryta Lietuvos lazerių laboratorija, kuri paskatins spartesnį lazerių technologijų vystymąsi ir naujų technologijų atsiradimą.

„Lietuvos lazerių laboratorijos Taivane atidarymas yra dar vienas itin reikšmingas žingsnis, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimą. Lietuva lazerių srityje jau dabar yra pripažinta pasauliniu mastu – 90 proc. Lietuvoje gaminamos produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Neabejoju, kad šis tyrimų centras, sujungsiantis Lietuvos ir Taivano mokslo ir technologijų potencialą, duos didelį technologinį postūmį ir užsitikrins pažangius sprendimus sparčiai augančiame lazerių sektoriuje“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Prie laboratorijos atidarymo prisidėjo 14 Lietuvos lazerių ir fotonikos sričių įmonių, kurios investavo 1,5 mln. eurų į šio centro laboratorinę įrangą. Taivanas taip pat investavo 1,5 mln. eurų, kad šiame centre iškiltų modernios patalpos ir jame galėtų dirbti lazerių srities profesionalai.

„Lietuva garsėja savo lazeriais ir esame sukaupę daug žinių apie tai, kaip lazerio šviesa sąveikauja su įvairiomis medžiagomis ir kaip jas būtų galima pritaikyti formuojant, modifikuojant ar struktūrizuojant medžiagas. Neabejoju, kad Taivanas, turintis stiprią puslaidininkių, elektronikos masinės gamybos pramonę, yra tinkamas partneris, norint išnaudoti savo kompetencijas ir pajėgumus, tiksliai apdorojant medžiagas lazeriais ir plečiant veiklą visame pasaulyje“, – sako Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis.

Lietuvos lazerių laboratorija Taivane taip pat bus naudojama kaip platforma fundamentiniams tyrimams lazerių srityje. Finansavimą tam skirs Lietuvos mokslo tarybos ir Taivano atstovai.

Per pastarąjį dešimtmetį elektroninių ir optinių gaminių gamyba Lietuvoje kasmet augo vidutiniškai po 15 proc. per metus. Lietuvoje gaminama produkcija eksportuojama į pagrindines ES šalis, JAV ir Japonijoje esančias laboratorijas bei mokslinių tyrimų centrus.

Lietuvos lazerių asociacija ir Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutas (ITRI) šių metų pradžioje pasirašė ketinimų protokolą dėl bendro Lazerių technologijų tyrimų centro steigimo Taivane.

Šaltinis: Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Lietuvos lazerių pramonė šiemet švenčia 40 metų, kai 1983 m. buvo įkurta pirmoji komercinė įmonė EKSMA, gaminanti pikosekundinius lazerius. Šiandien turime pilnai susiformavusią ekosistemą, pasaulinei rinkai tiekiančią optiką, ultratrumpųjų impulsų lazerius, lazerines sistemas ir kitus fotonikos produktus bei technologijas. Nacionalinėje konferencijoje „Lazeriai. Mokslas ir Technologijos 2023“ gausi Lietuvos lazerių asociacijos bendruomenė bei kviestiniai svečiai susirinko paminėti apvalios sukakties, pasidalinti dabarties iššūkiais bei aptarti ateities perspektyvas.

ISTORIJA

Lazerinių tyrimų veikla Lietuvoje prasidėjo beveik prieš šešis dešimtmečius. 1960 m. T. Maimanui su kolegomis Hugheso tyrimų laboratorijoje (JAV) sukonstravus pirmą veikiantį lazerį, vos po 6 metų – 1966 m. – Vilniaus universitete puslaidininkių tyrimams buvo įžiebtas pirmasis lazeris Lietuvoje.

Tais laikais lazerinių technologijų kūrimas neapsiribojo vien fizikos žinių taikymu. Anot V. Mačiulio, pirmojo „Eksma“ vadovo, lazeristo kompetencijų paketas turėjo apimti inžineriją, staliaus ar net stiklo pūtimo meistrystę, kadangi dažnu atveju detales ir komponentus tekdavo pasigaminti patiems. Nepaisant visų iššūkių, 1979 m. Fizikos institute buvo sukurtas pirmojo komercinio pikosekundinio lazerio PL-1020 (1987) prototipas, vadinamas VIJUKA. Lazeris eksponuotas parodose, gavo ne vieną diplomą bei saują medalių.

1983 m. spalio 21 d. Generalinėje svarsčių ir matų konferencijoje (CGPM) pagaliau buvo patvirtintas šviesos greitis – 299 792,458 km/s. Tai įvyko 3 dienos po to, kai buvo įkurta Lietuvos mokslų akademijos Fizikos instituto Bandomoji lazerinės ir elektroninės technikos gamykla, vėliau tapusi Eksma.

Šiandien Lietuvoje turime visą lazerinių technologijų kūrimo grandinę: nuo optinių dangų iki lazerinių mašinų ir jų taikymų. Ekosistemoje veikia apie 60 įmonių ir startuolių su daugiau nei 1600 darbuotojų. Lietuvos lazerių pramonės sukuriama pridėtinė vertė yra daugiau nei 3 kartus didesnė už pramonės vidurkį. Sukaupta didžiulė patirtis didelės galios lazerinių sistemų kūrimo bei lazerinio mikroapdirbimo su ultratrumpų impulsų lazeriais srityje, plačiai taikoma mokslo, elektronikos, medicinos ar automobilių pramonėje.

Paaiškėjo Metų geriausieji

Lietuvos lazerių asociacija pirmą kartą organizavo metų geriausiųjų apdovanojimus. Įmonės bei mokslo institucijos, galėjo varžytis ir pelnyti bendruomenės simpatijas bei balsus trijose kategorijose: Metų inovacija, Metų bendradarbiavimas, Metų proveržis.

Metų inovacija 2023

„Metų inovacija 2023“ apdovanojimą pelnė mažus lazerius kuriantis ir gaminantis startuotis – UAB Aktyvus Photonics. Jų 2022 m. viduryje viešai pristatyta nauja kietakūnių lazerių, skirtų naudoti ekstremalioms sąlygoms, grupė – lazeriai Baudėjas ir Visor-R – bendruomenės buvo pripažinta novatorišku produktu. Baudėjas – tai gynybos rinkai skirtas lazeris, pasižymintis ypatingu atsparumu aplinkos sąlygoms ir leidžiantis mažiems orlaiviams atlikti taktines taikinių žymėjimo operacijas. Tuo tarpu Visor–R pasižymi panašiomis atsparumo charakteristikomis bei turi pilnai izoliuotą IP66 korpusą su integruota elektronika dėl to gali vykdyti industrinius matavimus atšiauriomis sąlygomis.

Metų bendradarbiavimas 2023

UAB Ekspla ir UAB Light Conversion partnerystė, kuriant vieną galingiausių pasaulyje lazerinę sistemą „SYLOS 3“, pripažinta „Metų bendradarbiavimu 2023“. Didelio intensyvumo 15 TW galios lazerinė sistema instaliuota ELI-ALPS lazerinių tyrimų centre Vengrijoje šią vasarą. Unikalūs „SYLOS 3“ parametrai – didelis dažnis, smailinė galia ir stabilumas – padės mokslininkams vykdyti eksperimentus, kurių iki šiol negalėdavo atlikti dėl esamų įrankių ribotumo.

Metų proveržis 2023

Būdama didžiausia ekosistemos įmone, Light Conversion ir toliau stebina bendruomenę. Didelės investicijos, leidusios pasiekti apie 60 proc. patalpų plėtrą bei 30 proc. darbuotojų prieaugį, nesutrukdė įmonei skaičiuoti beveik 12 proc. išaugusią apyvartą. Šiandien LIGHT CONVERSION patalpos sudaro beveik 18 000 kv. m. Naujame pastate įrengti švarūs kambariai, kuriuose gaminami Lietuvą garsinantys femtosekundiniai lazeriai, užima 1 800 kv.m plotą. Planuojama, jog dar šiais metais bus viršyta 500 darbuotojų riba.

PADĖKA MOKYTOJAMS

„Lazeriai. Mokslas ir Technologijos“ konferencijos metu Lietuvos lazerių bendruomenė kreipė dėmesį į mokytojo profesijos svarbą bei vaidmenį, pasirenkant fiziko profesinį kelią.

Renginio metu stovinčių dalyvių ovacijomis buvo pagerbtos ir Lietuvos lazerių asociacijos įsteigtu piniginiu prizu apdovanotos Mažeikių Gabijos gimnazijos fizikos mokytoja Genovaitė Meinorienė, Šiaulių J.Janonio gimnazijos fizikos mokytoja Valentina Rakužienė bei Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos fizikos mokytoja Roza Miliajeva už darbą skatinant ir ugdant jaunąją fizikų kartą.

Pasak Lietuvos lazerių asociacijos prezidento dr. Gedimino Račiukaičio „2022 metai buvo sėkmingi Lietuvos lazerių sektoriui. Dinamiškai kintančiais metais pasiekėme virš 20 procentų augimą. Turime daug planų augti ir plėstis, bet nagingų rankų ir išmanių galvų pradeda stygti. Nuoširdžiai dėkojame mokytojoms, parengusioms ir nukreipusioms į fiziką daugiausiai moksleivių. Grįžtame į mokyklas paskatinti daugiau domėtis aplinkui supančiu pasauliu. Tai ne tik žingeidumo patenkinimas, bet ir geras kelias siekti asmeninės sėkmės ir garsinti ir stiprinti Lietuvą“.

Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis teigia, kad Lietuvos lazerių pramonės apyvarta per 2022 metus siekė 210 mln. eurų ir paaugo net 21 proc. Anot jo, Lietuvos lazerių sektorius sugeba augti ir plėstis netgi techninės recesijos sąlygomis.

„Lazerių pramonė auganti, praeitais metais turėjome 210 mln. eurų apyvartą ir paaugome 21 proc. Mūsų augimo vidurkis per 10 metų buvo 16,2 proc. ir iš tikro augame 10 kartų greičiau, nei Europos pramonės vidurkis. Ir tai jaučiasi: turime 60 įmonių, 1,6 tūkst. darbuotojų jose ir 10 proc. iš jų yra daktarai. O tai reiškia, kad tos įmonės draugauja su universitetais, su centrais, kurie ruošia specialistus ir kuria naujus produktus“, – antradienį „Altechna“ naujo gamybos ir biuro komplekso atidaryme Vilniuje teigė G. Račiukaitis.

„Visi sektoriai šneka apie kokius nors nuosmukius, o mes tuo metu plečiamės“, – pridūrė jis.

Lazerių asociacijos prezidentas priminė, kad lietuviškos lazerių technologijos pripažįstamos ir konkuruoja pasauliniu lygmeniu, bei artimoje ateityje nusimato šio sektoriaus specialistų bendradarbiavimas tiek su Taivane veikiančiomis mokslo institucijomis, tiek su Pietų Korėjos elektronikos gamintojais.

„Rugsėjo mėnesį atidarysime Lietuvos lazerių technologijų tyrimų centrą Taivano pramoninių technologijų tyrimų institute (ITRI), kur vėlgi mūsų technologijos bus naudojamos. Liepos pradžioje važiuojame į Pietų Korėja, kur susitiksime su Samsung ir LG, bei žiūrėsime, kaip perkelti mūsų žinias, mūsų komponentus į didžiųjų įmonių gamybą“, – paminėjo jis.

(E. Blaževič  nuotr., interviu publikuotas LRT.lt)

2023 m. balandžio mėn. lazerių ir jų sistemų gamybos įmonė „Light Conversion“ kartu su akademiko prof. Algio Petro Piskarsko (1942-2022) šeima įkūrė 200 tūkst. Eur vertės vardinį prof. A. P. Piskarsko neliečiamojo kapitalo subfondą.

Subfondo lėšos investuojamas bendrai su esamu VU fondo kapitalu. Pagerbiant šviesaus atminimo profesorių, iš uždirbtos investicijų grąžos VU Fizikos fakulteto lazerių mokslo talentams kasmet išmokamos vardinės prof. A. P. Piskarsko stipendijos, finansuojamos kitos mokslinės veiklos Vilniaus universitete. Likusi investicijų grąža reinvestuojama siekiant auginti subfondą.

Lietuvos lazerių tėvu vadinamas vienas žymiausių šalies mokslininkų prof. A. P. Piskarskas stipriai prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuva vadinama lazerių šalimi. Profesorius skyrė daug dėmesio aukštųjų technologijų plėtros strategijai, siekė užtikrinti tarptautinį Lietuvos lazerių pramonės konkurencingumą. Lietuviški lazeriai šiandien eksportuojami į daugiau kaip 40 valstybių. Ši sėkmė nebūtų įmanoma, be prof. A. P. Piskarsko ir jo mokinių indėlio į lazerių mokslą.

Informacija iš vuf.lt

Lietuvos lazerių gamintojai ELI-ALPS lazerinių tyrimų centrui Segede suprojektavo, pagamino ir netrukus instaliuos didelio intensyvumo 15 TW (teravatų) (1 TW = 10^12 W) galios lazerinę sistemą. Vilniuje kurta, suprojektuota ir pagaminta sistema spinduliuos ultratrumpuosius 8 femtosekundžių trukmės impulsus 1 kHz dažniu. Tai – vienintelė tokių įspūdingų parametrų sistema pasaulyje.

Unikalūs SYLOS3 parametrai – didelis dažnis, pikinė galia ir stabilumas – padės mokslininkams atlikti eksperimentus, kurių iki šiol negalėdavo atlikti dėl esamų įrankių ribotumo. Pagrindinės kryptys (rentgeno spindulių tyrimai, 4D vaizdinimas, dalelių greitinimas), kuriose dirbama su SYLOS3, padės išspręsti šiuolaikiniam tyrėjui kylančius iššūkius pramonės, gyvybės mokslų ir fundamentaliųjų tyrimų srityse.

2023 m. gegužės 15 d., PIRMADIENĮ, 10 val. kviečiame dalyvauti nuotoliniame rekordinių parametrų lazerio SYLOS3 pristatyme. Renginio trukmė – 1 val. 30 min.

Renginio turinys pritaikytas vyresniųjų klasių moksleiviams, bet lazerių pasaulio naujienų ir įdomybių išgirs visi, besidomintys Lietuvos lazerininkų pasiekimais.

TIESIOGINĖ RENGINIO TRANSLIACIJA 2023 m. gegužės 15 d. 10 val.: https://www.youtube.com/@lietuvoslazeriuasociacija/.

Renginio dalyviai turės išskirtinę galimybę virtualiai aplankyti laboratoriją Vilniuje, kurioje buvo surenkamas šis rekordinių parametrų lazeris, ir iš arti pamatyti, kaip atrodo unikalusis SYLOS3. Taip pat bus kalbinami šį lazerį kūrę ir montavę inžinieriai.

Renginio pranešėjai:

dr. Roman Antipenkov,  mokslininkas, „Extreme Light Infrastructure“ centre (ELI-Beamlines, Čekija) kuriantis OPCPA pagrindu veikiančias lazerines sistemas. Pranešimo tema – „Moksliniai tyrimai ELI laboratorijose: nuo lazerių iki astrofizikos eksperimentų“.

Justas Varpučianskis, didelio intensyvumo lazerių programos vadovas, UAB „Ekspla“. Darbe kuruoja didelių ir sudėtingų lazerių plėtrą. Jis papasakos apie vieną galingiausių lazerių pasaulyje: „SYLOS3: kas, kodėl ir kam?“

Karolis Jurkus, lazerių inžinierius, UAB „Light Conversion“. Kasdien kuria ir plėtoja naujus lazerinius šaltinius. Jis papasakos, kokie gali būti lazeriai ir kokiose srityse jų potencialas skleidžiasi. Pranešimo tema – „Mažų lazerių dideli stebuklai: ar šviesa gali valdyti smegenis“.

Fizikus dažnai įsivaizduojame gan stereotipiškai – rimti moksliukai, kažką murmantys po nosimi moksliniais terminais. Visgi kasmet pavasarį jau daugiau nei pusę amžiaus vykstanti Fiziko Diena (FiDi) griauna visus stereotipus.

Pirmojo balandžio šeštadienio rytą prie Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto sujudimas. Tarp universiteto pastatų ištemptu lynu vaikšto bebaimis vieno iš FiDi šventės atrakcionų dalyvis, o universiteto viduje, šalia esančiuose kiemelyje ir parke – šią dieną teritorija tampa „Fizlendu“ – apstu keisčiausių niekur kitur nematytų atrakcionų, groja roko grupė, ginkluotę demonstruoja Karo akademijos studentai, būriuojasi pirmieji lankytojai.

Nors ir žvarboka, į „fizikų žemę“ žmonių ateina vis daugiau, dauguma su vaikais, kurie atradimo nuostabos akimis žvelgia, klausosi, klausinėja. Vaikų akys užsidega, nes tai nėra jiems jau įprasti miesto mugės atrakcionai – kiekvienas jų sukurtas, norint pademonstruoti vieną ar kitą fizikos dėsnį. Šalia krašto apsaugos savanorių demonstruojamo karinio granatsvaidžio įsikūręs  „bulviašaudis“ leidžia išsibandyti Niutono mechanikos dėsnius.

Tai šen tai ten akis pastebi zujančius vaikinus ir merginas, žalia spalva dažytais plaukais ar barzdomis. Tai pavargę nuo nemiegotų naktų, bet šypsantys seniausios ir didžiausios Lietuvoje studentų šventės Organizacio Komiteto (O. K.) nariai, fizikos (ir ne tik) studentai ir studentės, kurie pastaruosius kelerius mėnesius šalia studijų vykdė grandiozinį projektą – dar vieną FiDi šventę.

Tarp lankytojų akis pastebi šiltai besišypsančius sėkmingiausių Lietuvos lazerių įmonių (ir ne tik) vadovus, kiečiausius mokslininkus, viešuosius intelektualus. Užkalbinus bet kurį jų išgirsime vienokią ar kitokią istoriją apie tai, kaip jie prisidėjo, organizavo, vadovavo, finansavo FiDi. Šiuos pasakojimus visada praskaidrina kokia nors netikėta ir juokinga istorija apie tai, kaip kažkas buvo pagaminta per paskutinę naktį iš nieko kito tik didžiulio entuziazmo. Arba apie tai, kaip sudegė auditorija, ar buvo nupjautas stulpas ir kaip reikėjo po to suktis iš padėties.

Iš už kampo pasirodo žalias iš lengvojo automobilio sukonstruotas dinozauras – FiDi simbolis Dinas Zauras. Nors mechanizuotas roplys neturi kaklo, vietoje jo kabo lentelė su užrašu, įprastai sutinkamu, kai internete nerandame svetainės – „Error 404. Kaklas not found“. Humoras ir ironija yra dar vienas ypatingai svarbus FiDi šventės atributas.

„Reitingų“ kalbinti FiDi veteranai ir šių metų organizacinio komiteto pirmininkas sutaria, kad ši šventė nėra tik tuščias laiko leidimas – prie jos prisidedantiems fizikos studentams šis renginys suteikia įgūdžius, patirtį ir ryšius, kurių jokioje auditorijoje ar laboratorijoje negausi.

Iš ko gaminama FiDi?

Receptas paprastas ir tuo pačiu metu sunkiai pakartojamas. Imame ilgamečių tradicijų indą, į jį įpilame kelias saujas studentų entuziazmo ir išradingumo, įmetame žiupsnį smalsumo fizikai, įberiame FiDi veteranų paramos, fakulteto dėstytojų ir administracijos geranoriškumo. Viską gerai sumaišome su daugybe bemiegių naktų dirbtuvėse ir išvargusių dienų institucijų koridoriuose. Ir nepamirškime humoro, ironijos ir pasišaipymo iš savęs!

Šiandien FiDi šventę sudaro trys pagrindinės dalys: Dieninė dalis, Eisena ir Vakarinė dalis. Dieninė dalis prasideda Vilniaus universiteto teritorijoje šalia Fizikos fakulteto ir jo viduje, tuomet dalyvių eisena su Dinu Zauru priešakyje keliauja Vilniaus miesto gatvėmis ir užsibaigia Vilniaus miesto senamiestyje, šalia Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto. O vakarinės dalies metu vyksta dažniausiai roko grupių koncertai ir šokiai, kur pagaliau visi atsipalaiduoja.

Dieninėje dalyje „Fizlende“ apstu atrakcionų – keistų ir dažniausiai interaktyvių mašinų bei objektų, kuri ne tik iliustruoja fizikos dėsnius, bet ir praskaidrina lankytojų nuotaiką. Tarp įspūdingiausių verta paminėti beveik penkių metrų aukščio šachmatų figūras, panašaus aukščio kortas ir iš jų pastatytą kortų namelį, iš veidrodžių pagamintą kambarį-šviesolaidį, keturių metrų aukštyje įrengtą traukinuką, ar iš didžiulio aukščio ant akmens numestą automobilį.

„Ko gero, labiausiai tinkamas „Fizlendo“ atrakcionams fizikos dėsnis yra gravitacija. Jis dar niekada nepavedė!“, – juokiasi šių metų O. K. pirmininkas Mindaugas Sabutis.

Paklausus jo, kada prasideda pasiruošimas FiDi, atsakymas paprastas – kitą dieną po FiDi. Iš tiesų, visus atrakcionus sugalvoja, suplanuoja, surenka medžiagas ir sukonstruoja savo rankomis patys „fidistai“, tad tam prireikia žinių, kūrybiškumo, medžiagų ir noro išmokti naujų įgūdžių, pavyzdžiui, medžio apdirbimo, suvirinimo ar elektronikos.

„Organizuojant FiDi labai patobulinau savo viešojo kalbėjimo įgūdžius, kurie tikrai man pravers ateityje – anksčiau save laikiau scenos vengiančiu intravertu. Kitas svarbus universalus gebėjimas, kurį išmokstame organizuodami FiDi bei mokydamiesi fizikos – sudėtingus dalykus suskaldyti iki paprastų, kuriuos jau galima įveikti,“ – sako M. Sabutis.

„Ypatingai svarbus šis įkvėpimo ir mentorystės momentas – juk jei jie neįkvėps naujų studentų ir nesusirinks naujas FiDi organizacinis komitetas bei likusi komanda, šventės gali ir nebūti“, – teigia Fizikos fakulteto dekanas profesorius Juozas Šulskus.

Ištakos ir evoliucija

Pirmą kartą VU Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi įvyko 1969 m. pavasarį – anksčiau už patį Vudstoką! Tad šį balandį įvyko jau 54-asis renginys. Daugiau nei pusšimtis metų – solidus amžius, rodantis FiDi tradicijos tęstinumą, tad šiemet Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) įtraukė šią šventę į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Tuo metu sovietinėje sistemoje studentiškas propagandines šventes organizuodavo komjaunimas ir profsąjungos – oficioziniai „mediniai“ renginiai netenkino fizikos studentų. Fizikos fakulteto studentai norėjo turėti savo šventę, kurią organizuotų ir joje dalyvautų visi norintys fakulteto bendruomenės nariai.

1969 m. pirmuoju O. K. pirmininku tapo Vitas Mačiulis, Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas, žinomas atsinaujinančios žaliosios energetikos srities ekspertas.

„Neturėjome jokio pavyzdžio, kuriuo galėtume pasinaudoti. Bandžiau užklausti apie studentų šventes fakulteto prodekano Horodničiaus, kuris tarpukariu mokėsi Stepono Batoro universitete, tačiau jis atkirto, kad tais laikais studentai nešventė, o rimtai mokėsi. Turėjome improvizuoti!“, – juokdamasis pasakoja V.  Mačiulis.

Iš tos improvizacijos gimė esminiai FiDi šventės struktūros elementai. Dieninės dalies metu skaitytos kitais kampais fiziką ir jos studijas pristatančios paskaitos, o antrojoje dalyje vyko humoristiniai fizikų pasirodymai, grojo muzikinė grupė „Vienuoliai“ ir vyko diskoteka.

Beje, vakarinė FiDi dalis ilgainiui tapo rimtu koncertiniu renginiu, į kurį kartais negalėdavo patekti visi norintys. Sovietiniais laikais Lietuvoje nevykdavo daug koncertų, o fizikai visada surinkdavo ir sumontuodavo geriausią scenos garso ir vaizdo techniką. Todėl vakarinėje dalyje yra groję tokie atlikėjai, kaip „Skamp“, „G&G Sindikatas“, BIX ir kitos žinomos grupės. Įdomus faktas, kad 1985 m. pirmasis grupės „Foje“ su A. Mamontovu pasirodymas plačiajai publikai įvyko būtent FiDi vakarinėje dalyje.

„Kiekvienais metais pasikeičia studentai, kurie organizuoja FiDi, todėl kitimas yra įrašytas į šventės DNR. Kasmet ji įgauna vis naujų bruožų, kai kuriuos praranda, o dalis tęsiasi dešimtmečiais,“ – sako prof. J. Šulskus. Ir po interviu skuba į sceną „palaiminti“ šių metų FiDi bei pasveikinti visų „fidistų“ ir jiems prijaučiančių.

Tai nors ir ne toks pastebimas, tačiau ypatingai svarbus FiDi aspektas – visą fizikų (ir ne tik) bendruomenę sieja daug šiltesnis ryšys nei įprasta kituose fakultetuose, nes dauguma dėstytojų, aukštųjų technologijų įmonių vadovų ir darbuotojų vienaip ar kitaip yra dalyvavę organizuojant šventę. Tai sąlygoja niekur kitur nesutinkamą atmosferą, kurioje studentai jaučiasi saugiau ir drąsiau imasi bet kokių iniciatyvų – ar jos vyktų FiDi dirbtuvėse, ar laboratorijoje.

Gyvenime viskas bus O. K.

Paklausus tiek pirmojo, tiek paskutiniojo O. K. pirmininkų apie tai, kaip visgi ta FiDi tampa realybe jau tiek metu, abu jie gūžčioja pečiais ir juokiasi. Pasak jų, „FiDi tiesiog įvyksta, nes negali neįvykti, tačiau nėra jokios vienos instrukcijos, kaip tas turi vykti“.

„Šiame kūrybiškame chaose atėjęs esminis suvokimas – nieko nėra neįmanomo. Jei yra noras ir pastangos, viską galima padaryti. Antras svarbus dalykas – universali patirtis. Pavyzdžiui, kolega, atsakingas už vakarinės dalies koncertą įgijo didžiulę renginių organizavimo patirtį – nuo įgarsinimo iki visų leidimų gavimo ir bendravimo su rėmėjais“, – apibendrina M. Sabutis.

Šventės organizavimas tam tikra prasme primena mokslinį eksperimentą – iš pradžių šauna idėja, kurią nori patikrinti, tada pradedi galvoti, o kaip tą padaryti? Tada jau nusileidi iki tokio lygmens, kokius veiksmus ir kokia seka reikės padaryti. Galiausiai pradedi daryti, viskas lūžta, nesigauna, bet tuo pačiu – kažkas pasiseka, mokaisi ir judi į priekį. Kulminacija būna FiDi dieną, kai pamatai savo idėją, kad ir transformuotą kelis kartus, tačiau visiškai apčiuopiamą. O jei aplink ją dar ir būrys smalsuolių… Nėra geresnio kelio jaunuoliams suvokti, kad jie geba kurti – tas padės tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.

Dar vieną FiDi privalumą vardina V. Mačiulis – tai bendruomenės ryšiai, kurie tarsi medžio šaknys išplinta po pačias įvairiausias sritis.

„Tarp FiDi veteranų ir alumnų visas būrys žmonių, aktyviai dalyvaujančių Lietuvos versle, politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Tai neįkainojami ryšiai, kurie jaunam žmogui yra neįkainojami, kokį karjeros kelią jis pasirinktų“, – akcentuoja V. Mačiulis.

Pašnekovai vienareikšmiškai kviečia studijuoti fiziką, kurią mokytis ne tik įdomu ir perspektyvu, bet ir linksma, o iš tų linksmybių naudą semti galima bus visą gyvenimą.

Straipsnio autorius Andrius Jovaiša, publikuota Reitingai.lt žurnale (2022 m.)

Lietuvos lazerių asociacija 2023 m. vasario 20 d. pasirašė ketinimų protokolą su Taivano pramonės technologijų tyrimų institutu (ITRI) ir dar dviem šios šalies pramonės asociacijomis dėl bendro lazerių technologijų tyrimų ir plėtros centro vystymo Taivane.

Viliamasi, kad centras bus atidarytas jau rugsėjo mėnesį. Iš viso centro steigėjų – suinteresuotų įmonių yra 12 Lietuvos įmonių, kurios prisidės komponentų ar įrangos teikimu. Ketinimo protokolo pasirašymo metu Taivane taip pat lankosi Ekspla, Light Conversion, Litilit, Workshop of Photonics įmonių atstovai.

G. Račiukaičio teigimu, norą jungtis prie projekto yra pareiškę ir daugiau Lietuvos lazerių ir fotonikos pramonės bendrovių.

„Pradžioje pagrindinis indėlis bus lietuviška įranga: lazerinės staklės, Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) su ITRI bendradarbiaus technologinių žinių mainuose ir naujų procesų kūrime“, – teigia asociacijos vadovas.

Lietuvoje kuriami lazeriai gali būti geidžiama preke – tarp jų ir tokiose šioje šalyje kylančios pramonės šakos kaip biomedicina ar kosmetika.

„Mus domina ne tik lustų pramonė, bet ir visa elektronikos pramonė, kurios Taivane yra labai daug. Taip pat norisi pagal tikrų galutinių pramonės vartotojų poreikius išbandyti lazerinius technologinius procesus, kur lietuviški ultratrumpų impulsų lazeriai turi privalumų“, – svarsto jis.

Anot jo, centras kuriamas orientuojantis į ateities technologijas srityse, kuriose sprendimų dar nėra.

„Čia ir Lietuvos mokslininkų, ir įmonių R&D (Research and development – liet. mokslinių tyrimų ir plėtros) padalinių žinios yra svarbios“, – pabrėžia G. Račiukaitis.

Lazerių asociacijos prezidentas pabrėžia, kad prie šio centro atsiradimo labai prisidėjo ir Paulius Lukauskas, Lietuvos prekybos atstovybės Taivane vadovas.

Ketinimų protokolo pasirašymo akimirkos:

Lietuvos lazerių bendruomenėje, vienijančioje virš 50 lazerius ir jų komponentus gaminančių bendrovių, mokslo institucijas ir universitetus, – pokyčiai. Ilgametį asociacijos vadovą – dr. Petrą Balkevičių – vykdomojo direktoriaus pareigose keičia Kristina Ananičienė.

Naująja Lietuvos lazerių asociacijos direktore paskirta Kristina Ananičienė, kuri šiuo metu eina Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio (LITEK) vadovės pareigas.

Užkariaus naujas technologines rinkas

„Lazerių ekosistemoje darbuojuosi jau devinti metai, tad tikiu, jog turimas įdirbis leis sklandžiai įsilieti ir praturtinti asociacijos veiklas. Pagrindinį dėmesį skirsiu aktyviam sektoriaus reprezentavimui tarptautiniu lygmeniu – toliau bus plečiamos veiklos Taivane, Korėjoje ir Amerikoje. Taip pat svarbus yra sektoriaus stiprinimas Lietuvoje, visuomenės švietimas bei specialistų ruošimas“, – teigia naujoji Asociacijos direktorė.

Anot dr. Gedimino Račiukaičio, Lietuvos lazerių asociacijos prezidento, pasaulinė rinka, kurioje konkuruojame, yra labai dinamiška ir greitai kintanti.

„Asociacijoje išaugo ir sustiprėjo daug naujų įmonių, kurios siekia aktyvios asociacijos veiklos, ypač pasaulyje. Bendradarbiavimo saitai su dr. P. Balkevičiumi nenutrūksta, jis ir toliau darbuosis asociacijoje. Pasitelksime tiek jo išmintį ir santūrumą, tiek Kristinos jaunatvišką veržlumą. Tai bus kelrodis, kuris ne tik padės užkariauti naujas technologines rinkas, bet ir parodys, su kokiais produktais žengti pirmyn bei kaip spręsti specialistų stygių – darbo užteks visiems“, – sako p. Račiukaitis.

Dr. Petras Balkevičius Lietuvos lazerių asociacijoje (LLA) darbuojasi nuo 2009 m., ketverius metus jis užėmė projektų vadovo pareigas, o nuo 2013 m.  tapo asociacijos vykdomuoju direktoriumi.

Lazeriai – vienas stipriausių pramonės sektorių

Lazeriai jau kelis dešimtmečius išlieka viena žinomiausių Lietuvos mokslo ir aukštųjų technologijų pramonės sričių. Fotonikos ir lazerinių technologijų poreikis pramonėje, moksle ir medicinoje auga ir stiprėja visame pasaulyje.

Šalies lazerininkai pasaulyje ypač konkurencingi ir stiprūs optinių komponentų bei ultratrumpųjų impulsų lazerių technologijų srityje. Lietuvos lazerių gamintojai šioje rinkoje lygiuojasi ir dažnai lenkia Prancūzijos, Vokietijos ir JAV tiekėjus.

Lietuvos lazerių įmonės taip pat kuria unikalius optinius prietaisus, kurie dažnai neturi konkurentų pasaulyje.

Lazerių sektoriuje Lietuvoje dirba apie 1500 žmonių, asociacijos narių metinė apyvarta sudaro apie 200 mln. Eur (2022 m.) ir dvigubėja kas penkeri metai, į užsienio šalis eksportuojama virš 80 proc. šalies lazerininkų pagamintų produktų.

Lietuvos lazerių asociacija įkurta 2004 m.

Vasario 11 d. minima Tarptautinė moterų ir merginų moksle diena. Lietuvos lazerių asociacija prisijungė prie šios dienos minėjimo.

Vyresniųjų klasių moksleiviams, susidomėjusiems STEAM inžinerinėmis specialybėmis, Eglė Krištopavičiūtė iš UAB „EKSPLA” pasakojo apie karjerą ir pasirinkimą tapti konstruktore – lazerių inžinere. Paskaitos apie lazerius klausė ir nuotolinėje konferencijoje šiemet dalyvavo 1037 mokiniai iš 52 Lietuvos mokyklų.

„Merginos moksle” – kasmetinė Šiaulių techninės kūrybos centro organizuojama iniciatyva.

Lietuvos lazerių asociacija taip pat pakvietė koleges, dirbančias lazerių industrijoje, į valandos trukmės nuotolinį seminarą asmeninių finansų ir investicijų tema. Seminaru siekiama drąsinti moteris išmaniau rūpintis turimais finansais ir ateities gerove.

Patirtimi ir žiniomis apie investavimą dalinosi INWEST finansų ekspertės Rena Saribekian ir Jekaterina Govina. Seminare apie investavimą dalyvavo beveik 70 dalyvių.

Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena minima nuo 2015 metų.

EUROSTAT duomenimis, Lietuvoje vienas didžiausių procentinių moterų mokslininkių, technologijų sričių specialisčių skaičius Europos Sąjungoje!

Statistika rodo, kad mokslo ir inžinerijos srityse dominuoja vyrai, tačiau situacija Lietuvoje džiugina. Tarp ES regionų didžiausia moterų, dirbančių mokslo ir technologijų srityje, dalis 2021 m. buvo Lietuvoje ir Latvijoje. Net 63 proc. Lietuvos mokslininkų ir inžinierių yra būtent moterys. Palyginimui 2019 m. Lietuvoje šis procentas buvo 51 proc.

Didesnis moterų skaičius mokslo, technologijų ir inžinerijos srityse skatina didesnę įvairovę ir talentų pritraukimą įmonėse bei visos šalies konkurencingumą.

Dar kartą sveikiname koleges!

Lietuvos lazerių asociacijos direktorius dr. Petras Balkevičius įvertintas Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA Garbės ženklu.

Dr. Petras Balkevičius nominuotas ir apdovanotas „Už indėlį į reikšmingą Lietuvos inžinerinės pramonės sritį – lazerių pramonę, jos vystymą ir Lietuvos garsinimą pasaulyje”.

2012 m. įsteigtu LINPRA Garbės ženklu kasmet apdovanojami įmonių ir švietimo įstaigų vadovai ir darbuotojai, pasižymintys inovatyvumu, produktyvumu, pasiekę ženklaus mokslo ir verslo integravimo rezultatų, garsinantys savo organizacijos ar inžinerinės pramonės vardą Lietuvoje ir už jos ribų ar kitais būdais reikšmingai prisidedantys prie sektoriaus vystymo ir konkurencingumo stiprinimo.
2023 m. sausio 26 d. LINPRA Forumo metu buvo pasveikinti ir 7 nugalėtojai, kuriuos nominavo jų kolegos, LINPRA administracija ir LINPRA Prezidiumas.

(Nuotrauka: LINPRA)

2022 m. gruodžio 19 d. vyko Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro seminaras, skirtas paminėti prof. A. P. Piskarsko 80 metų ir OPCPA 30 metų sukaktį.

Seminare „ŠVIESOS KELIU: nuo pirmosios parametriškai sustiprintos spinduliuotės iki Ekstremalios šviesos infrastruktūros” pranešimus skaitė keturi skirtingų kartų profesoriaus doktorantai.
Prof. A. P. Piskarsko mokiniai dalinosi prisiminimais ir patyrimais, kokį „šviesos kelią“ reikia nueiti iki kartu su kitomis valstybėmis įsteigiant Europos mokslo tyrimų infrastruktūrą ELI ERIC.

Kviečiame žiūrėti dalyvių pranešimus:

Dr. Romualdas Danielius, „Light Conversion”: „Parametrinis šviesos stiprinimas: nuo reiškinio iki komercinio prietaiso“:

***

Prof. Audrius Dubietis, VU FF Lazerinių tyrimų centras: „30 metų optiniam parametriniam čirpuotų impulsų stiprinimui: nuo idėjos iki priešakinės technologijos“:

***

Dr. Arūnas Varanavičius, VU FF Lazerinių tyrimų centras: „Lietuviškas pėdsakas Ekstremalios šviesos infrastruktūrose“:

***

Dr. Roman Antipenkov, ELI Beamlines: „ELI ERIC: Ekstremalios šviesos infrastruktūra, didelės energijos lazerinių sistemų kūrimas ELI“:

„Lietuvai atveriant naujas rinkas Indijos–Ramiojo vandenynų regione, Korėjos Respubliką matome kaip strategiškai reikšmingą partnerę. Džiaugiuosi, kad ir Lietuva šioje šalyje turi patikimos, pažangiose technologijose pirmaujančios šalies vardą,“ – susitikime teigė G. Landsbergis. Ministras taip pat aptarė Lietuvos verslo galimybes bendradarbiauti lazerių technologijų srityse.

„Šiandien veriasi bendradarbiavimo durys Lietuvos lazerių gamintojams su pasaulinės ekranų rinkos lydere „Samsung Display“. Viliuosi, kad netolimoje ateityje „Samsung Display“ galės kartu su Lietuvos įmonėmis kurti naujus produktus, naudodama Lietuvos nišines lazerių technologijas. Tai dar kartą įrodo, kokiais dideliais žingsniais Lietuvos išmaniųjų technologijų gamintojai juda į priekį,“ – teigė G. Landsbergis, pakviesdamas „Samsung Display“ atvykti į Lietuvą detaliau susipažinti su lazerių įmonėmis ir jų gaminama produkcija.

Susitikime dalyvavęs Lietuvos lazerių asociacijos valdybos narys dr. Martynas Barkauskas išsamiai pristatė Lietuvos lazerių sektoriaus bei šių įmonių potencialą dalyvauti „Samsung Display“ naujų produktų kūrimo etapuose.

Tuo tarpu Lietuvos ambasadorius Korėjoje Ričardas Šlepavičius pasiūlė „Samsung Display“ atstovams susipažinti su Lietuvos gamintojų išmaniųjų technologijų produkcija dar šią liepą Seule vyksiančioje specializuotoje lazerių pramonės parodoje „Korea Laser 2023“, į kurią buvo pakviestos Lietuvos įmonės.

Šaltinis: URM.lt

„Integrated Optics“ kuria mažus lazerius, kurie yra naudojami medžiagų tyrimams, vaistų kūrimui, aplinkai skenuoti. Prieš ketverius metus startuolis išsikėlė naują tikslą – sukurti lazerį, padėsiantį nustatyti, kaip vaistai veikia vėžio ląsteles. Apie tai, kaip sekėsi šį tikslą įgyvendinti, su kokiais iššūkiais teko susidurti pradedant veiklą ir kaip startuoliui sekasi šiandien, papasakojo įmonės vadovas Evaldas Pabrėža.

Pabrėža pasakoja, kad verslo idėja 2010 m. kilo jo verslo partneriui Jonui Jonuškai. „Aš buvau pradėjęs kitą veiklą patentavimo srityje, o jis dar dirbo bendrovėje, kurioje anksčiau buvome kolegos. Jonas turėjo mintį, kad lazerių gamybą būtų galima pakreipti šiek tiek kitokia linkme, nei tradiciškai daro lazerių įmonės. Pritaikyti principus iš telekomunikacijų srities, naudoti robotiką, tam tikrus surinkimo algoritmus ir taip gaminti lazerius, kurie būtų skirti laboratorinėms veikloms, medžiagų tyrimams ir kitiems uždaviniams. Tuo metu Lietuvoje buvo rizikos kapitalo fondų, kurie aktyviai ieškojo, kur investuoti. Lazeriai buvo tas žodis, kuris labai viliojo investuotojus. Vieną dieną su Jonu nusprendėme pasikalbėti su investuotojais, paklausti, ar juos domintų ši sritis. Tai buvo lemiamas veiksnys – praktiškai visi investuotojai parodė susidomėjimą, todėl pradėjome veiklą“, – pasakoja startuolio vadovas. Jis teigia, kad startuolio kuriami maži lazeriai naudojami įvairiose srityse.

„Medžiagų tyrimai, vaistų kūrimas, aplinkos skenavimas. Pavyzdžiui, savavaldžių automobilių ar robotų pramonė, kurie gali orientuotis aplinkoje. Tam ir naudojami lazeriai – skenuoti aplinką, nustatyti atstumus tarp įvairių objektų.

Netrūksta iššūkių

Dar viena įdomi ir perspektyvi sritis yra kvantiniai kompiuteriai ir kvantinė kriptografija. Jie jau pradėti naudoti, dar ne masiškai, tačiau netrukus juos pradės naudoti įmonės įvairiems sudėtingesniems uždaviniams spręsti, kur yra daugiau kintamųjų ir reikia kažką labai optimizuoti ar modeliuoti. Tačiau kvantinių kompiuterių paplitimas gali kelti ir tam tikrų grėsmių, pavyzdžiui, daug lengviau „nulaužti“ įvairius kodus. Vadinasi, ne tik kvantinis kompiuteris turės veikti lazerio pagrindu, bet ir apsaugos sistema, kuri saugos duomenis. Tokius lazerius mes taip pat gaminame“, – aiškina startuolio vadovas. Pašnekovas neslepia, kad kuriant lazerius susiduria su daug iššūkių.

„Lazeriai yra sudėtingesnė sritis nei tik elektronika, mechanika ar optika. Tai yra šių trijų disciplinų junginys, ir kiekviena jų įneša savus niuansus. Optika yra itin sudėtinga, nes šviesos dalelės, net minimaliai pakeitus sąlygas, elgiasi labai skirtingai. Nuspėti lazerio parametrus yra labai sudėtinga, kol nėra surinktas produktas. Kai išbandai, pradeda aiškėti, ką toliau reikia keisti. Lazerių srityje daug nenuspėjamumo, tai gana sudėtingas mokslas. Tačiau darbuotojams, kuriuos apmokome, mes padedame šį mokslą išskaidyti į lengvai suprantamus fragmentus. Žinoma, technologijos vystymui, produktų kūrimui ir mokymųs sistemos tobulinimu daugiausia užsiima mūsų fizikai. Iš verslo pusės viskas buvo žymiai paprasčiau. Nuo 2010 m. buvo labai daug įvairių iniciatyvų tiek iš Lietuvos, tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš privačių investuotojų. Taigi surasti informacijos ar finansavimo nebuvo problema, reikėjo tik turėti noro ir skirti tam pakankamai laiko“, – teigia E. Pabrėža.

Perspektyvi – ir lazerių medicinoje tema

Anot jo, lazerių pritaikymas labai stipriai išsiplėtė ir medicinos srityje. „Šiuo metu turime bent tris klientus, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie vėžio diagnostikos arba prie tam tikrų vaistų nuo vėžio kūrimo. Mūsų lazeriai yra laboratorinių prietaisų šerdis, kurie matuoja, stebi, kaip vaistai pasiekia reikiamą vietą organizme. Jei lazeris atsiranda prietaise, dažniausiai jis būna brangiausias komponentas ir atlieka pagrindinį vaidmenį.

Prisidedame prie vėžio gydymo, o pandeminiu laikotarpiu prisidėjome ir prie vakcinų kūrimo. Mūsų lazeriai buvo naudojami tirti, prie kokių laikymo ar transportavimo sąlygų vakcinos degraduoja. Viena vakcina gali būti laikoma 0 laipsnių temperatūroje, kita –40 C. Šie reikalavimai yra nustatomi prietaisų, kurių viduje yra mūsų lazeriai“, – dėsto pašnekovas. Pasak jo, nors vyrai verslą pradėjo dviese, šiuo metu startuolio komandą sudaro daugiau nei 50 specialistų.

Darbuotus gali parengti ir patys

„Ne paslaptis, kad Vilnius yra Europos lazerių centras, todėl konkurencija dėl lazerių specialistų Vilniuje yra didelė. Būtent todėl prieš septynerius metus pradėjome investuoti į mokymų sistemą, kurios pagrindu galime beveik visus norinčius apmokyti lazerių gamybos. Iš tiesų, mūsų gamyboje dirba nedidelė dalis fizikų, pagrindą sudaro chemikai, elektronikai, mechanikai, juvelyrai, net yra vienas dantų technikas.

Darbindami žmones netikriname jų žinių, suprantame, kad patys jų turėsime suteikti, tačiau darome asmeninių savybių patikrinimą. Patikriname žmogaus smulkiosios motorikos įgūdžius: ar jis gali su pincetu paimti ir išlaikyti smulkius objektus, ar sugeba kruopščiai išlankstyti lankstinį iš perforuotos skardos. Patikriname šias savybes ir stengiamės išsiaiškinti, ar žmogus yra imlus naujai techninei informacijai. Jeigu tai pasiteisina, vedame žmogų per visus gamybos etapus, nuo pagalbinių darbų iki lazerių surinkimo. Galiausiai žmogus gamina lazerius, valdydamas robotukus, stebėdamas parametrus, juos analizuodamas, darydamas išvadas. Žmonės tampa fizikais ir pradeda vis daugiau suprasti apie lazerius. Tai reikalauja kantrybės iš abiejų pusių, nes mokymai trunka apie pusę metų, o kartais užsitęsia ir iki metų. Kai kurie jaunos kartos atstovai neturi tiek kantrybės, tad atsirenkame kantriausius“, – pabrėžia pašnekovas.

Jis pasakoja, kad praėjusiais metais startuolis priėmė dirbti ir kelias nuo karo bėgančias ukrainietes. „Kovą, kai buvo didžioji migracijos banga, į savo namus priėmiau dvi ukrainiečių šeimas. Vėliau kelios ukrainietės išvažiavo į Uteną, nes gavo pasiūlymą dirbti mėsos fabrike. Ten nuvykusios liko šokiruotos, nes nėra dirbusios gamybos srityje – viena jų muzikos mokytoja, kita – užuolaidų dizainerė, trečia – finansų studentė. Užsiminiau, kad jos galėtų pabandyti dirbti mūsų įmonėje su optika, tada jos grįžo į Vilnių, mes jas apmokėme.

Susidūrėme su dideliu iššūkiu, nes kolektyve niekas nekalba ukrainietiškai, tik keli žmonės moka rusų kalbą. Jie padėjo integruoti naujas koleges, po poros mėnesių apmokymų jos pradėjo rodyti gerus rezultatus ir iki šiol dirba labai kruopščiai. Jauniausia ukrainietė net gavo mūsų įmonės apdovanojimą „Metų progresas“, – džiaugiasi E. Pabrėža.

Planuose – plėtra

Kalbėdamas apie ateities planus, E. Pabrėža teigia planuojantis didelę plėtrą.

„Praėjusiais metais įsigijome dvigubai didesnes patalpas Vilniuje, netoli miesto centro. Skirtingai nei kitos gamybinės įmonės, kurios dažniausiai išsidėsto miesto pakraščiuose, stengiamės išlaikyti gerą lokaciją, kad darbuotojams būtų patogu į darbą atvykti pėsčiomis ar dviračiu.

Galiu pasidžiaugti, kad šį patalpų įsigijimą finansavo vienas didžiausių Lietuvos bankų. Banko auditas startuoliams yra labai sudėtingas. Būtent dėl to vienintelis finansavimo šaltinis dažniausiai būna rizikos kapitalo fondai, nes jie toleruoja didesnę riziką ir atitinkamai tikisi didesnės grąžos. Kai startuolis gali naudotis banko finansavimu, tai yra brandos įrodymas. Per artimiausius ketverius metus planuojame plėsti gamybą bent tris kartus. Svarstome atidaryti padalinį Klaipėdoje. Tai būtų eksperimentas – net Kaune sunku rasti lazerius kuriančių įmonių. Vis dėlto, kadangi turime anksčiau minėtą mokymų strategiją, bandysime ieškoti talentų Klaipėdoje. Taip pat praėjusių metų rudenį atidarėme atstovybę Miunchene, kadangi Vokietija yra didžiausia mūsų rinka, joje generuojame net 60 proc. pardavimų. Norėjome išsaugoti gerą darbuotoją, kuri ilgai dirbo su mūsų produktais, todėl ji tapo atstovybės direktore. Kai mūsų kolegės ukrainietės galės grįžti į saugų Kijevą, svarstysime atidaryti gamybinį padalinį ir Ukrainoje“, – vardija jis.

Lazeristai – „ilgųjų distancijų bėgikai“

Pabrėža ragina steigti „hardware“ (liet. techninės įrangos) startuolius, nes, nepaisant to, kad jie yra ilgiau vystomi, patiria mažiau nesėkmių. „Nežinau nė vienos lazerių įmonės, kuri būtų pradėjusi darbą ir užsidariusi po kelerių metų. Tuo tarpu IT srityje tai yra kasdienybė – paleidi produktą, patestuoji, matai, kad nevažiuoja ir užsidarai. Visai neseniai Elonas Muskas pasidalijo mintimi, kad yra per daug pervertinamas produkto sukūrimas ir dizainas, ir per daug nuvertinama gamyba. Visiškai tam pritariu. Produkto sukūrimas apima 10 proc., o gamybos ar jos technologijos vystymas – 90 proc. Norėčiau paraginti mokinius rinktis fizikos studijas ir kurti aukštųjų technologijų „hardware“ startuolius. Šiuo metu tam yra tikrai palankios sąlygos, investuotojai į tai gerai žiūri, o sėkmės procentas tikrai yra didesnis nei IT ar fintech srityje. Žinoma, viskas užtrunka ilgiau, todėl tai aktualiausia „ilgųjų distancijų bėgikams“, – pataria E. Pabrėža.

Straipsnis publikuotas: naujienų portale DELFI.

Ar jūs pastebėjote, kad žmonių svajonės nebe tokios kaip anksčiau?

Iki 2003 metų svajonių skrydį mūsų akyse įkūnijo grakštus ir galingas ir dukart už garsą greičiau skriejantis „Concorde`as“, jis Atlantą įveikdavo per keturias valandas. Dabar viskas, ką turime, tai lėtas ir nerangus „Boeing`as“ ar „Airbus`as“, kaip silkių prikimštas keleivių. Iš Niujorko į Paryžių jis skrenda dukart ilgiau, nors ir pigiau. „Apollo“ programos astronautai vairuodavo „Corvette“ su V-8 varikliais, o dabartiniai kosmoso užkariautojai turbūt važinėja elektriniais paspirtukais.

Kas čia keisto, kad jie jau 50 metų net iki Mėnulio nebenuskrenda? Dabartiniai politikai svajoja ne apie naujus kelius, nutiestus ten, kur anksčiau niekas nenuvažiuodavo, o apie siauresnes gatves ir brangesnį parkavimą mieste, kad vairuotojams būtų blogiau. Roko muzikantai, kurių koncertai prieš kelis dešimtmečius surinkdavo šimtatūkstantines ir milijonines minias stadionuose, dabar transformavosi į „Youtube`o“ žvaigždes, kurios namų studijoje murkia savo dainas į nešiojamąjį kompiuterį. Net tie ambicingiausi jaunuoliai, kurie dar prieš 30–40 metų degė noru uždirbti daug pinigų ir valdyti pasaulį, šiais laikais pernelyg dažnai apsistoja prie tarnybos įmonėje, kur ribotos darbo valandos, daug sėdmaišių ir sojos latės kavos aparatų, o alga tokia, kad, sumokėjus sąskaitas, kas mėnesį atlieka kokie 500 eurų. Jie vadina tai „pusiausvyra tarp darbo ir gyvenimo“.

Kaip maloni išimtis šiame fone atrodo Elonas Muskas, jis vis dar kartais užsitraukia žolės suktinukę ir išranda arba ką nors visiškai kvailo (pavyzdžiui, tunelių po miestais sistemą, tolimojo susisiekimo viešąjį transportą vakuuminiais vamzdžiais), arba ką nors nuostabaus, tokio kaip visuotinai prieinami elektriniai automobiliai, veikiantys geriau už įprastinius, arba ant laivų nusileidžiančios daugkartinio naudojimo raketos, arba „Twitter`is“ be cenzūros. Nenustebsiu, jei jis ir į Marsą nuskris. Aš dėkingas jam už tai, kad jis drįsta svajoti.

Bet apie E. Muską ir taip rašoma daug. Šis straipsnis apie besipildančias kitų žmonių svajones. Apie naujus lazerius, šviesos šaltinius, kurie šviečia taip, kaip nešviečia net žvaigždės. Apie naują fiziką, kurią naudodami šiuos lazerius atrasime. Apie tai, kad viskas, kas šiandien įprasta, kažkada buvo tik svajonės.

Lazerių patriarchai ir jų svajonės

2018 metų fizikos Nobelio premiją laimėjo prancūzas Gérardas Mourou už išradimą, leidusį sukurti lazerines sistemas, kurių spinduliuotės galia viršijo visus iki tol buvusius rekordus. Geniali lazerinių impulsų stiprinimo technologija, trumpinama CPA, apėjo, regis, neįveikiamą, fizikos dėsnių padiktuotą ribą, neleidusią be galo stiprinti šviesos lazeryje. Pasiekus šią ribą, viršijus kritinį šviesos intensyvumą lazeriniame stiprintuve, pažeidžiama pati stiprintuvo medžiaga.

Mourou idėja, kaip ir visi genialūs išradimai, post factum atrodo labai paprasta. Štai ji keliais sakiniais. Trumpą lazerio impulsą be galo stiprinti lazeryje trukdo tai, kad sustiprinto impulso šviesos intensyvumas pažeidžia (techninis fizikų vartojamas terminas – „prabubina“ arba „ištaško“) stiprinimo medžiagą. Intensyvumas – tai šviesos energijos kiekis, atkeliaujantis į lazerinės medžiagos plotą per laiko vienetą. Taigi žybsnio intensyvumas tuo didesnis, kuo daugiau jame energijos ir kuo trumpesnis laikas, per kurį ji išspinduliuojama. Jei didinsime lazerio energiją, nekeisdami trukmės, intensyvumas, žinia, viršys pažeidimo ribą, ir mūsų lazeriui šakės. O jei prieš didindami energiją ištempsime šviesos impulsą laike, sustiprinto impulso intensyvumą galėsime išlaikyti žemiau medžiagos pažeidimo ribos. G. Mourou ir pasiūlė būdą, kaip tą impulsą prieš stiprinant pailginti, pastiprinti, o paskui vėl sutrumpinti. Genialumas čia tas, kad paskutiniam etapui – žybsniui sutrumpinti – medžiaga nebūtina, jos reikia tik jam stiprinti. Taigi, manipuliuojant impulsų trukme, galima ir neviršyti medžiagos pažeidimo slenksčio stiprintuve, ir galiausiai gauti labai trumpus didelės energijos impulsus.

Mourou 1985-ųjų straipsnis, už kurį ši premija paskirta, dabartiniais standartais visai neatrodo įspūdingai: viso labo trys puslapiai ir keturi paveikslėliai gerame, bet anaiptol ne superprestižiniame žurnale „Optics Communications“. Šitai, beje, reikėtų gerai įsisąmoninti universitetų administracijoms ir mokslo biurokratams, kurių vienintelis rūpestis šiais laikais yra ne mokslinių tyrimų turinys, o žurnalų, kuriuose jie paskelbti, prestižas. Nepaisant išorinio kuklumo, G. Mourou straipsnis buvo didelės svajonės pradžia: straipsnio pabaigoje jau svajojama apie teravatų galios lazerines sistemas.

Įdomu, kad Nobelio komiteto pranešime mokslo bendruomenei apie 2018-ųjų fizikos Nobelio premiją pagrindžiant, kodėl G. Mourou darbas toks svarbus lazerių plėtrai, minimas ir „svarbus šio darbo tęsinys“, sutrumpintai vadinamas OPCPA. Galvoje turimas Vilniaus universiteto mokslininkų Algio Piskarsko, Audriaus Dubiečio ir Gedimino Jonušausko 1992 metų darbas, kuriame G. Mourou sugalvotai CPA technologijai pasiūlytas visiškai naujo tipo stiprintuvas. Jis leidžia generuojamų šviesos žybsnių intensyvumus padidinti dar keliomis eilėmis, lyginant su įprastinių lazerinių stiprintuvų galimybėmis.

Nuo kastuvo iki branduolinio reaktoriaus

Lietuvos lazerių patriarchas prof. Algis Piskarskas, iškeliavęs Anapilin 2022-ųjų birželį, irgi buvo svajotojas. Jis visą gyvenimą svajojo apie dar galingesnius lazerius, apie dar įdomesnę jų atveriamą fiziką ir apie lazerininkų organizacijas, jungiančias žmones, siekiančius tuos lazerius gaminti ir tą fiziką atrasti.

Universitete vis dar sklando legendos apie tai, kaip iš aspirantūros Maskvoje grįžęs A. Piskarskas kasėsi po prof. Henriku Jonaičiu. Kasėsi jis tikrąja, o ne perkeltine šio žodžio prasme. Jam su jo jauna komanda Vilniuje reikėjo patalpų iš Maskvos atsivežtiems lazerių maitinimo blokų kondensatoriams. Tie kondensatoriai – tai lagamino dydžio dėžės, skirtos elektros krūviui sukaupti. Kai toks kondensatorius išsikrauna, girdėti visai neblogas „pokšt!“, o to „pokšt“ energiją galima panaudoti lazerio žybsniui įžiebti. Kadangi nedidukėse Fizikos ir matematikos fakulteto patalpose Partizanų (dabar Naugarduko) gatvėje vietos laboratorijoms visą laiką trūko, A. Piskarsko vaikinai iškasė rūsį po prof. H. Jonaičio laboratorija. Beje, tai nebuvo paskutiniai lazerininkų atlikti žemės darbai: kiek vėliau, Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centrui okupavus buvusias valgyklos ir pašto patalpas Saulėtekyje, mokslo darbuotojai ir docentai vėl kasė rūsius. Mano draugas Gintaras (jis yra teoretikas ir tokiais niekingais darbais jam užsiimti nereikėjo) juokauja, kad jei egzistuotų lazerininkų herbas, jame būtinai turėtų būti pavaizduotas kastuvas…

Bet rūsiai – tai tik priemonė. Iš tikrųjų A. Piskarskas svajojo apie naujo tipo lazerius. Jis ir jo mokiniai išplėtojo naują lazerinių impulsų stiprinimo metodiką – optinius parametrinius stiprintuvus. Tai prietaisai, kur šviesa stiprinama skaidrioje kristalinėje medžiagoje. Kad tokie prietaisai galėtų būti konkurencingi, 1970-aisiais ir 1980-aisiais, be A. Piskarsko bendražygių, netikėjo beveik niekas. Trumpiems šviesos žybsniams generuoti visi mėgino naudoti molekulinių dažiklių lazerius, nors jie buvo kaprizingi ir nepatikimi. O A. Piskarskas tikėjo parametriniais stiprintuvais. Tą nedviprasmiškai mums sako jo 1992 straipsnio, to paties, kuris yra „svarbus G. Mourou darbų tęsinys“, paskutinis sakinys, kuriame kalbama apie „femtosekundinių impulsų galias, siekiančias teravatus“. O teravatas, brolyčiai, tai maždaug tūkstančio branduolinių reaktorių galia.

Visiškai nauja fizika

Jei jums kyla natūralus klausimas, o kokia elektrinė ar kitas energijos šaltinis gali pamaitinti teravatų galios lazerį, skubu nuraminti: užtenka ir kištukinio lizdo. Mat tokią galią lazeriai generuoja labai trumpai, mažiau nei vieną trilijoninę sekundės dalį. Paskui ilgokai kaupiasi, o tuomet vėl žybteli. Taigi, vidutiniškai skaičiuojant, tos galios reikia nedaug. G. Mourou savo išrastų lazerių impulsus lygina su karatisto smūgiais: trumpi, bet galingi.

Tuo neįsivaizduojamai trumpu momentu, kai tas galingas žybsnis šviečia ir jo šviesa pataiko į kokią nors medžiagą, ima vykti keisti ir nuostabūs fizikos reiškiniai, apibendrintai vadinami netiesine optika. Skaidrios medžiagos, tokios kaip stiklai, kristalai ar net dujos, apšviestos vienspalve lazerio šviesa, pakeičia savo savybes ir sušvinta visomis vaivorykštės spalvomis. Medžiagoje ima formuotis keisti ir įdomūs šviesos dariniai. Kai kurie jų net šiek tiek panašūs į gyvus organizmus: juose iš chaoso formuojasi tvarka. Kiti primena nenutrūkstančias šviesos gijas ar medžiaga skriejančias šviesos kulkas. Parafrazuojant Johno Wheelerio frazę apie bendrąją reliatyvumo teoriją, šį medžiagos ir intensyvios lazerinės spinduliuotės šokį galima apibendrinti taip: šviesa nurodo medžiagai, kaip pasikeisti; medžiaga nurodo šviesai, kaip per ją sklisti.

Negana to, trumpų žybsnių lazeriai leidžia filmuoti neįtikėtinus filmus – stebėti medžiagos vyksmus, įvystančius greičiau nei per trilijoninę sekundės dalį. Pavyzdžiui, galima realiu laiku stebėti, kaip į fotono (šviesos dalelės) sugertį sureaguoja akies tinklainės pigmentas retinalis, signalizuodamas smegenims apie vaizdą, kuris šiuo metu sufokusuotas jūsų akies dugne. Galima ne tik pamatyti, bet ir suprasti, kaip augalo lape sugertas fotonas keliauja fotosintezės pigmentais ir kaip jo energija virsta į atskirus krūvius, įkraudama biologinę bateriją, kurios energija vėliau panaudojama cukrui gaminti. Galima sekti, kaip puslaidininkiuose keliauja ir ką veikia elektronai ir skylutės, lemiančios visų mūsų naudojamų elektronikos prietaisų veikimą. Galima netgi pasitelkus šviesą valdyti visus šiuos vyksmus, nukreipiant juos sau palankia kryptimi.

Lietuviai – tarp lazerių fizikos olimpo dievų

Netiesinės optikos reiškinius vieni iš pirmųjų ir įvaldė lietuviai, lazeriai jiems kažkaip genetiškai pritiko. Iki 2000-ųjų vidurio Lietuvoje susiformavo ne tik lazerių mokslo, bet lazerių verslo ekosistemos branduolys, kur nedidelėse, bet didelę pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse buvo kuriami nors ir nišinio taikymo, bet aukščiausios klasės lazeriniai įrenginiai. Smalsūs fizikos ir inžinerijos studentai netrukus pajuto, kad tai įdomi ir neblogai apmokama veikla. Įmonių keliami lazerių fizikos ir inžinerijos klausimai padiktavo ir naujų įdomių tyrimo temų Vilniaus universiteto Fizikos ir Puslaidininkių fizikos institutų laboratorijoms. Šalyje prasidėjo uždaras mokslo ir technologijų verslo ciklas.

Peržiūrėję kiekvienos klasės mokinių kišenes, keliose būtinai rasite „Apple“ telefoną. Bet kurioje parkavimo aikštelėje tikrai bus daugiau negu vienas „Toyota“ automobilis. Kiekviename tarptautiniame oro uoste būtinai bus bent keli „Boeing“ lėktuvai. Šie prekės ženklai apibrėžia ištisas daiktų kategorijas. Lazerių fizika užsiimančiose mokslinėse laboratorijose tokio pat kalibro instrumentai yra lietuvių sukurti lazeriai. Aišku, būtų nesąžininga teigti, kad jie pasauliui daro tokį pat poveikį kaip „Apple“, „Toyota“ ar „Boeing“, bet ši analogija teisinga ta prasme, kad savo srityje šie lazeriai tiesiog yra geriausi. Svarbu ir tai, kad per pastaruosius dešimtmečius lietuviški lazeriai iš mokslinių laboratorijų išplito ir į pramonės įmones. Jei skaitote šį tekstą ne popieriuje, o mobiliojo įrenginio ekrane, labai gali būti, kad gaminant šį ekraną panaudoti būtent lietuviški lazeriai.

Fizikams niekada nieko negana

„Fizikams niekada nieko negana“ – šią frazę universitetų administratoriai ištaria su neslepiamu irzuliu, o fizikai ir inžinieriai – su pasididžiavimu. Negana patalpų, pinigų moksliniams eksperimentams, lazerinės spinduliuotės galios. „O jei išgautume dar šiek tiek, – galvoja jie, – įdomu, kas tada?“

Mourou, A. Piskarskas ir jaunesni jų bendražygiai svajojo toliau – apie dar didesnes lazerinės spinduliuotės energijas, apie petavatų galios lazerius (petavatas – tai milijono branduolinių reaktorių galia). Per pastaruosius dvidešimt metų ištobulinus lazerines technologijas, tokias galias, regis, tapo įmanoma pasiekti. Bet kam jiems dar daugiau? Pasirodo, reikia.

Pasiekus teravatines, o dar geriau – petavatines šviesos galias, atsiveria nauji fizikos reiškiniai. Apšvietus medžiagą tokio intensyvumo šviesa, gaunama antrinė spinduliuotė, kurios dažniai siekia tolimąjį ultravioletinį ir netgi rentgeno spektro ruožą. Lazerinio žybsnių trukmės matuojamos jau ne pikosekundėmis ar femtosekundėmis, o atosekundėmis. Atosekundė – tai laiko tarpas, per kurį šviesa vos spėja praskrieti pro atomą. O rentgeno spindulių bangos ilgis kaip tik toks, kuris leidžia pamatyti atomo dydžio objektus. Taigi, su šitokiais lazerio impulsais jau galima kurti filmą, kurio kiekviename kadre ryškiai matyti kiekvieno atomo padėtis. Visi žinome, kaip įspūdingai atrodo sulėtintai nufilmuotas futbolininko šuolis, mušant įvartį. O dabar įsivaizduokite, kad šiame filme dar ir tiksliai matyti, kur yra kiekvienas atleto kūno atomas kiekvieną akimirksnį atosekundės tikslumu.

Teravatiniai ir petavatiniai lazeriai ne tik geba priversti medžiagą skambėti naujais dažniais. Juose sugeneruoti šviesos elektriniai laukai tampa panašaus dydžio kaip laukai, egzistuojantys žvaigždžių viduje ar dar karštoje visatoje iš karto po Didžiojo sprogimo. Taigi, atsiveria galimybės laboratorijoje atlikti eksperimentus, atsakančius į sudėtingus kosmologijos ir astrofizikos klausimus.

Medžiagos dalelės, vaikomos petavatinių šviesos elektrinių ir magnetinio laukų, pagreitėja iki reliatyvistinių energijų. Lazeris tampa dalelių greitintuvu. Lazeriais pagreitintas daleles siekiama pritaikyti dalelių fizikos tyrimams, medicinoje ir diagnostikoje, net perdirbant radioaktyvias branduolinių jėgainių atliekas. Ir šios svajonės tokios žemiškos, regis, jau pasiekiamos ranka.

Bet fizikai nesiliauja. „Jeigu dar šiek tiek, – galvoja jie, – pasiektume ribą, kai lazerinės spinduliuotės intensyvumas leistų išplėšti materiją iš vakuumo“. Čia ne pokštas: kvantinė elektrodinamika iš tikrųjų teigia, kad, pasiekus eksavatų (milijono teravatų) galią ir peržengus vadinamąją Schwingerio intensyvumo ribą, šviesa iš nieko (tiksliau, iš vakuumo) ima generuoti naujas daleles. Mano kolega Arūnas, užsiimantis didelių intensyvumų lazerių fizika, sako, kad laukia nesulaukia, kol bus galima su lazeriu iš vakuumo išskelti saldainį.

Lazerinės technologijos

Kurgi yra tų stebuklingų lazerių? Jų yra įvairiose pasaulio laboratorijose, bet mums artimiausi jau veikia arba dar tebekonstruojami Ekstremalios šviesos infrastruktūroje, vadinamoje ELI (angl. Extreme Light Infrastructure). Tai trys didžiulės laboratorijos, įkurtos Vengrijoje, Rumunijoje ir Čekijoje, kiekviena jų užsiima skirtingais ekstremalios galios lazerių fizikos aspektais ir po truputį fizikų svajones verčia realybe. Jos – tai naujausias šių svajonių išsipildymo etapas, kurį dar 2005 sugalvojo mums jau pažįstamas G. Mourou su bendražygiais, tokiais kaip A. Piskarskas.

Kartu šios laboratorijos sudaro Europos tyrimų infrastruktūrą, ją valdo konsorciumas, vadinamas ELI ERIC. Šią organizaciją, koordinuojančią ambicingiausius lazerių fizikos tyrimus Europos mastu, įkūrė keturios valstybės, iš kurių viena – dėmesio! – yra Lietuva.

Jau senokai nesistebime, kad Lietuva yra įvairių Europos tyrimų organizacijų narė, įstojus į ES tai mums atrodo natūralu. Bet ar žinote nors vieną sritį – ypač mokslo ar aukštųjų technologijų, kur Lietuva ne tik dalyvauja, bet ir yra Europinių mokslo organizacijų steigėja? Nenuostabu, jei nežinote, nes šis atvejis – pirmasis toks Lietuvos istorijoje. Ir tikrai ne todėl, kad Lietuvos Vyriausybė skyrė ELI milžiniškas pinigų sumas. O kodėl tada? O čia – dar viena, gal jau paskutinė, šio straipsnio istorija.

Kas, jeigu ne mes?

Prasidėjo viskas (ir vėl) Vilniaus universitete, Lazerinių tyrimų centre. Jo mokslininkams rūpėjo, kaip būtų galima pagaminti kuo didesnio intensyvumo lazerių, ir šie tyrimai niekada nebuvo nutrūkę nuo pat lazerių fizikos pradžios Lietuvoje. Žinoma, įgyvendinti pačias didžiausias fizikų svajones finansinių galimybių nebuvo, bet niekas netrukdė testuoti ir tyrinėti įvairias lazerių fizikos idėjas, kurios, įgyvendintos dideliu mastu, atvestų prie teravatinių, petavatinių ir eksavatinių galingumų.

Apie 2008 Vilniuje vis garsiau ėmė girdėtis kalbos, kad ES ketina steigti lazerių infrastruktūrą. Čia vėl neapsieita be A. Piskarsko, jis kartu su G.Mourou buvo vieni didžiausių ELI iniciatorių, stūmusių šį projektą kaip vieną iš pagrindinių Europos mokslo krypčių 21 amžiuje. Ir atsitik tu man taip, kad tuo metu VU jau buvo žmonių, bent apytiksliai numanančių, nuo ko tokius lazerius reikėtų pradėti konstruoti. Veikė ir sumažinti tų pačių lazerių prototipai, generuojantys gal ne supergalingus, bet visgi nevaikiškus šviesos impulsus, kuriuos Arūnas, tas, kur svajoja apie saldainius iš vakuumo, vadindavo antausiais (mat kai toks impulsas krinta į metalą, girdėti į antausį panašus garsas). Beje, pamatęs vieną iš tokių prototipų tas pats A. Piskarskas kažkada nustebęs sakė: „Pasikviečiau kolegas, kažką ant popieriuko pabraižiau, o jie, žiūrėk, – ėmė ir padarė.“

Bet VU mokslininkai šįkart buvo pernelyg atsargūs, kad nedviprasmiškai pareikštų pretenziją, jog ELI lazerius konstruos jie. Šį kartą drąsesni buvo verslininkai iš didžiausių Lietuvos lazerių įmonių, „Eksplos“ ir „Light Conversion“, atėję pas VU mokslininkus, nedviprasmiškai paklausė: „Gal pagaminam lazerius, kurių reikia ELI? Kas, jeigu ne mes? Jūs suprantate fiziką, kuria jie pagrįsti, mes mokame daryti techniką. Kur ELI daugiau ras tokią sėkmingą kombinaciją?“

Iš tikrųjų, nelengva rasti, kas pagamintų unikalius lazerius, kurių pasaulyje dar niekada nėra buvę. Pažadėti, paimti pinigus ir dingti neįvykdęs užsakymo gali daug kas, bet kas gali šį pažadą ištesėti? Pasirodo, lietuviai gali. Tuo jiems pavyko įtikinti ir ELI vadovybę, ji turėjo išsirinkti, kas padės jai aprūpinti naujai kuriamas laboratorijas dar pasaulyje neregėta lazerine technika.

„Light Conversion“, „Eksplos“ ir Vilniaus universiteto mokslininkų sukurta lazerinė sistema ‚„SYLOS“ darbą Vengrijos ELI ALPS laboratorijoje Szegede pradėjo 2019 metais. Jos veikimo principas – ta pati lietuvių dar 1992 metais išrasta OPCPA technologija. Unikali ši sistema ne vien savo spinduliuotės parametrais. Neįtikėtina buvo ir tai, kad lietuviams šį lazerį suprojektuoti, įdiegti laboratorijoje ir išmokyti mokslininkus juo naudotis pavyko laiku. Ir mokslinius rezultatus jis ėmė generuoti nuo pirmųjų paleidimo Szegede dienų. Ne visi tiekėjai, laimėję konkursus ELI lazeriams pagaminti, gali tuo pasigirti.

„SYLOS“ lazerį įvertino ir ELI laboratorijų mokslininkai, juos ištiko „Pringles“ bulvių traškučių efektas: kartą paragavęs, negali sustoti. Atlikę su „SYLOS“ lazeriu pradinius eksperimentus, jie lyg tarp kitko užklausė lietuvių: „O… šita… ar negalima dar truputį daugiau ir geriau?..“ Kodėl ne? Ir šiuo metu lietuviai konstruoja jau trečiąją lazerinę sistemą „SYLOS-3“ tai pačiai ELI laboratorijai, kuri bus trigubai galingesnė už pirmąją. Tuo pat metu Čekijos ELI-Beamlines laboratorijoje pradedamas testuoti „Eksplos“ ir „National Energetics“ (JAV) kartu sukurtas petavatų galios lazeris L4-ATON.

Gal kiek paradoksalu, kad didžiausi ir geriausi lietuvių pagaminti lazeriai yra ne Lietuvoje, tačiau Lietuva tikrai neliko nuskriausta. Projektuodami ir gamindami šiuos lazerius, gabiausi mokslininkai, studentai ir jauni inžinieriai gavo tai, ko labiausiai trūksta jaunam žmogui, – iššūkį ir galimybę pademonstruoti savo gebėjimus. Įmonės uždirbo pinigų ir sumokėjo mokesčius į Lietuvos biudžetą. Ir kažkaip nepastebimai Lietuva nustojo būti valstybe, į kurią ES struktūrinių fondų pinigai tik trumpam užsuka prieš vėl juos išleidžiant turtingose Vakarų Europos šalyse. Šiuo atveju mes – vieni iš tų turtingųjų. ES pinigai trumpam užsuko į Vengriją ir Čekiją, o vėl tada grįžo į Lietuvą.

Į priekį šviesos greičiu

Ekstremaliosios šviesos infrastruktūra didelę dalį įrangos naudojimo laiko skiria atvirajai prieigai: čia savo tyrimus gali atlikti visi Europos Sąjungos mokslininkai, pateikę įdomų pasiūlymą eksperimentui. Nesvarbu, ar eksperimentas iš lazerių fizikos, plazmos tyrimų, astrofizikos, ar iš medicininių antrinės spinduliuotės taikymų, kad tik sumanymas būtų įdomus. Nors ELI lazeriai pradėjo veikti dar visai neseniai, prie „SYLOS“ ir kitų lazerinių sistemų ir jas apraizgiusios matavimų aparatūros jau rikiuojasi mokslininkų eilė. Laikas prie lazerio brangus, taigi darbai neretai vyksta kiaurą parą. Mokslinėse laboratorijose visada taip: kai leidiesi vytis svajonės, darbo valandų neskaičiuoji.

ELI laboratorijos – tai geriausia, ką iš lazerių fizikos šiuo metu gali žmonija. Čia mokslininkai sprendžia įvairaus lygio problemas – nuo paprastų techninių galvosūkių iki fundamentalių fizikos klausimų. Aišku, jie nebūtų tikri mokslininkai, jei spręsdami kiekvieną problemą nesukurtų dešimt naujų. Tačiau būtent jų sprendiniai ir veda mokslą į priekį.

Kaip ir kiekviena didelė organizacija, ELI neapsieina be problemų. ES struktūrinių fondų biurokratiniai voratinkliai, vėluojantys tiekimai, gabių žmonių trūkumas, vietinių vyriausybių nenoras ar negalėjimas deramai išlaikyti brangiai kainuojančius mokslo centrus. Dėl ES konjunktūros visos trys ELI laboratorijos įkurtos Rytų Europos šalyse – tik taip buvo galima joms panaudoti Europos regioninės plėtros fondo lėšas. Nebūdamos ekonomiškai itin galingos, Čekija, Vengrija ir Rumunija turės smarkiai finansiškai įsitempti, kad šie mokslo centrai išliktų gyvybingi. Ir čia labai svarbu jų nepalikti vienų.

Ekstremalios šviesos infrastruktūra ELI – tai pasaulinės svarbos fizikos projektas ir dėl tolimesnės ES paramos jam tikrai verta pakovoti Briuselyje. Ten visada dominuoja tie, kuriems atrodo, kad, užuot dėjus pinigus ir viltis į nurautas mokslininkų fantazijas, verčiau išgrįsti trinkelėmis kokio miestelio aikštę. Be kovos pasidavę tokiai mąstysenai, atsidursime pasaulyje, kuriame viskas tvarkingai išbetonuota, bet nėra nieko įdomaus ar nuostabaus, kuo verta didžiuotis. O ką tik papasakota istorija apie tai, kaip gimė, brendo ir pildėsi lazerininkų svajonės, perša mintį, kad dėl nuostabių dalykų kovoti reikia. Kad lazerininkų kovos vėliavnešiai turėtume būti mes, lietuviai. Juk būtent mes esame tie, kuriems visada rūpėjo ir teberūpi nauji šviesos greičiu skriejantys fizikos atradimai ir technikos stebuklai. Būtent mes iš tikro žinome, kaip svarbu nenustoti svajoti. Velniop torpedas, šviesos greičiu pirmyn!

Teksto autorius: Dr. Mikas Vengris, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro profesorius

Straipsnis publikuotas: LRT.lt naujienų portale

Tarp geriausiųjų fotonikos ir lazerių įrenginių pasaulyje įvardytas ir Lietuvoje sukurtas lazeris. Šiemet į „Prism Awards“ apdovanojimų finalą pateko UAB „Ekspla“ pikosekundinis lazeris.

Tarptautinės komisijos, kurią sudarė fotonikos ir lazerių srities ekspertai iš skirtingų šalių, dėmesio sulaukė pikosekundinis lazeris PT277-XIR.

Padeda matyti molekules nanotikslumu

Naujasis ir tik šiemet rinkoje pristatytas lazeris yra skirtas mokslo tyrimams. „Šio lazerio išskirtinumas – itin geros specifikacijos, leidžiančios atlikti tyrimus kelis kartus didesniu tikslumu, nei tą leisdavo iki šiol naudojamos technologijos“, – sako Mantvydas Jašinskas, „Eksplos“ pardavimo vadovas.

Šis lazeris yra naudojamas mikroskopijoje, o tiksliau – nanoskopijoje. Su PT277-XIR lazeriu galima matyti molekulių darinius, kurie yra maždaug tūkstantį kartų mažesni už plauko storį. Infraraudonojoje šviesoje molekulės turi tik joms būdingą tam tikrą atsaką į šviesą ir taip yra atpažįstamos. Anot pašnekovo, pasitelkus specialiąją mikroskopiją (skenuojančią artimojo lauko optinę mikroskopiją, angl. SNOM) ir lazerį, spinduliuojantį infraraudonąją šviesą, molekulių pasaulis tampa matomas labai gera erdvine raiška.

Dėl garbingų „Prism Awards“ apdovanojimų ir pripažinimo kasmet varžosi pažangiausios įmonės iš viso pasaulio.

Šiemet konkurso komisija iš daugiau nei 100 paraiškų, pateiktų iš 19 pasaulio šalių, išrinko 24 finalininkus aštuoniose kategorijose – tarp jų ir lazeris iš Lietuvos. Lazerių kategorijoje „Eksplos“ derinamojo bangos ilgio lazeris pakliuvo tarp trijų finalininkų.

Pasaulio fotonikos žemėlapyje Lietuva – ryški žvaigždė

Pernai „Prism Awards 2022“ apdovanojimams buvo nominuotos net dvi lazerius gaminančios įmonės iš Lietuvos – femtosekundinių lazerių startuolis „Litilit“ ir programinę įrangą lazerinėms sistemoms kurianti UAB „Direct machining control“.

„Prism Awards“ apdovanojimai kasmet įteikiami lazerių, fotonikos ar optikos įmonėms už jų inovatyviausiais pripažintus metų gaminius. Konkurse varžosi įmonės iš viso pasaulio. 2023 m. apdovanojimai vyks 15-ąjį kartą.

Šis fotonikos ir lazerių sektoriaus konkursas prilyginamas kino industrijos „Oskarams“. Apdovanojimai yra kasmetinės, pasaulinės „Photonics West“ (JAV) konferencijos ir parodos kulminacija.

Įmonės gaminami lazeriai jau antrą kartą patenka į šių apdovanojimų finalistų gretas. 2011 m. „Ekspla“ mokslinių lazerių kategorijoje gavo aukščiausią „Prism Awards“ įvertinimą už sukurtą NT200 lazerinę sistemą. Tai kol kas pirmasis ir vienintelis „Prism Awards“ apdovanojimas Lietuvos lazerių bendruomenėje.

Nugalėtojai bus paskelbti 2023 m. vasario 1 d. iškilmingo renginio metu. Konkurse apdovanojamos įmonės, kurios kuria teigiamą poveikį aplinkai darančius produktus, sprendžia žmonijos problemas ir gerina gyvenimą pasitelkdamos fotoniką ir lazerius.

Lietuvos lazerių asociacija primena, kad spalio 21 d. minima Pasaulinė fotonikos diena.

Fotonikos potencialas, įvairovė ir inovatyvumas – neišsiamiami. Šios technologijos nepamainomos kuriant tvarų, inovacijomis ir mokslu pagrįstą ateities pasaulį.

Fotonikos technologijos įsigalėjo visose be išimties pramonės srityse. Ryškiausios fotonikos išradimas – lazeriai, kurie pagrįstai gali būti vadinami XXI a. tvariosios pramonės pagrindu. Šios technologijos atrado pritaikymo galimybių ne tik apdirbamosios, automobilių, elektronikos, medicinos pramonės šakose. Fotonika pagrįsti atradimai skatina mokslo ir technologijų pažangą įvairiose srityse, taip pat ir sprendžiant ekologijos problemas.

Dėl įgalintų fotonikos technologijų saulės šviesa virsta elektros energija. Šviesolaidiniai tinklai mažiausiomis energinėmis sąnaudomis perduoda milžiniškus duomenų kiekius dideliais atstumais tarp žemynų ir šalių. Fotoninėmis technologijomis yra paremtas didžiausių duomenų masyvų kūrimas, panaudojant vaizdinimo sistemas ir optinius jutiklius. Be šių ir kitų lazerinių technologijų neįsivaizduotume dabartinio pasaulio, be to, jos itin tvarios, netaršios ir labai prisideda prie klimato apsaugos įgyvendinimo.
Apskaičiuota, kad fotonikos technologijų naudojimas gali padėti sumažinti išmetamo CO2 kiekį – 3 mlrd. tonų – dar iki 2030-ųjų. 

Rugsėjo 21-23 d. Vilniuje vyko tarptautinis „Baltijos fotonika 2022” renginys, kuris pritraukė būrį fotonikos ir lazerių technologijų ekspertų.

Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis rengininio dalyviams ir svečiams pristatė asociacijos bendruomenę, skaitė pranešimą apie medžiagų apdirbimą ultratrumpųjų impulsų lazeriais.

Dalyviai iš universitetų ir tyrimų institutų, startuolių ir įmonių turėjo galimybę susipažinti su inovatyviais Baltijos šalių fotonikos ir lazerių technologijų sektoriaus sprendimais, užmegzti ryšius.

Tradiciniu tapęs tarptautinis renginys kasmet suburia fotonikos technologijų lyderius, srities ekspertus ir kitų susijusių industrijų atstovus, kurie aptaria sektoriaus inovacijas, pažangą, svarbiausius iššūkius ir rinkos poreikius. Šio susitikimo metu lazerių, optikos ir fotonikos inovatoriai iš įvairių šalių rinkosi pasidalinti naujausiomis įžvalgomis lazerių mikroapdirbimo galimybių ir pritaikymo tema, užmezgė naudingų kontaktų partnerių paieškos sesijose ir dalyvavo ekskursijose į pažangiausias įmones.

Renginio organizatoriai: TOOLAS, VITP, Optogama, Inovacijų agentūra (InoLink), LIC
Renginio partneriai: Baltijos fotonikos klasteris, LITEK

2022 m. liepos 4-8 dienomis Lietuvos lazerių asociacija (LLA) organizavo delegacijos vizitą į Pietų Korėją. Vizito tikslas – dalyvauti „Laser Korea 2022” parodoje, suintensyvinti bendradarbiavimą, rasti naujų klientų ir veiklos sąlyčio taškų.

Vizito metu LLA su „Korean Society of Laser Processing“ pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo sutarta vystyti bendradarbiavimą tarp asociacijų ir įmonių-narių kuriant naujas lazerines technologijas bei diegiant jas pramonėje. Surengto seminaro metu abiejų pusių atstovai turėjo galimybę pristatyti savo kompetencijas bei veiklos sritis.

Šių metų gegužės mėnesį FTMC ir KIMM institutui Vilniuje pasirašius ketinimų protokolą, buvo surengtas vizitas į instituto laboratorijas siekiant skatinti kartu kurti lazerines technologijas, išnaudojant Lietuvos įmonių stiprybes optinių komponentų ir lazerių srityse su KIMM prieiga prie didelės Korėjos pramonės elektronikoje ir kitose sferose. Lietuvos delegaciją lydėjo ir ambasadorius Pietų Korėjoje Ričardas Šlepavičius kartu su komanda.

Vykusioje parodoje „Laser Korea 2022“ tiesiogiai dalyvavo aštuonios Lietuvos įmonės, dar keturios – buvo atstovaujamos per vietinius tiekėjus.

Dalyvavimas parodoje „Laser Korea 2022“ dalinai finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis įgyvendinant projektą „Lazerinių technologijų eksporto plėtra“ (Nr. 03.2.1-LVPA-K-801-06-0012).

2022 m. birželio 11 d. Lietuvos lazerių mokslo ir verslo bendruomenė neteko vieno žymiausių Lietuvos fizikų, Lietuvos lazerių asociacijos Garbės prezidento profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro, Algio Petro Piskarsko.

Profesorius Algis Petras Piskarskas – lazerių fizikos pradininkas Lietuvoje gimė 1942 m. Kėdainiuose.

1957 m. su šeima persikėlė į Vilnių. 1959 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. Būdamas Vilniaus universiteto trečio kurso studentu išvyko studijuoti į Maskvos M. Lomonosovo universitetą, kurį baigė 1965 m. Čia 1968 m. baigė aspirantūrą, 1969 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją.

1983 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1968 m. dirbo mokslinį pedagoginį darbą Vilniaus universiteto Fizikos fakultete.

1978 m. buvo išrinktas 1974 m. VU Fizikos fakultete įkurtos Kvantinės elektronikos katedros vedėju, o 1983 m. – prie katedros įkurto Lazerinių tyrimų centro moksliniu vadovu. Nuo 1984 m. – profesorius.

1991 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1996 m. išrinktas Lietuvos mokslo akademijos (LMA) tikruoju nariu (akademiku), 2001 m. – LMA viceprezidentu.

A. P. Piskarskas yra daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, pranešimų ir kitų mokslinių publikacijų autorius bei bendraautoris, vadovavo 22 disertantams rengiant mokslų daktaro disertacijas. Prof. A. P. Piskarskas yra vienas iš lazerius gaminančios bendrovės LIGHT CONVERSION įkūrėjų.

Prof. A. P. Piskarskas kartu su savo mokiniais ir kolegomis padėjo Lietuvos lazerių fizikos pamatus ir sukūrė daugiaspalvių ultratrumpųjų lazerinių impulsų parametrinius generatorius bei lazerių pramonėje ir moksliniams tyrimams plačiai naudojamą ekstremalaus intensyvumo lazerinių impulsų parametrinio stiprinimo technologiją OPCPA (angl. Optical Parametric Chirped-pulse Amplification). Šis prof. A. P. Piskarsko vadovaujamos VU Lazerinių tyrimų centro mokslinės grupės atradimas reikšmingai išplėtė 2018 m. Nobelio premijos laureatų prof. Gerard Mourou ir prof. Donna Strickland darbus.

Prof. A. P. Piskarsko išskirtinį indėlį į lazerių fiziką rodo jo pelnyti apdovanojimai:

• Aleksandro fon Humbolto mokslo premija (1992);
• ​Dvi Lietuvos mokslo premijos (1994, 2002);
• 1999 m. už mokslinę ir visuomeninę veiklą jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius;
• Prestižinė Europos fizikų draugijos kvantinės elektronikos ir optikos premija (2001) už ypač svarų indėlį tiriant parametrinės šviesos generacijos reiškinius;
• ​Nacionalinė pažangos premija už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas (2007);
• Baltijos Asamblėjos mokslo premija už tyrimus lazerių ir netiesinės optikos srityse (2012);
• 2019 m. apdovanotas „Už nuopelnus Lietuvai“ ordino Komandoro kryžiumi.

Nuoširdi užuojauta artimiesiems.

Gegužės 9 d. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius prof. Gintaras Valušis ir Korėjos mašinų ir medžiagotyros instituto (Korea Institute of Machinery and Materials – KIMM) prezidentas Park Sang-Jin pasirašė abiejų mokslo institucijų tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo Memorandumą – MoU (Memorandum of Understanding).

Memorandumu siekiama sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų vystymo lyderio Baltijos šalyse – FTMC bei valstybinio Pietų Korėjos taikomųjų mokslų instituto KIMM bendradarbiavimą lazerių optikos, ultratrumpųjų impulsų lazerių ir lazerinio mikroapdirbimo srityse.

Artėjant Jungtinių Tautų ir UNESCO inicijuotai Tarptautinei Šviesos dienai, kuri kasmet minima gegužės 16 d., Lietuvos lazerių asociacija kviečia dalyvauti paskaitose, kuriose bus galima sužinoti apie šviesos įgalinimą, technologinius ir mokslo pasiekimus lazerių srityje.

Paskaitos vyks gegužės 16–20 dienomis Energetikos ir technikos muziejuje, Rinktinės g. 2, Vilnius.

Lazeriai Lietuvoje jau beveik trisdešimt metų žadina mokslininkų vaizduotę. Jie gali beveik viską.

Daugelis žino, kad lazeriais atliekamos regos korekcijos operacijos, tačiau retas yra girdėjęs, kad lazeriai turi neišsemiamą potencialą gelbstint gyvybes – nuo ankstyviausios stadijos susirgimų diagnostikos iki – lyg iš mokslinės fantastikos filmų – organizmą „remontuojančių“ nanorobotukų ar atsarginių organų auginimo iš kelių žmogaus ląstelių specialiuose gardeliuose.

Lazerinės sistemos naudojamos didžiausiuose pasaulio pramonės centruose: lazeriai itin tiksliai gręžia, pjauna, tekina ar struktūriškai keičia medžiagas. Lazeriais galima „pašiaušti“ paviršių ir suteikti jam papildomų savybių.

Šviesos technologijų potencialas dar tik įsibėgėja, o šių technologijų kūrėjų teigimu, lazerių panaudojimo galimybės – beribės. 

Paskaitose turėsite galimybę išgirsti ne tik apie nanorobotus, lazerių pasiekimus energetikoje, bet ir kaip išmatuoti šviesos greitį šokoladu, kaip ir ar įmanoma pasigaminti lazerį namų sąlygomis, kur mokytis, jei nori tapti išradėju ir laimėti fizikos Nobelio premiją, bei daug kitų intriguojančių dalykų apie šviesą ir jos beribes panaudojimo galimybes. Paskaitas skaitys lazerių technologijų kūrėjai – inžinieriai, mokslininkai ir tyrėjai.

Paskaitos vyks gegužės 16–20 dienomis Energetikos ir technikos muziejuje, Rinktinės g. 2, Vilnius.

Kviečiame išsirinkti jus dominančią temą.

Registruokitės į paskaitą, vietų skaičius ribotas.

Gegužės 16 d., pirmadienį, 13.30–14.30 val. – „Apie šviesą, paprastai“, kalbės UAB „Altechna“ fizikos tyrėjas Aivaras Pečiulis.

Įvadinėje Šviesos dienos renginių ciklo paskaitoje sužinosite, kaip sekėsi mėnuliui per užtemimą, pamatuosime šviesos greitį su šokolado plytele ir pasvarstysime, kodėl neveikė juodasis lazeris. REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/aaErutgrj9NNFCYR7.

Gegužės 17 d., antradienį, 13.30–14.30 val. – „Medžiagų apdirbimas femtosekundiniais lazeriais“, kalbės tyrėja Agnė Butkutė, UAB „Femtika“.

Lazerinių šaltinių tobulėjimas atveria visiškai naujų galimybių medžiagoms apdirbti. Šiame pranešime bus pasakojama apie tai, kaip femtosekundiniais lazeriais kuriami 3D dariniai iš skaidrių medžiagų ir kam šie dariniai gali būti panaudojami. Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/VYTEWb79qvJ8abDZA.

Gegužės 18 d., trečiadienį, 13.30–14.30 val. – „Kas naujo saulės energetikoje“, kalbės prof. habil. dr. Vidmantas Gulbinas, FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas, 2002 m. ir 2018 m. Lietuvos mokslo premijų laureatas.

Pranešime išgirsite apie įvairius Saulės šviesos vertimo į elektros energiją būdus, mokslininkų darbus kuriant naujus saulės elementus ir dar ateityje laukiančius technologinius proveržius. Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/R5F2yXWju4tyaBde9.

Gegužės 19 d., ketvirtadienį, 13.30–14.30 val. – „Atominė šviesos elektrinė“, kalbės LIGHT CONVERSION lazerių inžinierius Adomas Kačiušis.

Pranešime bus kalbama apie tai, kuo lazeriai skiriasi tarpusavyje ir kuo ypatingi femtosekundiniai lazeriai. Taip pat panagrinėsime femtosekundinių impulsų generavimo principus bei kokią naudą teikia tokių trumpųjų impulsų taikymas industrijoje, moksle, medicinoje. Galbūt tai nebus šlagerių koncertas, kurio metu norisi „paosciliuoti“ į šonus, bet rezonansų ir šviesos efektų neišvengsime! Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/wJfec1RypaiMhjfn6.

Gegužės 20 d., penktadienį, 13.30–14.30 val. – „Lazerių mokslas Vilniaus universitete“, kalbės dr. Domas Paipulas.

Norint suprasti, kas yra lazeriai, kaip jie veikia ir ką su jais galima daryti, reikia tiesiog mokytis. Vienintelė vieta, kur tai galima padaryti Lietuvoje, yra Vilniaus universitetas. Kokius tyrimus atlieka Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkai, kaip tapti lazeristu išradėju ir net laimėti fizikos Nobelio premiją, sužinosite būtent šioje paskaitoje! Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/XcXEXkpAu9jsTUCc8.

Paskaitos tiesiogiai bus transliuojamos ir ZOOM platformoje, nuorodos bus talpinamos Lietuvos lazerių asociacijos „Facebook“ paskyroje.

Paskutinę balandžio savaitę dauguma Lietuvos lazerių asociacijos narių dalyvavo bene svarbiausioje ir didžiausioje Europoje lazerių ir fotonikos industrijos parodoje – LASER World of PHOTONICS Miunchene (Vokietija).

Net du metus iš eilės – 2020 ir 2021 m. – šis tarptautinis renginys dėl pandemijos buvo nukeliamas.
Šiemet mūsų lazerių įmonių atstovai su Versli Lietuva palaikymu Europą stebino visų laikų didžiausiu Lietuvos nacionaliniu stendu. Lazerių asociacijos atstovus aplankė ir Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Parodoje dalyvavo: Ekspla, EKSMA Optics, Workshop of Photonics, Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, Altechna, Optogama, Integrated Optics, Inc., Brolis Sensor Technology UAB Sargasas Lidaris Ltd., Light Conversion, QS Lasers, Optonas, 3photon, ELAS, Direct Machining Control, Kvantiniai šviesos instrumentai, Femtika, Optoman, Integrali skaidulinė optika, Litilit.

Organizatorių skaičiavimais, parodoje dalyvavo virš 900 dalyvių iš daugiau kaip 30 šalių. Mugę aplankė virš 15 tūkstančių lankytojų iš Šveicarijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Izraelio, Prancūzijos, JAV, Čekijos, Austrijos, Nyderlandų ir Ispanijos.

(nuotrauka: Versli Lietuva)

Lietuvoje formuojasi itin dinamiška fotonikos pramonė. Dr. Gediminas Račiukaitis, Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vedėjas, nuo pat lazerių pramonės susikūrimo dirbo šioje srityje ir buvo stipriai į eksportą orientuoto augimo liudininkas. Tarp jos pradininkų yra ir Kęstutis Jasiūnas, 1992 m. įkurtos lazerių gamintojos „Ekspla“ generalinis direktorius. Bendrovės gaminami lazeriai naudojami įvairiose mokslinių tyrimų įstaigose visame pasaulyje. Šiame interviu K. Jasiūnas ir G. Račiukaitis kalba apie mokslines šios pramonės šaknis, didėjančią sprendimų teikėjų įvairovę visoje procesų grandinėje ir apie bendrus parodų stendus didinant Lietuvos kaip inovatyvaus fotonikos centro žinomumą.

Dr. Račiukaiti, gal galėtumėte pateikti keletą faktų ir skaičių apie pramonę, kuriai atstovaujate kaip Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas?

Dr. Gediminas Račiukaitis: Šiuo metu mes atstovaujame Lietuvos lazerių ir optikos pramonės bendruomenę, kuri apima 54 įmones (daugiausia mažas ir vidutines), iš viso šiame sektoriuje dirba apie 1 300 darbuotojų. Daugiau, kaip pusė jų yra Asociacijos nariai, kita pusė (daugiausia pačios mažosios) su mumis bendradarbiauja tik pasirinktais atvejais. Iki šiol veikėme kaip nacionalinio lygmens interesų grupė, tačiau dabar plečiame savo veiklos sritį, įtraukdami į ją Europos politiką ir tarptautinius klausimus. Dar vienas mūsų asociacijos darbo tikslas – pramonės ir mokslinių tyrimų koordinavimas, taip pat fotoninių sprendimų skatinimas tarp potencialių pramonės vartotojų šalyje ir užsienyje. Pastaroji veikla sulaukia vis didesnės sėkmės. Mūsų įmonių eksportas vidutiniškai sudaro 80 proc. Siekdami dar labiau garsinti Lietuvos fotonikos pramonę ir leisti mažesniems tiekėjams būti išgirstiems, organizuojame bendrus vizitus į užsienį ir bendrus stendus tarptautinėse parodose, pavyzdžiui, „LASER World of PHOTONICS“. Per pastaruosius 15 metų padarėme didelę technologinę pažangą, įsijungėme į pramonines vertės grandines ir žengiame pasaulinės plėtros keliu. Kad tai pasiektume, turime atsilaikyti prieš stiprius konkurentus. Siekdami strateginio aiškumo, šiuo metu rengiame ateinančio dešimtmečio veiksmų planą.

Pone K. Jasiūnai, ar galėtumėte trumpai pristatyti įmonę „Ekspla“?

K. Jasiūnas: Mūsų įmonę 1992 m., praktiškai iškart po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, įkūrė aštuoni inžinieriai. Turėjome praktinių žinių apie lazerius ir jau kitais metais po įkūrimo pardavėme pirmąjį lazerį Japonijai. 9-ojo deš. pabaigoje šiai valstybei pardavėme 80 proc. savo pagamintų lazerių. Turėdami tokią rekomendaciją, pamažu išgarsėjome Europoje ir JAV. Šiandien mūsų įmonėje dirba 140 darbuotojų, o jos pardavimai sudaro 20 mln. eurų (25 proc. daugiau nei praėjusiais metais). Daug rinkos dėmesio sulaukė mūsų pramoninis femtosekundinis lazeris, visą parą visomis savaitės dienomis veikiantis be priežiūros, taip pat nauja mokslinių derinamo bangos ilgio lazerių linija, vienoje dėžutėje talpinanti neprilygstamą derinimo diapazoną. Taip pat siūlome OPCPA (optinio parametrinio čirpuotų impulsų stiprinimo) lazerius – technologiją, už kurią mūsų draugas profesorius Gérard’as Mourou gavo Nobelio premiją. Šių lazerių pirmtakai buvo sukurti dar 1992 m. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre.

Šį kartą „LASER World of PHOTONICS“ parodoje dalyvauja 24 dalyviai iš Lietuvos su trimis bendrais stendais. Ar yra technologijų sričių, kuriose, jūsų nuomone, Lietuva yra ypač stipri?

G. Račiukaitis: Viena iš mūsų stiprybių – optinių komponentų sritis. Keli tiekėjai čia yra įsteigę savo įmones, naudojančias pažangiausias apdirbimo, poliravimo ir dengimo technologijas. Ypač stiprūs esame ultrasparčiųjų lazerių technologijų srityje. Šiandien čia esame visiškai lygiaverčiai Prancūzijos, Vokietijos ir JAV tiekėjams. „Tai, kas mūsų galvose sukasi kaip idėjos, jūs, lietuviai, jau įgyvendinote“, – juokavome su kolegomis iš Prancūzijos. Nors visi juokėsi, tai buvo malonus komplimentas, rodantis, kad einame teisingu keliu.

K. Jasiūnas: Jei klausiate manęs apie didžiausią mūsų stiprybę, atsakymas yra bendradarbiavimas. Tai mokslo ir pramonės bendradarbiavimas, taip pat bendradarbiavimas tarp įmonių, net jei jos tiesiogiai konkuruoja tarpusavyje. Supratome, kad pasaulinėje rinkoje mums daug geriau sekasi, kai palaikome vieni kitus. Mes technologiškai konkuruojame, bet padedame vieni kitiems dalindamiesi kontaktais, suvienijame jėgas bendruose plėtros projektuose ir stovime petys į petį bendruose parodų stenduose. Mūsų stiprybė neabejotinai kyla ir iš to, kad atstumai nedideli, o mokslinių tyrimų institutai ir įmonės nuolat keičiasi informacija. Beveik uždaras ciklas: jie iš mūsų sužino, kas yra paklausu rinkoje, o mes sužinome apie naujausius mokslo atradimus ir gauname jų paramą tuos atradimus paverčiant mūsų gaminiais.

Inovacijų, prekių ženklo įvaizdžio, įrangos ir pastatų požiūriu dauguma įmonių yra jaunos ir labai modernios. Tačiau kokia yra mokslinė tradicija, kuria gali remtis šiandieninė steigėjų karta?

G. Račiukaitis: Pritariu Kęstučiui. Beveik visų įmonių ištakos slypi mokslinių tyrimų institucijose. Mes vieni kitus pažįstame ir palaikome artimus ryšius, esame kaip šeima. Mokslo šaknys dažnai siekia sovietmečio laikus. Dar 7-ajame deš. Lietuvos studentai Maskvoje eksperimentavo su lazeriais, čia parsivežė praktinę patirtį ir reikalingus komponentus. 7-ajame deš. Vilniuje susiformavo du stiprūs poliai: Fizikos institutas ir už 20 km esantis Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras. Tuo metu jie nuolat technologiškai konkuravo ir stūmė vienas kitą į priekį. Du tuometiniai didžiausi lazerių gamintojai pradėjo veiklą kaip šių institutų atžalos. Tai – LIGHT CONVERSION ir „EKSMA“, 1983 m. įkurta dabartinių „EKSMA Optics“ ir „Ekspla“ pirmtakė. Efektyviausias energijos generavimo būdas yra dipolis. Tai pasakytina ir apie specifinę inovacinę mūsų pramonės galią.

Esate garsiojo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vadovas. Kokioms pagrindinėms sritims skiriate daugiausia dėmesio ir kokiu mastu bendradarbiaujate su pramonės įmonėmis ir kitomis mokslo institucijomis?

G. Račiukaitis: Šiuo metu mūsų institutas dalyvauja keturiuose ES programos „Horizontas“ finansuojamuose projektuose. Du iš jų susiję su skaitmeninių inovacijų centrų, kaip kompetencijų centrų, skirtų įmonėms, norinčioms daugiau sužinoti apie lazerinių technologijų naudojimą arba planuojančioms jas naudoti, steigimu. Kiti projektai susiję su lazeriniais dalelių greitintuvais. Šiuose projektuose glaudžiai bendradarbiaujame su Europos partneriais. Taip pat esame vieni iš Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumo Ekstremaliosios šviesos infrastruktūros (ELI ERIC), valdančios du lazerių centrus Čekijoje ir Vengrijoje, steigėjų. Vengrijoje naudojamos moderniausios didelės energijos ultratrumpųjų impulsų lazerinės sistemos, kurias, beje, kuriame kartu su „Ekspla“ ir LIGHT CONVERSION. Tai, apie ką kalbėjome, čia tampa tikrove – bendradarbiauja net ir seni konkurentai.

„Ekspla“ šaknys siekia 1983 m. Kiek tuometinių praktinių žinių vis dar panaudojama kuriant pramonei ir mokslui skirtus ultrasparčiuosius lazerius?

K. Jasiūnas: Jei tokių ir yra, tai tik detalėse. Žinoma, fizikos pagrindai išlieka tie patys. Tačiau technologiškai daug kas taip pasikeitė, kad sistemų nebegalima lyginti. Parametrai, našumas, kontrolė turi labai mažai ką bendro su mūsų ankstyvaisiais sprendimais. Praėjus nemažai laiko po mūsų įmonės įsteigimo vyravo nuostata, kad plėtra baigėsi pasiekus pikosekundinius impulsus. Šiandien mokslinių tyrimų tikslais pereiname į atosekundžių diapazoną. Tuo tarpu femto- ir pikosekundinės technologijos tapo labai patikimos. Kartu matome, kad medžiagų apdirbimo srityje atsiranda poreikis naudoti ilgesnės trukmės impulsus nuo 500 pikosekundžių iki 10 nanosekundžių.

„Ekspla“ siūlo platų kietakūnių ir šviesolaidinių lazerių asortimentą, kai kurie iš jų skirti didelės energijos procesams, kiti – derinami. Ar yra rinkų, kurios pastaruoju metu ypač gerai vystosi ir kuriose intensyviau vykdote mokslinius tyrimus ir plėtrą?

K. Jasiūnas: Viena iš įdomių mokslinių tyrimų ir taikymo sričių, į kurią vis daugiau investuojame, yra fotoakustiniai sprendimai, skirti medicininei diagnostikai. Pavyzdžiui, krūties vėžio profilaktinio patikrinimo srityje. Šiuo metu atliekamos mamogramos pacientėms yra nemalonios, jų diagnostika nėra itin patikima, o radiacijos poveikis didelis. Dalyvaujame finansuojamame projekte, kurio metu tobulinamas neskausmingas ir spinduliuotės nereikalaujantis fotoakustinis metodas, pagrįstas derinamo nanosekundinio lazerio naudojimu. Iki šiol gauti rezultatai teikia daug vilčių, ypač dėl išvadų patikimumo.

Mano paskutinis klausimas jums abiem: Lietuvos fotonikos pramonė yra stipriai orientuota į eksportą. Ar yra taip pat importuojami, pavyzdžiui, komponentai, įranga ar praktinė patirtis?

G. Račiukaitis: Čia jūs pataikėte į vieną iš mūsų silpnųjų vietų. Skirtingai nei Pietų Korėja, Japonija ar daugelis ES valstybių, Lietuva neturi didelių pramoninių institucinių investuotojų, aplink kurių gamyklas vystytųsi ištisos tiekėjų ekosistemos. Kol kas čia negaminami automobiliai ar puslaidininkiniai lustai. Ieškome vietinių pramonės klientų, kuriems fotonikos sprendimai galėtų sukurti pridėtinę vertę.

K. Jasiūnas: Importuojami daugiausia kristalai ir techninis stiklas. Įsigydami komponentus savo lazeriams pasikliaujame vietos tiekimo grandine. Kaip jau minėjo Gediminas, šalyje turime geriausius optinių komponentų tiekėjus. Tai, kad jų gaminiai gali konkuruoti tarptautiniu mastu, matyti iš to, kad mūsų lazerinės sistemos, kurių gamyboje panaudoti tokie komponentai, yra paklausios tarp geriausių pasaulio mokslinių tyrimų institutų. Tarp mūsų klientų yra CERN, NASA, ELI, įvairūs Makso Planko institutai, Kembridžo universitetas, Masačusetso technologijos institutas ir Japonijos universitetai. Mūsų vietinė Lietuvos tiekimo grandinė užtikrina aukščiausio tarptautinio lygio kokybę.

 Interviu publikuotas lazerių ir fotonikos parodos LASER World of PHOTONICS specializuotame leidinyje.

2022 m. balandžio 7-8 dienomis Vilniuje vyko  Europos fotonikos pramonės konsorciumo susirinkimas.

Europos fotonikos pramonės konsorciumas (EPIC – EUROPEAN PHOTONICS INDUSTRY CONSORTIUM)  sukvietės savo narius į visuotinį metinį susirinkimą Vilniuje. 

Daugiau nei 170 fotonikos ir lazerių verslo atstovų iš įvairių Europos šalių Vilniuje aptarė sektoriaus tendencijas, iššūkius ir galimybes bei išplėtė bendradarbiavimo tinklą. Renginyje dalyvavo LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Svečiams ekskursijas po gamyklas vedė ir dviejų dienų renginį rėmė Lietuvos lazerių asociacija bei jos narės: LIGHT CONVERSION, „Altechna“, EKSPLA, „EKSMA Optics“, „OPTOMAN“, „Workshop of Photonics“, „QS LASERS“, „OPTOGAMA„, „Elas“, „Litilit“, „3photon“, „DMC“, „Femtika“, „Lidaris“ ir „Optonas“.

EPIC yra pirmaujanti pasaulyje pramonės asociacija, kuri skatina tvarią fotonikos srityje dirbančių organizacijų plėtrą Europoje. Šiai asociacijai atstovauja daugiau kaip 750 įmonių, ji puoselėja aktyvią fotonikos ekosistemą, skatina technologinę ir komercinę pažangą, teikia įvairią pagalbą bendrovėms.

Asociacija skelbia rinkos ir technologijų ataskaitas, organizuoja techninius seminarus ir verslo apskritojo stalo diskusijas, remia ES finansavimo pasiūlymus, propaguoja švietimo ir mokymo veiklą, rūpinasi sektoriaus pristatymu parodose.

Nuotraukos iš renginio.

Lietuvos lazerių ir fotonikos technologijų  įmonės kuria priešakinius sprendimus mokslui ir pramonei, kurie padės išsaugoti planetą ateities kartoms.

2021 m. lapkričio pradžioje Glazge, Škotijoje vykusioje Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP26 labai aiškiai buvo įvardintos baimės dėl žmonijos ateities. Pasaulio lyderiai, mokslininkai, aktyvistai – visi sutaria, kad jau šiandien reikia imtis visų galimų veiksmų mažinti CO₂ emisijas. Dar daugiau, jau dabar reikia kurti priemones, padėsiančias žmonėms adaptuotis prie besikeičiančio klimato atnešamų radikalių pokyčių.

Per artimiausius kelis metus pasaulis turės radikaliai pasukti link tvarios ir netaršios ekonomikos. Pirmiausiai į galvą ateina energetika, sunkioji pramonė ir transportas – šių sričių laukia didžiausios transformacijos. Visgi šios transformacijos negalės įvykti be aukštųjų technologijų pagalbos – tai jos kuria įrankius, kurie padės  pasaulio ekonomikos „milžinams“ keisti kursą link tvarumo.

Jaunuoliams, šiandien galvojantiems apie studijas ir turintiems potraukį gamtos mokslams, norintiems prisidėti išsaugant planetą ateities kartoms bei norintiems gyventi pritekliuje verta pagalvoti apie karjerą lazerių technologijų ir fotonikos sektoriuje.

Atsinaujinančią energiją gaminantys saulės elementai, energiją tausojančios LED lemputės, taršių kelionių leidžiantis atsisakyti šviesolaidinis internetas – šios fotonikos technologijos tapo mūsų kasdienybe ir prisideda mažinant taršą bei švelninant klimato kaitą.

Lietuvoje lazerių ir fotonikos technologijų sritis yra viena iš kelių didžiausią potencialą turinčių aukštųjų technologijų sričių – vietinės įmonės kuria technologijas bei paslaugas žymiausiems mokslo ir pramonės centrams. „Reitingai“ pasikalbėjo su keliais sėkmingiausių Lietuvos lazerių ir fotonikos įmonių atstovais apie tai, kaip šviesos technologijos prisideda sprendžiant klimato kaitos ir ekologijos problemas.

Preciziški peiliai

Dar prieš porą dešimtmečių ultratrumpų šviesos impulsų lazerius dažniausiai galima buvo pamatyti universitetų laboratorijose, kur jie buvo naudojami moksliniams tvarių technologijų ir medžiagų tyrimams. Tačiau šiandien ypač tikslūs femtosekundiniai lazeriai vis dažniau naudojami tiesioginėje gamyboje. Pasak „Light Conversion“ direktoriaus pavaduotojo Donato Podėno, įmonės kuriamus labai tikslius lazerius gamybos linijose naudoja žymiausios pasaulio automobilių pramonės, buitinės elektronikos ar energetikos kompanijos.

Nors automobilių pramonės nesinorėtų įvardinti kaip draugiškos aplinkai, visgi lazeriai padeda ją paversti tvaresne – jais gaminamos detalės, kurios leidžia taupyti kurą ir tokiu būdu išmesti į atmosferą mažiau taršalų. Dvi stambios „Light Conversion“ lazerių panaudojimo sritys – tai automobilių žibintuose naudojamų LED šviestukų pjaustymas bei kuro purkštukų gamyba.

„Femtosekundiniai lazeriai leidžia ypatingai preciziškai išpjauti ir suformuoti šviestukų paviršius, tuo tarpu, gaminant kuro purkštukus, mūsų lazerių šviesa „išgręžiamos“ specifinio profilio, tolygiai išdėstytos mikroskopinės skylutės, pro kurias kuras įpurškiamas ypač tolygiai“, – pasakoja D. Podėnas.

Dar viena sritis, kurioje naudojami preciziški femtosekundiniai lazeriai – tai skaidrių ypač kietų ir trapių medžiagų pjaustymas, be kurio neapsieina nė viena išmaniųjų telefonų, planšečių ar laikrodžių gamintoja. Tam, kad nesibraižytų ar kuo sunkiau dužtų, šių prietaisų ekranai bei fotokamerų objektyvai yra gaminami iš specialia technologija sukurto grūdinto stiklo ar safyro. Lazeriai leidžia pjauti šias medžiagas ypač tiksliai, taupiai ir sukuriant kuo mažiau atliekų.

Femtosekundiniai lazeriai vis dažniau naudojami organinių šviesos diodų (OLED) ekranų gamyboje. OLED technologija leidžia atkurti ypač kontrastingus ir ryškius vaizdus televizoriuose, telefonuose ar kituose išmaniuose įrenginiuose. Tačiau OLED yra ypatingai jautrūs temperatūros pokyčiams, todėl pjaunant juos bet kokia kita technologija, pjūvio vietoje dėl aukštos temperatūros didėja pažeidimų rizika. Femtosekundiniai šviesos impulsai yra pakankamai galingi, tačiau labai trumpi, todėl ir temperatūros pokytis atsiranda tik mažyčiame plote.

Podėnas taip pat įvardina, kad lietuviški lazeriai naudojami preciziškam labai smulkių detalių pjovimui, suvirinimui ir ženklinimui – tai leidžia nenaudoti įvairių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, klijų ar dažų, kurios dažniausiai yra toksiškos. Nors įmonės nebepila jų į aplinką, tačiau surinkimui ir perdirbimui yra naudojamai energija, kurios gamybos metu išmetamas CO₂.

„Sudėjus visas pramonės įmones, kuriose naudojami mūsų pagaminti lazeriai, galėčiau spėti, kad lietuviški lazeriai prisideda galbūt net prie trilijono dolerių apimties gamybos“, – džiaugiasi D. Podėnas.

Pasišiaušę paviršiai

Kita lietuviška šviesos technologijas kurianti ir naudojanti įmonė „Femtika“ kartu su partneriais iš užsienio dalyvauja projekte „FemtoSurf“, kurio tikslas… kova su dumbliais ir ledu.

Iš tiesų, viskas kiek sudėtingiau. Projekte mokslininkai siekia sukurti efektyvią lazerinę technologiją, kuri leistų mikrolygmenyje pakeisti metalinius ar polimerinius paviršius, kad šie įgautų naujas savybes. Labai svarbus aspektas – paviršius pasikeičia, tačiau pati medžiaga nepraranda pagrindinių savybių.

Dėl šylančio klimato pasaulio vandenynuose daugėja zonų, kuriose apstu dumblių, apaugančių metalinius laivų sraigtų paviršius. Šie neprašyti svečiai stipriai padidina vandens pasipriešinimą ir tuo pačiu kuro sąnaudas, o nuvalyti lenktus sudėtingų formų paviršius yra ypač sunku bei brangu.

„FemtoSurf“ projekte kuriama technologija leis taip „pašiaušti“ laivų sraigtų paviršius, kad prie jų dumbliams būtų kuo sunkiau prikibti, o prikibusius – galima būtų lengviau nuvalyti. Panašiai galės būti apdorojami ir lėktuvų paviršiai – tik čia bus kovojama ne su mikroorganizmais, bet su ledu, kuris aviacijoje yra vienas didžiausių priešų.

„Femtikos“ kartu su partneriais kuriama technologija veiks ir priešinga kryptimi – ji leidžia taip „pašiaušti“paviršius, kad medžiagos geriau prie jų prikibtų. Viena iš svarbių panaudojimo sričių – dažų prikibimo prie metalinių paviršių pagerinimas. Taip apdorojus tų pačių lėktuvų ar laivų paviršius, dažant juos nereikės gruntavimo ir smėliavimo prieš dažant, vadinasi, reikės sunaudoti mažiau medžiagų ruošiant paviršių dažymui.

Be to, projekte dirbantys mokslininkai pastebėjo, kad ant taip apdorotų paviršių dažai ilgiau laikosi, todėl reikėtų rečiau perdažyti tokius paviršius. Taip pat tiriamos galimybės metalų paviršius apdoroti taip, kad šie mažiau rūdytų.

Nemirksinčios akys danguje

Šiandien dauguma klimato kaitos ekspertų sutaria, kad net jei rytoj visos pasaulio valstybės staiga imtųsi vykdyti pačius griežčiausius savo įsipareigojimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, dalies pokyčių nepavyks sustabdyti. Tad vis dažniau kalbama apie kitą svarbų dėmenį – adaptaciją prie pasikeitusio klimato sukeliamų stichijų. Liūtys ir potvyniai, sausros ir miškų gaisrai, uraganai ir tornadai – jos kyla dėl klimato kaitos, bet tuo pačiu ir prisideda prie jos. Žmonės privalo išmokti adaptuotis, o tai reiškia laiku nuspėti šias stichijas bei apsisaugoti arba evakuotis.

Tam reikia realiu laiku kuo tiksliau stebėti Žemės paviršiuje bei atmosferoje vykstančius pokyčius – stebėjimų duomenys „maitins“ algoritmus, kurie modeliuoja tiek lokalius, tiek globalius pokyčius, tiek artimiausioje, tiek tolimesnėje ateityje. Viena geriausių vietų tokiems stebėjimams – Žemės orbita, o geriausias įrankis – lazeriai.

Kaip tik šioje srityje pluša dar viena lietuviška šviesos technologijų įmonė – lazerių optiką bei komponentus gaminančios „Altechna“, dalyvaujanti tarptautiniame projekte GALACTIC. Kartu su partneriais iš Italijos ir Vokietijos yra ieškoma būdų patobulinti lazeriuose naudojamus aleksandrito kristalus taip, kad jie galėtų saugiai ir efektyviai veikti kosmoso palydovuose sumontuotuose lazerinėse sistemose.

Tokie palydovai leistų stebėti augmeniją įvairiose pasaulio vietose, nuo lapų ar kitų augalo vietų atsispindėjusi lazerio šviesa grįžtų iki jutiklio pasikeitusi. Naudodami šią informaciją, mokslininkai galėtų daryti išvadas apie chlorofilo ar kitų medžiagų pokyčius pačiuose augaluose. Tai savo ruožtu leistų spręsti apie augmenijos sveikatos pokyčius, kuriuos gali lemti temperatūros, drėgmės, dirvožemio pokyčiai ar su kintančiu klimatu atkeliaujantys kenkėjai.

„Tam, kad lazerio šviesa nukeliautų iš kosmoso iki augalo ir, atsispindėjusi nuo lapų, sugrįžtų iki palydove esančio jutiklio, reikia didelės galios lazerio. Tokie įrenginiai generuoja šilumą, o kosmose temperatūra yra artima absoliučiam nuliui, tad temperatūriniai skirtumai yra dideli, dėl ko pats lazerio kristalas gali būti pažeistas, arba iškraipyti šviesos spindulį“, – pasakoja „Altechna“ mokslinių tyrimų ir plėtros inžinierius daktaras Laurynas Lukoševičius. Pašnekovas kartu su kolegomis GALACTIC projekte kuria kristalų paruošimo technologijas, kurios leis išvengti pažeidimų bei sumažinti lazerio spinduliuotės iškraipymų.

Pasaulyje šiandien inicijuota net keletas panašių projektų, kuriais siekiama sukurti lazerines sistemas, kurios galėtų realiuoju laiku stebėti klimato pokyčius tiek iš kosmoso, tiek iš lėktuvų, tiek nuo žemės paviršiaus. Tokios sistemos taip pat padės kuo anksčiau aptikti miškų gaisrus, stebėti oro masių judėjimą ir vėją, temperatūros pokyčius viršutiniuose atmosferos sluoksniuose bei kitas charakteristikas.

Ir tai tik pradžia

Visi kalbinti pašnekovai yra įsitikinę, kad šviesos technologijų potencialas klimato kaitos suvaldymo ir tvarios ekonomikos kūrimo srityje tik augs. Energetika yra viena iš labiausiai besikeičiančių sričių, o lazerių technologijos stipriai prisideda kuriant švarios energijos sprendimus.

Štai, pavyzdžiui, vienas iš būdų panaudoti „FemtoSurf“ projekte kuriamą paviršių apdorojimo technologiją – „pašiaušti“ vandenilio gamybai iš vandens elektrolizės būdu naudojamų elektrodų paviršius, taip padidinant jų plotą. Tuo tarpu, „Light Conversion“ lazeriai naudojami tobulinant energijos kaupiklius – tyrimai rodo, kad lazerių spinduliuote perforavus baterijų plėveles, jose sukaupiama daugiau energijos.

Tad už eksponentinės progreso kreivės posūkio lazerių fizikos laukia dar daug gražių pradžių. Tad studijuokite fiziką ir padėkite pasauliui išlikti.

Teksto autorius Andrius Jovaiša, straipsnis publikuotas žurnale „Reitingai“

Lietuvos lazerių asociacijos narė UAB „Sprana“ pasirašė technologinės partnerystės sutartį su „Stamicarbon“, kuri yra viena iš didžiausių pasaulyje technologijų kūrėjų trąšų verslui.

Technologinis bendradarbiavimas apims procesų analizės technologijų (PAT) sprendimų kūrimą azoto pramonei. Bendradarbiaujant Nyderlanduose įsikūrusios karbamido licencijuotojai „Stamicarbon“ ir Lietuvos infraraudonųjų spindulių taikomosios spektroskopijos ekspertams iš „Sprana“, pasaulio azoto trąšų pramonė gali tikėtis inovacijų, kurias siūlo ketvirtoji pramonės revoliucija, ypač karbamido procese, informavo tarptautinė bendrovė.

PAT suteikia galimybę optimizuoti trąšų gamybos procesus naudojant skaitmenizavimą ir procesų stebėjimo metodus realiu laiku. Patobulinimai leis įrenginių operatoriams efektyviausiu ir patikimiausiu būdu optimizuoti gamybos procesą. Pirmieji patobulinimai bus skirti dyzelino priedo (AdBlue) ir karbamido tirpalo procesams. Tikimasi, kad nauji sprendimai leis mažinti energijos vartojimą, CO2 emisijas ir žaliavų poreikį, tai gerins įmonių veiklos rezultatus.

„Labai didžiuojuosi šiuo Spranos pasiekimu, kuris vainikuoja 10-ies metų, visos komandos žvėriškų pastangų ir kantrybės. Kai pasirašai 20 metų ekskliuzyvinę sutartį su azotinės industrijos žaidėju Nr. (kuris atskiruose segmentuose užima iki 50 proc. pasaulinės rinkos), supranti, kad kažką darei TAIP, kad visos pastangos nenuėjo perniek (o abejonių, kaip visiems startuoliams, tikrai buvo daug). Pramuša ir patriotizmas – Lietuva atsiranda PAT [proceso analizės technologijų – LOGIN.LT] vystytojų pasauliniame žemėlapyje, – džiugia žinia socialiniame tinkle „LinkedIn“ pasidalino „Sprana“ vadovas Mindaugas Steponavičius. Jis pasidalijo, kad 10 metų gimtadienį švenčiančios įmonės prietaisai keliauja į JAV, Europos, Persų įlankos bei Rusijos trąšų fabrikus su kilmės nuoroda – „made in Lithuania“.

„Sprana“ veikla apima spektroskopijos taikymą pramoniniams procesams analizuoti.

Šaltinis: DELFI. LOGIN

Nuotraukos autorius: © DELFI / Kiril Čachovskij

Net 17 Lietuvos įmonių, atstovaujančių lazerių sektorių, dalyvavo vienoje didžiausioje, specializuotoje, milžiniško susidomėjimo sulaukiančioje parodoje „Photonics West“, San Franciske (JAV).

Šiemet „Photonics West“ parodoje Lietuvos lazerių sektorių atstovavo „Altechna“, „Ekspla“, „Eksma Optics“, „Standa“, „Direct Machining Control„, LIGHT CONVERSION, „Litilit“, „Optoman“, „Quantum Light Instruments“, „Integrated optics“, „Optogama“, „ADOS-TECH“, FEMTIKA, „Lidaris“, „QS Lasers“, „3photons” ir „Workshop of Photonics“. Šalies įmonės parodos lankytojams pristatė naujausias technologinio taikymo sritis, gaminamas lazerines sistemas, komponentus ir kitus sprendimus.

(Nuotraukoje viršuje Photonics West parodos dalyviai: iš kairės Donatas Podėnas (LIGHT CONVERSION), Darius Gadonas (LIGHT CONVERSION), Karolis Neimontas (LIGHT CONVERSION), LR generalinė konsulė Los Andžele Laima Jurevičienė, Kęstutis Jasiūnas (EKSPLA), Mantas Zamžickas komercijos atašė JAV, Audrius Jakštas (EKSMA Optics)

Lazerių asociacijos nariai – įvertinti pasauliniu mastu

Kasmet rengiamos trijų dienų „Photonics West“ parodos kulminacija – iškilminga „Prism Awards“ apdovanojimų ceremonija, kuri lazeristų dažnai yra vadinama „oskarais“. Dėl garbingų „Prism Awards“ apdovanojimų ir pripažinimo kasmet varžosi pažangiausios įmonės iš viso pasaulio. „Prism Awards“ apdovanojimas įteikiamas lazerių, fotonikos ar optikos įmonėms už jų inovatyviausiais pripažintus metų gaminius. Šiemet buvo pateikta 120 paraiškų. Į „Prism Awards“ finalą pateko ir apdovanojimui nominuotos net dvi Lietuvos lazerių sektoriaus įmonės – „Direct Machining Control“ ir „Litilit“.
Šarūnas Vaškelis, programinę įrangą lazerinėms sistemoms kuriančios „Direct Machining Control“ pardavimo vadovas, džiaugiasi, kad įmonė, nors ir nelaimėjo, pateko į lazerių ir fotonikos specialistų itin vertinamų apdovanojimų finalą.
„Esame laimingi, kad buvome nominuoti kartu su tokiais fotonikos industrijos grandais kaip „Zemax“, inovatoriais „Meetoptics“. Mūsų pristatyta technologija pasaulyje yra unikali ir leidžia kompanijoms paprasčiau kurti 5 ašių lazerines sistemas. Vertiname šį pripažinimą, kuris, tikimės, garsins Lietuvos technologijas visame pasaulyje“, – sako „Direct Machining Control“ pardavimo vadovas.
Šarūnui Vaškeliui antrina ir Nikolajus Gavrilinas, „Litilit“ direktorius. Šios įmonės ultratrumpųjų impulsų generatoriaus lazeris „Neolit“ finale varžėsi dėl apdovanojimo industrinių lazerių kategorijoje.
„Didžiuojamės patekę tarp stipriausiųjų finalininkų ir džiaugiamės, kad buvome pastebėti industrijos ekspertų dėl Lietuvoje kuriamų inovacijų“, – sako „Litilit“ direktorius.
Šiemet „Prism Awards 2022“ rengėjai paskelbė nominantus apdovanojimams dešimtyje kategorijų: išplėstinė ir virtualioji realybė (angl. augmented & virtual reality), autonominis transportas, programinė įranga, lazeriai pramonei ir mokslui, biomedicinai skirti fotonikos prietaisai ir kt.
Kol kas vienintelį „Prism Awards“ apdovanojimą 2011 m. yra pelniusi UAB „Ekspla“ mokslinių lazerių kategorijoje.

Po pertraukos – kokybiškesnis renginys

Parodą aplankė Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Los Andžele Laima Jurevičienė kartu su komercijos atašė JAV Mantu Zamžicku. Anot diplomato, džiugina tai, jog „Photonics West“ renginyje kasmet dalyvauja vis gausesnis Lietuvos lazerinių technologijų ir komponentų gamintojų būrys.
„Šiemet daugelis dalyvavusių kompanijų pastebėjo, kad po karantininių metų išaugo parodos kokybė, padaugėjo tikslinių kontaktų. Kalbintos įmonės labai teigiamai vertina parodą ir džiaugiasi turėjusios galimybę po pertraukos grįžti į gyvus susitikimus su potencialiais klientais ir partneriais“, – pasakoja komercijos atašė Mantas Zamžickas.
Lazerių gamintojų teigimu, JAV išlieka viena iš prioritetinių rinkų, į kurias eksportuojami Lietuvoje kuriami lazeriai ir jų sistemos. Paskutinius kelerius metus į JAV buvo eksportuojama apie 20 % Lietuvos lazerių sektoriaus produkcijos.
Artimesniam darbui su partneriais ir klientais grupė Lietuvos įmonių JAV planuoja atidaryti bendrą atstovybę, o tai skatintų dar didesnius pardavimo mastus vienoje konkurencingiausių pasaulio rinkų.

Pasaulinio lygio mokslas, didinantis šalies konkurencingumą ir klojantis pagrindus mokslu grįstos ekonomikos vystymuisi. Tokį tikslą Vyriausybė patvirtino 2022–2030 m. Mokslo plėtros programoje, kurią parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM) tardamasi su mokslo bendruomene.

Programą rengė ŠMSM, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslų akademija, Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacija, Lietuvos lazerių asociacija, mokslo ir studijų institucijų atstovais, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Aplinkos apsaugos ministerijomis.

Programoje numatoma sustiprinti Lietuvos mokslą, didinti jo tarptautiškumą, priartinti mokslo rezultatus prie visuomenės. Programai įgyvendinti suplanuoti beveik 350 mln. Eur iš ES struktūrinių fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo.

„Šalia lėšų iš Europos fondų Lietuva strateginiuose valstybės dokumentuose yra numačiusi daugiau nei patrigubinti valstybės finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Turime didelių ambicijų ir galimybių šiose srityse, tad labai svarbu sutelkti finansinius išteklius auginti mokslo potencialą. Nuo jo priklausys ir mūsų šalies ekonomikos vystymasis, mokslo žiniomis grįsti inovatyvūs verslo sprendimai“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Norint paskatinti aktyvią mokslo plėtrą, suplanuotas priemonių kompleksas.

Palankesnės sąlygos tyrėjų karjerai

Programa užsibrėžiama gerinti mokslo ir studijų aplinką. Numatoma didinti mokslo darbuotojų atlyginimus iki 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Taip pat planuojama pritraukti daugiau savo patirtimi besidalijančių tyrėjų iš užsienio, valstybės lėšomis prenumeruoti tarptautines mokslo duomenų bazes, plėtoti mokslu grįstas studijas, diegti industrinę doktorantūrą.

„Pirmiausia turime investuoti į žmones, kad jie norėtų dirbti mokslo, inovacijų kūrimo srityse. Apimamas visas tyrėjų karjeros ciklas – nauji talentai pritraukiami stiprinant jų dalyvavimą MTEP veiklose dar studijų metu, plečiamas doktorantūros vietų skaičius, skatinama industrinė doktorantūra, podoktorantūros stažuotės, užtikrinamos sąlygos tyrėjams pasiekti aktualiausius, naujausius mokslo tyrimus, veikti tarptautinėse infrastruktūrose. Žinoma, būtina sąlyga – patrauklus tyrėjo atlygis, kad tyrėjo karjerą rinktųsi gabiausi, kad mokslo ir studijų institucijos galėtų juos išlaikyti“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Mokslu grįsto verslo plėtra

Programa numato stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose, kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą. Stiprinamas viso MTEP ciklo vystymas nuo idėjos iki rinkai ir visuomenei aktualaus rezultato. Lietuvos tyrėjai bus skatinami aktyviau dalyvauti ES bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje ,,Europos horizontas“ – tikimasi, kad 2030 m. Lietuvos dalyvių pasirašytų dotacijos sutarčių skaičius šios programos finansuojamuose projektuose augs bent trečdaliu.

Išskirta būtinybė skatinti mokslo žinių perdavimą bei bendradarbiavimą su verslu, numatoma parama plėtojant mokslui imlų verslo sektorių. Numatoma, kad mokslo ir studijų institucijų pajamų už ūkio subjektų (įskaitant viešąjį sektorių) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymus suma sieks 21 mln. Eur (2020 m. buvo 13,9 mln. Eur). Prie šio tikslo prisidės ir planuojamas įsteigti mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklas, apimsiantis visas ministerijas ir Lietuvos Vyriausybės kanceliariją.

Aktyvinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą, stiprinami „vieno langelio“ principu mokslo ir studijų institucijose veikiantys inovacijų ir technologijų centrai. Juose dirba mokslo vadybininkai, inovacijų marketingo specialistai, padedantys mokslininkams megzti ryšius su verslo įmonėmis Lietuvoje ir užsienyje. Dėmesys skiriamas ir kompleksinei paramai atžalinėms įmonėms – mentorystei, projektams, taip plečiant kol kas Lietuvoje nedidelį mokslui imlaus verslo sektorių.

Nauda visuomenei

Sprendžiant mokslo ir verslo bendradarbiavimo, žinių perdavimo problemas bus sukurtas ir įgyvendintas misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų modelis. Misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos – tai ne į savitikslį bendradarbiavimą, bet į visuomenei aktualių iššūkių sprendimą kaip bendradarbiavimo rezultatą orientuotos programos. Šiomis programomis kompleksiškai skatinamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklos, užpildomos infrastruktūros spragos, stiprinami iš mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių sudaryti konsorciumai.

Už misijų planavimą ir įgyvendinimą kartu atsakingos bus ŠMSM bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija