Kategorija: Naujienos

baltijos fotonika_2022
Naujienos
„Baltijos fotonika 2022” renginyje pristatytos lazerių ir fotonikos naujienos

Rugsėjo 21-23 d. Vilniuje vyko tarptautinis „Baltijos fotonika 2022” renginys, kuris pritraukė būrį fotonikos ir lazerių technologijų ekspertų.

Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis rengininio dalyviams ir svečiams pristatė asociacijos bendruomenę, skaitė pranešimą apie medžiagų apdirbimą ultratrumpųjų impulsų lazeriais.

Dalyviai iš universitetų ir tyrimų institutų, startuolių ir įmonių turėjo galimybę susipažinti su inovatyviais Baltijos šalių fotonikos ir lazerių technologijų sektoriaus sprendimais, užmegzti ryšius.

Tradiciniu tapęs tarptautinis renginys kasmet suburia fotonikos technologijų lyderius, srities ekspertus ir kitų susijusių industrijų atstovus, kurie aptaria sektoriaus inovacijas, pažangą, svarbiausius iššūkius ir rinkos poreikius. Šio susitikimo metu lazerių, optikos ir fotonikos inovatoriai iš įvairių šalių rinkosi pasidalinti naujausiomis įžvalgomis lazerių mikroapdirbimo galimybių ir pritaikymo tema, užmezgė naudingų kontaktų partnerių paieškos sesijose ir dalyvavo ekskursijose į pažangiausias įmones.

Renginio organizatoriai: TOOLAS, VITP, Optogama, Inovacijų agentūra (InoLink), LIC
Renginio partneriai: Baltijos fotonikos klasteris, LITEK

ketinimu protokolas koreja
Naujienos
Korėjoje pasirašytas ketinimų protokolas

2022 m. liepos 4-8 dienomis Lietuvos lazerių asociacija (LLA) organizavo delegacijos vizitą į Pietų Korėją. Vizito tikslas – dalyvauti „Laser Korea 2022“ parodoje, suintensyvinti bendradarbiavimą, rasti naujų klientų ir veiklos sąlyčio taškų.

Vizito metu LLA su „Korean Society of Laser Processing“ pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo sutarta vystyti bendradarbiavimą tarp asociacijų ir įmonių-narių kuriant naujas lazerines technologijas bei diegiant jas pramonėje. Surengto seminaro metu abiejų pusių atstovai turėjo galimybę pristatyti savo kompetencijas bei veiklos sritis.

Šių metų gegužės mėnesį FTMC ir KIMM institutui Vilniuje pasirašius ketinimų protokolą, buvo surengtas vizitas į instituto laboratorijas siekiant skatinti kartu kurti lazerines technologijas, išnaudojant Lietuvos įmonių stiprybes optinių komponentų ir lazerių srityse su KIMM prieiga prie didelės Korėjos pramonės elektronikoje ir kitose sferose. Lietuvos delegaciją lydėjo ir ambasadorius Pietų Korėjoje Ričardas Šlepavičius kartu su komanda.

Vykusioje parodoje „Laser Korea 2022“ tiesiogiai dalyvavo aštuonios Lietuvos įmonės, dar keturios – buvo atstovaujamos per vietinius tiekėjus.

Dalyvavimas parodoje „Laser Korea 2022“ dalinai finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis įgyvendinant projektą „Lazerinių technologijų eksporto plėtra“ (Nr. 03.2.1-LVPA-K-801-06-0012).

 

Piskarskas
Naujienos
Mirė vienas žymiausių šalies fizikų, profesorius Algis Petras Piskarskas

2022 m. birželio 11 d. Lietuvos lazerių mokslo ir verslo bendruomenė neteko vieno žymiausių Lietuvos fizikų, Lietuvos lazerių asociacijos Garbės prezidento profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro, Algio Petro Piskarsko.

Profesorius Algis Petras Piskarskas – lazerių fizikos pradininkas Lietuvoje gimė 1942 m. Kėdainiuose.

1957 m. su šeima persikėlė į Vilnių. 1959 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. Būdamas Vilniaus universiteto trečio kurso studentu išvyko studijuoti į Maskvos M. Lomonosovo universitetą, kurį baigė 1965 m. Čia 1968 m. baigė aspirantūrą, 1969 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją.

1983 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1968 m. dirbo mokslinį pedagoginį darbą Vilniaus universiteto Fizikos fakultete.

1978 m. buvo išrinktas 1974 m. VU Fizikos fakultete įkurtos Kvantinės elektronikos katedros vedėju, o 1983 m. – prie katedros įkurto Lazerinių tyrimų centro moksliniu vadovu. Nuo 1984 m. – profesorius.

1991 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1996 m. išrinktas Lietuvos mokslo akademijos (LMA) tikruoju nariu (akademiku), 2001 m. – LMA viceprezidentu.

A. P. Piskarskas yra daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, pranešimų ir kitų mokslinių publikacijų autorius bei bendraautoris, vadovavo 22 disertantams rengiant mokslų daktaro disertacijas. Prof. A. P. Piskarskas yra vienas iš lazerius gaminančios bendrovės LIGHT CONVERSION įkūrėjų.

Prof. A. P. Piskarskas kartu su savo mokiniais ir kolegomis padėjo Lietuvos lazerių fizikos pamatus ir sukūrė daugiaspalvių ultratrumpųjų lazerinių impulsų parametrinius generatorius bei lazerių pramonėje ir moksliniams tyrimams plačiai naudojamą ekstremalaus intensyvumo lazerinių impulsų parametrinio stiprinimo technologiją OPCPA (angl. Optical Parametric Chirped-pulse Amplification). Šis prof. A. P. Piskarsko vadovaujamos VU Lazerinių tyrimų centro mokslinės grupės atradimas reikšmingai išplėtė 2018 m. Nobelio premijos laureatų prof. Gerard Mourou ir prof. Donna Strickland darbus.

Prof. A. P. Piskarsko išskirtinį indėlį į lazerių fiziką rodo jo pelnyti apdovanojimai:

  • Aleksandro fon Humbolto mokslo premija (1992);
  • ​Dvi Lietuvos mokslo premijos (1994, 2002);
  • 1999 m. už mokslinę ir visuomeninę veiklą jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius;
  • Prestižinė Europos fizikų draugijos kvantinės elektronikos ir optikos premija (2001) už ypač svarų indėlį tiriant parametrinės šviesos generacijos reiškinius;
  • ​Nacionalinė pažangos premija už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas (2007);
  • Baltijos Asamblėjos mokslo premija už tyrimus lazerių ir netiesinės optikos srityse (2012);
  • 2019 m. apdovanotas „Už nuopelnus Lietuvai“ ordino Komandoro kryžiumi.

Nuoširdi užuojauta artimiesiems.

 

Kimm ftcm memorandumas
Naujienos
Stiprinamas bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje

Gegužės 9 d. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius prof. Gintaras Valušis ir Korėjos mašinų ir medžiagotyros instituto (Korea Institute of Machinery and Materials – KIMM) prezidentas Park Sang-Jin pasirašė abiejų mokslo institucijų tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo Memorandumą – MoU (Memorandum of Understanding).

Memorandumu siekiama sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų vystymo lyderio Baltijos šalyse – FTMC bei valstybinio Pietų Korėjos taikomųjų mokslų instituto KIMM bendradarbiavimą lazerių optikos, ultratrumpųjų impulsų lazerių ir lazerinio mikroapdirbimo srityse.

Pasak FTMC Lazerinių technologijų skyriaus (LTS) vadovo, Lietuvos Lazerių asociacijos (LLA) prezidento dr. Gedimino Račiukaičio, centro mokslininkų ir verslo įmonių kontaktai su KIMM užsimezgė 2021 m. gruodžio mėn., ruošiantis Pietų Korėjoje turėjusiai įvykti Lietuvos ambasados atidarymo ceremonijai. Jos metu buvo suplanuota pasirašyti ir MoU (Memorandumo of Understanding) su korėjiečių mokslininkais, tačiau susitikimas buvo atšauktas dėl išplitusios koronaviruso omikron atmainos pavojaus. Pandeminei situacijai pasaulyje pagerėjus, KIMM delegacija atvyko pažintinio vizito į Europą, tad MoU pasirašymo iškilmės buvo surengtos Vilniuje.

 

„Šiuo metu daug FTMC LTS ir KIMM Lazerinių ir elektronų pluošto technologijų skyriaus veiklų papildo viena kitą, ypač tyrimuose, kurie vykdomi su pikosekundiniais ar femtosekundiniais lazeriais. Lietuvoje neturėdami galutinių vartotojų, mes esame labiau kompetentingi ir stiprūs fundamentalių procesų supratime, tuo metu kolegos mokslininkai iš KIMM konstruoja mašinas, kurios įgyvendina technologijas. Tad galime papildyti vieni kitus bei stiprinti vystomas veiklas visos Lietuvos lazerių pramonėje, pritaikant savo žinias ir profesionalius sprendimus konkretiems vartotojų technologiniams poreikiams. Jau ieškome būdų bei galimybių bendriems su KIMM mokslininkais tyrimų projektams, studentų ir doktorantų mainams.” – sakė LLA prezidentas dr. Gediminas Račiukaitis.
Po pasirašymo iškilmių, svečiams iš KIMM buvo surengtas trumpas centro ir LTC veiklų pristatymas, ekskursija po centro laboratorijas, įmones „Light Conversion”, „Ekspla”.
KIMM mokslininkas dr. Sanghoon Ahn supažindino su korėjiečių atstovaujamo instituto veiklomis ir pasiekimais. KIMM delegacija taip pat susitiko ir aptarė dvišalio bendradarbiavimo galimybes su Ekonomikos ir inovacijų viceministre Jovita Neliupšiene.

 

Pietų Korėjos valstybinis mašinų ir medžiagotyros institutas – KIMM kuria ir vysto technologijas, kurias naudoja Korėjos pramonės gigantai Samsung, LG, gaminantys buitinę elektroniką (telefonus, televizorius ir kt.) bei puslaidininkių lustus. Technologijos perduodamos įmonėms, kurios gamina gamybos įrangą (TIER1, TIER2 tiekėjai). Vienas KIMM padalinys dirba su lazerinėmis technologijomis ir naudoja lietuvių gaminamus ultratrumpų impulsų lazerius.

Šaltiniai: https://www.kimm.re.kr/eng/sub0110/view/id/422

www.ftmc.lt

(nuotraukos: D. Jokubauskio, R. Stalionytės ir KIMM)

sviesos diena
Naujienos
Tarptautinę šviesos dieną – paskaitos apie inovacijas ir technologinius pasiekimus lazerių srityje

Artėjant Jungtinių Tautų ir UNESCO inicijuotai Tarptautinei Šviesos dienai, kuri kasmet minima gegužės 16 d., Lietuvos lazerių asociacija kviečia dalyvauti paskaitose, kuriose bus galima sužinoti apie šviesos įgalinimą, technologinius ir mokslo pasiekimus lazerių srityje.

Paskaitos vyks gegužės 16–20 dienomis Energetikos ir technikos muziejuje, Rinktinės g. 2, Vilnius.

Lazeriai Lietuvoje jau beveik trisdešimt metų žadina mokslininkų vaizduotę. Jie gali beveik viską.

Daugelis žino, kad lazeriais atliekamos regos korekcijos operacijos, tačiau retas yra girdėjęs, kad lazeriai turi neišsemiamą potencialą gelbstint gyvybes – nuo ankstyviausios stadijos susirgimų diagnostikos iki – lyg iš mokslinės fantastikos filmų – organizmą „remontuojančių“ nanorobotukų ar atsarginių organų auginimo iš kelių žmogaus ląstelių specialiuose gardeliuose.

Lazerinės sistemos naudojamos didžiausiuose pasaulio pramonės centruose: lazeriai itin tiksliai gręžia, pjauna, tekina ar struktūriškai keičia medžiagas. Lazeriais galima „pašiaušti“ paviršių ir suteikti jam papildomų savybių.

Šviesos technologijų potencialas dar tik įsibėgėja, o šių technologijų kūrėjų teigimu, lazerių panaudojimo galimybės – beribės. 

Paskaitose turėsite galimybę išgirsti ne tik apie nanorobotus, lazerių pasiekimus energetikoje, bet ir kaip išmatuoti šviesos greitį šokoladu, kaip ir ar įmanoma pasigaminti lazerį namų sąlygomis, kur mokytis, jei nori tapti išradėju ir laimėti fizikos Nobelio premiją, bei daug kitų intriguojančių dalykų apie šviesą ir jos beribes panaudojimo galimybes. Paskaitas skaitys lazerių technologijų kūrėjai – inžinieriai, mokslininkai ir tyrėjai.

Paskaitos vyks gegužės 16–20 dienomis Energetikos ir technikos muziejuje, Rinktinės g. 2, Vilnius.

Kviečiame išsirinkti jus dominančią temą.

Registruokitės į paskaitą, vietų skaičius ribotas.

Gegužės 16 d., pirmadienį, 13.30–14.30 val. – „Apie šviesą, paprastai“, kalbės UAB „Altechna“ fizikos tyrėjas Aivaras Pečiulis.

Įvadinėje Šviesos dienos renginių ciklo paskaitoje sužinosite, kaip sekėsi mėnuliui per užtemimą, pamatuosime šviesos greitį su šokolado plytele ir pasvarstysime, kodėl neveikė juodasis lazeris. REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/aaErutgrj9NNFCYR7.

Gegužės 17 d., antradienį, 13.30–14.30 val. – „Medžiagų apdirbimas femtosekundiniais lazeriais“, kalbės tyrėja Agnė Butkutė, UAB „Femtika“.

Lazerinių šaltinių tobulėjimas atveria visiškai naujų galimybių medžiagoms apdirbti. Šiame pranešime bus pasakojama apie tai, kaip femtosekundiniais lazeriais kuriami 3D dariniai iš skaidrių medžiagų ir kam šie dariniai gali būti panaudojami. Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/VYTEWb79qvJ8abDZA.

Gegužės 18 d., trečiadienį, 13.30–14.30 val. – „Kas naujo saulės energetikoje“, kalbės prof. habil. dr. Vidmantas Gulbinas, FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas, 2002 m. ir 2018 m. Lietuvos mokslo premijų laureatas.

Pranešime išgirsite apie įvairius Saulės šviesos vertimo į elektros energiją būdus, mokslininkų darbus kuriant naujus saulės elementus ir dar ateityje laukiančius technologinius proveržius. Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/R5F2yXWju4tyaBde9.

Gegužės 19 d., ketvirtadienį, 13.30–14.30 val. – „Atominė šviesos elektrinė“, kalbės LIGHT CONVERSION lazerių inžinierius Adomas Kačiušis.

Pranešime bus kalbama apie tai, kuo lazeriai skiriasi tarpusavyje ir kuo ypatingi femtosekundiniai lazeriai. Taip pat panagrinėsime femtosekundinių impulsų generavimo principus bei kokią naudą teikia tokių trumpųjų impulsų taikymas industrijoje, moksle, medicinoje. Galbūt tai nebus šlagerių koncertas, kurio metu norisi „paosciliuoti“ į šonus, bet rezonansų ir šviesos efektų neišvengsime! Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/wJfec1RypaiMhjfn6.

Gegužės 20 d., penktadienį, 13.30–14.30 val. – „Lazerių mokslas Vilniaus universitete“, kalbės dr. Domas Paipulas.

Norint suprasti, kas yra lazeriai, kaip jie veikia ir ką su jais galima daryti, reikia tiesiog mokytis. Vienintelė vieta, kur tai galima padaryti Lietuvoje, yra Vilniaus universitetas. Kokius tyrimus atlieka Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkai, kaip tapti lazeristu išradėju ir net laimėti fizikos Nobelio premiją, sužinosite būtent šioje paskaitoje! Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/XcXEXkpAu9jsTUCc8.

Paskaitos tiesiogiai bus transliuojamos ir ZOOM platformoje, nuorodos bus talpinamos Lietuvos lazerių asociacijos „Facebook“ paskyroje.

neliupsiene
Naujienos
„LASER World of PHOTONICS 2022“ parodoje – didžiausias Lietuvos nacionalinis stendas

Paskutinę balandžio savaitę dauguma Lietuvos lazerių asociacijos narių dalyvavo bene svarbiausioje ir didžiausioje Europoje lazerių ir fotonikos industrijos parodoje – LASER World of PHOTONICS Miunchene (Vokietija).

Net du metus iš eilės – 2020 ir 2021 m. – šis tarptautinis renginys dėl pandemijos buvo nukeliamas.
Šiemet mūsų lazerių įmonių atstovai su Versli Lietuva palaikymu Europą stebino visų laikų didžiausiu Lietuvos nacionaliniu stendu. Lazerių asociacijos atstovus aplankė ir Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Parodoje dalyvavo: Ekspla, EKSMA Optics, Workshop of Photonics, Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, Altechna, Optogama, Integrated Optics, Inc., Brolis Sensor Technology UAB Sargasas Lidaris Ltd., Light Conversion, QS Lasers, Optonas, 3photon, ELAS, Direct Machining Control, Kvantiniai šviesos instrumentai, Femtika, Optoman, Integrali skaidulinė optika, Litilit.

Organizatorių skaičiavimais, parodoje dalyvavo virš 900 dalyvių iš daugiau kaip 30 šalių. Mugę aplankė virš 15 tūkstančių lankytojų iš Šveicarijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Izraelio, Prancūzijos, JAV, Čekijos, Austrijos, Nyderlandų ir Ispanijos.

(nuotrauka: Versli Lietuva)

lazeriu asociacija
Naujienos
Lietuvos lazerių bendruomenės stiprybė – bendradarbiavimas

Lietuvoje formuojasi itin dinamiška fotonikos pramonė. Dr. Gediminas Račiukaitis, Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vedėjas, nuo pat lazerių pramonės susikūrimo dirbo šioje srityje ir buvo stipriai į eksportą orientuoto augimo liudininkas. Tarp jos pradininkų yra ir Kęstutis Jasiūnas, 1992 m. įkurtos lazerių gamintojos „Ekspla“ generalinis direktorius. Bendrovės gaminami lazeriai naudojami įvairiose mokslinių tyrimų įstaigose visame pasaulyje. Šiame interviu K. Jasiūnas ir G. Račiukaitis kalba apie mokslines šios pramonės šaknis, didėjančią sprendimų teikėjų įvairovę visoje procesų grandinėje ir apie bendrus parodų stendus didinant Lietuvos kaip inovatyvaus fotonikos centro žinomumą.

Dr. Račiukaiti, gal galėtumėte pateikti keletą faktų ir skaičių apie pramonę, kuriai atstovaujate kaip Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas?

Dr. Gediminas Račiukaitis: Šiuo metu mes atstovaujame Lietuvos lazerių ir optikos pramonės bendruomenę, kuri apima 54 įmones (daugiausia mažas ir vidutines), iš viso šiame sektoriuje dirba apie 1 300 darbuotojų. Daugiau, kaip pusė jų yra Asociacijos nariai, kita pusė (daugiausia pačios mažosios) su mumis bendradarbiauja tik pasirinktais atvejais. Iki šiol veikėme kaip nacionalinio lygmens interesų grupė, tačiau dabar plečiame savo veiklos sritį, įtraukdami į ją Europos politiką ir tarptautinius klausimus. Dar vienas mūsų asociacijos darbo tikslas – pramonės ir mokslinių tyrimų koordinavimas, taip pat fotoninių sprendimų skatinimas tarp potencialių pramonės vartotojų šalyje ir užsienyje. Pastaroji veikla sulaukia vis didesnės sėkmės. Mūsų įmonių eksportas vidutiniškai sudaro 80 proc. Siekdami dar labiau garsinti Lietuvos fotonikos pramonę ir leisti mažesniems tiekėjams būti išgirstiems, organizuojame bendrus vizitus į užsienį ir bendrus stendus tarptautinėse parodose, pavyzdžiui, „LASER World of PHOTONICS“. Per pastaruosius 15 metų padarėme didelę technologinę pažangą, įsijungėme į pramonines vertės grandines ir žengiame pasaulinės plėtros keliu. Kad tai pasiektume, turime atsilaikyti prieš stiprius konkurentus. Siekdami strateginio aiškumo, šiuo metu rengiame ateinančio dešimtmečio veiksmų planą.

Pone K. Jasiūnai, ar galėtumėte trumpai pristatyti įmonę „Ekspla“?

K. Jasiūnas: Mūsų įmonę 1992 m., praktiškai iškart po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, įkūrė aštuoni inžinieriai. Turėjome praktinių žinių apie lazerius ir jau kitais metais po įkūrimo pardavėme pirmąjį lazerį Japonijai. 9-ojo deš. pabaigoje šiai valstybei pardavėme 80 proc. savo pagamintų lazerių. Turėdami tokią rekomendaciją, pamažu išgarsėjome Europoje ir JAV. Šiandien mūsų įmonėje dirba 140 darbuotojų, o jos pardavimai sudaro 20 mln. eurų (25 proc. daugiau nei praėjusiais metais). Daug rinkos dėmesio sulaukė mūsų pramoninis femtosekundinis lazeris, visą parą visomis savaitės dienomis veikiantis be priežiūros, taip pat nauja mokslinių derinamo bangos ilgio lazerių linija, vienoje dėžutėje talpinanti neprilygstamą derinimo diapazoną. Taip pat siūlome OPCPA (optinio parametrinio čirpuotų impulsų stiprinimo) lazerius – technologiją, už kurią mūsų draugas profesorius Gérard’as Mourou gavo Nobelio premiją. Šių lazerių pirmtakai buvo sukurti dar 1992 m. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre.

Šį kartą „LASER World of PHOTONICS“ parodoje dalyvauja 24 dalyviai iš Lietuvos su trimis bendrais stendais. Ar yra technologijų sričių, kuriose, jūsų nuomone, Lietuva yra ypač stipri?

G. Račiukaitis: Viena iš mūsų stiprybių – optinių komponentų sritis. Keli tiekėjai čia yra įsteigę savo įmones, naudojančias pažangiausias apdirbimo, poliravimo ir dengimo technologijas. Ypač stiprūs esame ultrasparčiųjų lazerių technologijų srityje. Šiandien čia esame visiškai lygiaverčiai Prancūzijos, Vokietijos ir JAV tiekėjams. „Tai, kas mūsų galvose sukasi kaip idėjos, jūs, lietuviai, jau įgyvendinote“, – juokavome su kolegomis iš Prancūzijos. Nors visi juokėsi, tai buvo malonus komplimentas, rodantis, kad einame teisingu keliu.

K. Jasiūnas: Jei klausiate manęs apie didžiausią mūsų stiprybę, atsakymas yra bendradarbiavimas. Tai mokslo ir pramonės bendradarbiavimas, taip pat bendradarbiavimas tarp įmonių, net jei jos tiesiogiai konkuruoja tarpusavyje. Supratome, kad pasaulinėje rinkoje mums daug geriau sekasi, kai palaikome vieni kitus. Mes technologiškai konkuruojame, bet padedame vieni kitiems dalindamiesi kontaktais, suvienijame jėgas bendruose plėtros projektuose ir stovime petys į petį bendruose parodų stenduose. Mūsų stiprybė neabejotinai kyla ir iš to, kad atstumai nedideli, o mokslinių tyrimų institutai ir įmonės nuolat keičiasi informacija. Beveik uždaras ciklas: jie iš mūsų sužino, kas yra paklausu rinkoje, o mes sužinome apie naujausius mokslo atradimus ir gauname jų paramą tuos atradimus paverčiant mūsų gaminiais.

Inovacijų, prekių ženklo įvaizdžio, įrangos ir pastatų požiūriu dauguma įmonių yra jaunos ir labai modernios. Tačiau kokia yra mokslinė tradicija, kuria gali remtis šiandieninė steigėjų karta?

G. Račiukaitis: Pritariu Kęstučiui. Beveik visų įmonių ištakos slypi mokslinių tyrimų institucijose. Mes vieni kitus pažįstame ir palaikome artimus ryšius, esame kaip šeima. Mokslo šaknys dažnai siekia sovietmečio laikus. Dar 7-ajame deš. Lietuvos studentai Maskvoje eksperimentavo su lazeriais, čia parsivežė praktinę patirtį ir reikalingus komponentus. 7-ajame deš. Vilniuje susiformavo du stiprūs poliai: Fizikos institutas ir už 20 km esantis Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras. Tuo metu jie nuolat technologiškai konkuravo ir stūmė vienas kitą į priekį. Du tuometiniai didžiausi lazerių gamintojai pradėjo veiklą kaip šių institutų atžalos. Tai – LIGHT CONVERSION ir „EKSMA“, 1983 m. įkurta dabartinių „EKSMA Optics“ ir „Ekspla“ pirmtakė. Efektyviausias energijos generavimo būdas yra dipolis. Tai pasakytina ir apie specifinę inovacinę mūsų pramonės galią.

Esate garsiojo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vadovas. Kokioms pagrindinėms sritims skiriate daugiausia dėmesio ir kokiu mastu bendradarbiaujate su pramonės įmonėmis ir kitomis mokslo institucijomis?

G. Račiukaitis: Šiuo metu mūsų institutas dalyvauja keturiuose ES programos „Horizontas“ finansuojamuose projektuose. Du iš jų susiję su skaitmeninių inovacijų centrų, kaip kompetencijų centrų, skirtų įmonėms, norinčioms daugiau sužinoti apie lazerinių technologijų naudojimą arba planuojančioms jas naudoti, steigimu. Kiti projektai susiję su lazeriniais dalelių greitintuvais. Šiuose projektuose glaudžiai bendradarbiaujame su Europos partneriais. Taip pat esame vieni iš Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumo Ekstremaliosios šviesos infrastruktūros (ELI ERIC), valdančios du lazerių centrus Čekijoje ir Vengrijoje, steigėjų. Vengrijoje naudojamos moderniausios didelės energijos ultratrumpųjų impulsų lazerinės sistemos, kurias, beje, kuriame kartu su „Ekspla“ ir LIGHT CONVERSION. Tai, apie ką kalbėjome, čia tampa tikrove – bendradarbiauja net ir seni konkurentai.

„Ekspla“ šaknys siekia 1983 m. Kiek tuometinių praktinių žinių vis dar panaudojama kuriant pramonei ir mokslui skirtus ultrasparčiuosius lazerius?

K. Jasiūnas: Jei tokių ir yra, tai tik detalėse. Žinoma, fizikos pagrindai išlieka tie patys. Tačiau technologiškai daug kas taip pasikeitė, kad sistemų nebegalima lyginti. Parametrai, našumas, kontrolė turi labai mažai ką bendro su mūsų ankstyvaisiais sprendimais. Praėjus nemažai laiko po mūsų įmonės įsteigimo vyravo nuostata, kad plėtra baigėsi pasiekus pikosekundinius impulsus. Šiandien mokslinių tyrimų tikslais pereiname į atosekundžių diapazoną. Tuo tarpu femto- ir pikosekundinės technologijos tapo labai patikimos. Kartu matome, kad medžiagų apdirbimo srityje atsiranda poreikis naudoti ilgesnės trukmės impulsus nuo 500 pikosekundžių iki 10 nanosekundžių.

„Ekspla“ siūlo platų kietakūnių ir šviesolaidinių lazerių asortimentą, kai kurie iš jų skirti didelės energijos procesams, kiti – derinami. Ar yra rinkų, kurios pastaruoju metu ypač gerai vystosi ir kuriose intensyviau vykdote mokslinius tyrimus ir plėtrą?

K. Jasiūnas: Viena iš įdomių mokslinių tyrimų ir taikymo sričių, į kurią vis daugiau investuojame, yra fotoakustiniai sprendimai, skirti medicininei diagnostikai. Pavyzdžiui, krūties vėžio profilaktinio patikrinimo srityje. Šiuo metu atliekamos mamogramos pacientėms yra nemalonios, jų diagnostika nėra itin patikima, o radiacijos poveikis didelis. Dalyvaujame finansuojamame projekte, kurio metu tobulinamas neskausmingas ir spinduliuotės nereikalaujantis fotoakustinis metodas, pagrįstas derinamo nanosekundinio lazerio naudojimu. Iki šiol gauti rezultatai teikia daug vilčių, ypač dėl išvadų patikimumo.

Mano paskutinis klausimas jums abiem: Lietuvos fotonikos pramonė yra stipriai orientuota į eksportą. Ar yra taip pat importuojami, pavyzdžiui, komponentai, įranga ar praktinė patirtis?

G. Račiukaitis: Čia jūs pataikėte į vieną iš mūsų silpnųjų vietų. Skirtingai nei Pietų Korėja, Japonija ar daugelis ES valstybių, Lietuva neturi didelių pramoninių institucinių investuotojų, aplink kurių gamyklas vystytųsi ištisos tiekėjų ekosistemos. Kol kas čia negaminami automobiliai ar puslaidininkiniai lustai. Ieškome vietinių pramonės klientų, kuriems fotonikos sprendimai galėtų sukurti pridėtinę vertę.

K. Jasiūnas: Importuojami daugiausia kristalai ir techninis stiklas. Įsigydami komponentus savo lazeriams pasikliaujame vietos tiekimo grandine. Kaip jau minėjo Gediminas, šalyje turime geriausius optinių komponentų tiekėjus. Tai, kad jų gaminiai gali konkuruoti tarptautiniu mastu, matyti iš to, kad mūsų lazerinės sistemos, kurių gamyboje panaudoti tokie komponentai, yra paklausios tarp geriausių pasaulio mokslinių tyrimų institutų. Tarp mūsų klientų yra CERN, NASA, ELI, įvairūs Makso Planko institutai, Kembridžo universitetas, Masačusetso technologijos institutas ir Japonijos universitetai. Mūsų vietinė Lietuvos tiekimo grandinė užtikrina aukščiausio tarptautinio lygio kokybę.

 Interviu publikuotas lazerių ir fotonikos parodos LASER World of PHOTONICS specializuotame leidinyje.

Naujienos
Vilniuje – Europos fotonikos pramonės koncorciumo susirinkimas

2022 m. balandžio 7-8 dienomis Vilniuje vyko  Europos fotonikos pramonės konsorciumo susirinkimas.

Europos fotonikos pramonės konsorciumas (EPIC – EUROPEAN PHOTONICS INDUSTRY CONSORTIUM)  sukvietės savo narius į visuotinį metinį susirinkimą Vilniuje. 

Daugiau nei 170 fotonikos ir lazerių verslo atstovų iš įvairių Europos šalių Vilniuje aptarė sektoriaus tendencijas, iššūkius ir galimybes bei išplėtė bendradarbiavimo tinklą. Renginyje dalyvavo LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Svečiams ekskursijas po gamyklas vedė ir dviejų dienų renginį rėmė Lietuvos lazerių asociacija bei jos narės: LIGHT CONVERSION, „Altechna“, EKSPLA, „EKSMA Optics“, „OPTOMAN“, „Workshop of Photonics“, „QS LASERS“, „OPTOGAMA„, „Elas“, „Litilit“, „3photon“, „DMC“, „Femtika“, „Lidaris“ ir „Optonas“.

EPIC yra pirmaujanti pasaulyje pramonės asociacija, kuri skatina tvarią fotonikos srityje dirbančių organizacijų plėtrą Europoje. Šiai asociacijai atstovauja daugiau kaip 750 įmonių, ji puoselėja aktyvią fotonikos ekosistemą, skatina technologinę ir komercinę pažangą, teikia įvairią pagalbą bendrovėms.

Asociacija skelbia rinkos ir technologijų ataskaitas, organizuoja techninius seminarus ir verslo apskritojo stalo diskusijas, remia ES finansavimo pasiūlymus, propaguoja švietimo ir mokymo veiklą, rūpinasi sektoriaus pristatymu parodose.

Nuotraukos iš renginio.

fizikai gelbeja zeme
Naujienos
Kaip lietuviškos šviesos technologijos gelbėja Žemę?

Lietuvos lazerių ir fotonikos technologijų  įmonės kuria priešakinius sprendimus mokslui ir pramonei, kurie padės išsaugoti planetą ateities kartoms.

2021 m. lapkričio pradžioje Glazge, Škotijoje vykusioje Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP26 labai aiškiai buvo įvardintos baimės dėl žmonijos ateities. Pasaulio lyderiai, mokslininkai, aktyvistai – visi sutaria, kad jau šiandien reikia imtis visų galimų veiksmų mažinti CO2 emisijas. Dar daugiau, jau dabar reikia kurti priemones, padėsiančias žmonėms adaptuotis prie besikeičiančio klimato atnešamų radikalių pokyčių.

Per artimiausius kelis metus pasaulis turės radikaliai pasukti link tvarios ir netaršios ekonomikos. Pirmiausiai į galvą ateina energetika, sunkioji pramonė ir transportas – šių sričių laukia didžiausios transformacijos. Visgi šios transformacijos negalės įvykti be aukštųjų technologijų pagalbos – tai jos kuria įrankius, kurie padės  pasaulio ekonomikos „milžinams“ keisti kursą link tvarumo.

Jaunuoliams, šiandien galvojantiems apie studijas ir turintiems potraukį gamtos mokslams, norintiems prisidėti išsaugant planetą ateities kartoms bei norintiems gyventi pritekliuje verta pagalvoti apie karjerą lazerių technologijų ir fotonikos sektoriuje.

Atsinaujinančią energiją gaminantys saulės elementai, energiją tausojančios LED lemputės, taršių kelionių leidžiantis atsisakyti šviesolaidinis internetas – šios fotonikos technologijos tapo mūsų kasdienybe ir prisideda mažinant taršą bei švelninant klimato kaitą.

Lietuvoje lazerių ir fotonikos technologijų sritis yra viena iš kelių didžiausią potencialą turinčių aukštųjų technologijų sričių – vietinės įmonės kuria technologijas bei paslaugas žymiausiems mokslo ir pramonės centrams. „Reitingai“ pasikalbėjo su keliais sėkmingiausių Lietuvos lazerių ir fotonikos įmonių atstovais apie tai, kaip šviesos technologijos prisideda sprendžiant klimato kaitos ir ekologijos problemas.

Preciziški peiliai

Dar prieš porą dešimtmečių ultratrumpų šviesos impulsų lazerius dažniausiai galima buvo pamatyti universitetų laboratorijose, kur jie buvo naudojami moksliniams tvarių technologijų ir medžiagų tyrimams. Tačiau šiandien ypač tikslūs femtosekundiniai lazeriai vis dažniau naudojami tiesioginėje gamyboje. Pasak „Light Conversion“ direktoriaus pavaduotojo Donato Podėno, įmonės kuriamus labai tikslius lazerius gamybos linijose naudoja žymiausios pasaulio automobilių pramonės, buitinės elektronikos ar energetikos kompanijos.

Nors automobilių pramonės nesinorėtų įvardinti kaip draugiškos aplinkai, visgi lazeriai padeda ją paversti tvaresne – jais gaminamos detalės, kurios leidžia taupyti kurą ir tokiu būdu išmesti į atmosferą mažiau taršalų. Dvi stambios „Light Conversion“ lazerių panaudojimo sritys – tai automobilių žibintuose naudojamų LED šviestukų pjaustymas bei kuro purkštukų gamyba.

„Femtosekundiniai lazeriai leidžia ypatingai preciziškai išpjauti ir suformuoti šviestukų paviršius, tuo tarpu, gaminant kuro purkštukus, mūsų lazerių šviesa „išgręžiamos“ specifinio profilio, tolygiai išdėstytos mikroskopinės skylutės, pro kurias kuras įpurškiamas ypač tolygiai“, – pasakoja D. Podėnas.

Dar viena sritis, kurioje naudojami preciziški femtosekundiniai lazeriai – tai skaidrių ypač kietų ir trapių medžiagų pjaustymas, be kurio neapsieina nė viena išmaniųjų telefonų, planšečių ar laikrodžių gamintoja. Tam, kad nesibraižytų ar kuo sunkiau dužtų, šių prietaisų ekranai bei fotokamerų objektyvai yra gaminami iš specialia technologija sukurto grūdinto stiklo ar safyro. Lazeriai leidžia pjauti šias medžiagas ypač tiksliai, taupiai ir sukuriant kuo mažiau atliekų.

Femtosekundiniai lazeriai vis dažniau naudojami organinių šviesos diodų (OLED) ekranų gamyboje. OLED technologija leidžia atkurti ypač kontrastingus ir ryškius vaizdus televizoriuose, telefonuose ar kituose išmaniuose įrenginiuose. Tačiau OLED yra ypatingai jautrūs temperatūros pokyčiams, todėl pjaunant juos bet kokia kita technologija, pjūvio vietoje dėl aukštos temperatūros didėja pažeidimų rizika. Femtosekundiniai šviesos impulsai yra pakankamai galingi, tačiau labai trumpi, todėl ir temperatūros pokytis atsiranda tik mažyčiame plote.

Podėnas taip pat įvardina, kad lietuviški lazeriai naudojami preciziškam labai smulkių detalių pjovimui, suvirinimui ir ženklinimui – tai leidžia nenaudoti įvairių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, klijų ar dažų, kurios dažniausiai yra toksiškos. Nors įmonės nebepila jų į aplinką, tačiau surinkimui ir perdirbimui yra naudojamai energija, kurios gamybos metu išmetamas CO2.

„Sudėjus visas pramonės įmones, kuriose naudojami mūsų pagaminti lazeriai, galėčiau spėti, kad lietuviški lazeriai prisideda galbūt net prie trilijono dolerių apimties gamybos“, – džiaugiasi D. Podėnas.

Pasišiaušę paviršiai

Kita lietuviška šviesos technologijas kurianti ir naudojanti įmonė „Femtika“ kartu su partneriais iš užsienio dalyvauja projekte „FemtoSurf“, kurio tikslas… kova su dumbliais ir ledu.

Iš tiesų, viskas kiek sudėtingiau. Projekte mokslininkai siekia sukurti efektyvią lazerinę technologiją, kuri leistų mikrolygmenyje pakeisti metalinius ar polimerinius paviršius, kad šie įgautų naujas savybes. Labai svarbus aspektas – paviršius pasikeičia, tačiau pati medžiaga nepraranda pagrindinių savybių.

Dėl šylančio klimato pasaulio vandenynuose daugėja zonų, kuriose apstu dumblių, apaugančių metalinius laivų sraigtų paviršius. Šie neprašyti svečiai stipriai padidina vandens pasipriešinimą ir tuo pačiu kuro sąnaudas, o nuvalyti lenktus sudėtingų formų paviršius yra ypač sunku bei brangu.

„FemtoSurf“ projekte kuriama technologija leis taip „pašiaušti“ laivų sraigtų paviršius, kad prie jų dumbliams būtų kuo sunkiau prikibti, o prikibusius – galima būtų lengviau nuvalyti. Panašiai galės būti apdorojami ir lėktuvų paviršiai – tik čia bus kovojama ne su mikroorganizmais, bet su ledu, kuris aviacijoje yra vienas didžiausių priešų.

„Femtikos“ kartu su partneriais kuriama technologija veiks ir priešinga kryptimi – ji leidžia taip „pašiaušti“paviršius, kad medžiagos geriau prie jų prikibtų. Viena iš svarbių panaudojimo sričių – dažų prikibimo prie metalinių paviršių pagerinimas. Taip apdorojus tų pačių lėktuvų ar laivų paviršius, dažant juos nereikės gruntavimo ir smėliavimo prieš dažant, vadinasi, reikės sunaudoti mažiau medžiagų ruošiant paviršių dažymui.

Be to, projekte dirbantys mokslininkai pastebėjo, kad ant taip apdorotų paviršių dažai ilgiau laikosi, todėl reikėtų rečiau perdažyti tokius paviršius. Taip pat tiriamos galimybės metalų paviršius apdoroti taip, kad šie mažiau rūdytų.

Nemirksinčios akys danguje

Šiandien dauguma klimato kaitos ekspertų sutaria, kad net jei rytoj visos pasaulio valstybės staiga imtųsi vykdyti pačius griežčiausius savo įsipareigojimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, dalies pokyčių nepavyks sustabdyti. Tad vis dažniau kalbama apie kitą svarbų dėmenį – adaptaciją prie pasikeitusio klimato sukeliamų stichijų. Liūtys ir potvyniai, sausros ir miškų gaisrai, uraganai ir tornadai – jos kyla dėl klimato kaitos, bet tuo pačiu ir prisideda prie jos. Žmonės privalo išmokti adaptuotis, o tai reiškia laiku nuspėti šias stichijas bei apsisaugoti arba evakuotis.

Tam reikia realiu laiku kuo tiksliau stebėti Žemės paviršiuje bei atmosferoje vykstančius pokyčius – stebėjimų duomenys „maitins“ algoritmus, kurie modeliuoja tiek lokalius, tiek globalius pokyčius, tiek artimiausioje, tiek tolimesnėje ateityje. Viena geriausių vietų tokiems stebėjimams – Žemės orbita, o geriausias įrankis – lazeriai.

Kaip tik šioje srityje pluša dar viena lietuviška šviesos technologijų įmonė – lazerių optiką bei komponentus gaminančios „Altechna“, dalyvaujanti tarptautiniame projekte GALACTIC. Kartu su partneriais iš Italijos ir Vokietijos yra ieškoma būdų patobulinti lazeriuose naudojamus aleksandrito kristalus taip, kad jie galėtų saugiai ir efektyviai veikti kosmoso palydovuose sumontuotuose lazerinėse sistemose.

Tokie palydovai leistų stebėti augmeniją įvairiose pasaulio vietose, nuo lapų ar kitų augalo vietų atsispindėjusi lazerio šviesa grįžtų iki jutiklio pasikeitusi. Naudodami šią informaciją, mokslininkai galėtų daryti išvadas apie chlorofilo ar kitų medžiagų pokyčius pačiuose augaluose. Tai savo ruožtu leistų spręsti apie augmenijos sveikatos pokyčius, kuriuos gali lemti temperatūros, drėgmės, dirvožemio pokyčiai ar su kintančiu klimatu atkeliaujantys kenkėjai.

„Tam, kad lazerio šviesa nukeliautų iš kosmoso iki augalo ir, atsispindėjusi nuo lapų, sugrįžtų iki palydove esančio jutiklio, reikia didelės galios lazerio. Tokie įrenginiai generuoja šilumą, o kosmose temperatūra yra artima absoliučiam nuliui, tad temperatūriniai skirtumai yra dideli, dėl ko pats lazerio kristalas gali būti pažeistas, arba iškraipyti šviesos spindulį“, – pasakoja „Altechna“ mokslinių tyrimų ir plėtros inžinierius daktaras Laurynas Lukoševičius. Pašnekovas kartu su kolegomis GALACTIC projekte kuria kristalų paruošimo technologijas, kurios leis išvengti pažeidimų bei sumažinti lazerio spinduliuotės iškraipymų.

Pasaulyje šiandien inicijuota net keletas panašių projektų, kuriais siekiama sukurti lazerines sistemas, kurios galėtų realiuoju laiku stebėti klimato pokyčius tiek iš kosmoso, tiek iš lėktuvų, tiek nuo žemės paviršiaus. Tokios sistemos taip pat padės kuo anksčiau aptikti miškų gaisrus, stebėti oro masių judėjimą ir vėją, temperatūros pokyčius viršutiniuose atmosferos sluoksniuose bei kitas charakteristikas.

Ir tai tik pradžia

Visi kalbinti pašnekovai yra įsitikinę, kad šviesos technologijų potencialas klimato kaitos suvaldymo ir tvarios ekonomikos kūrimo srityje tik augs. Energetika yra viena iš labiausiai besikeičiančių sričių, o lazerių technologijos stipriai prisideda kuriant švarios energijos sprendimus.

Štai, pavyzdžiui, vienas iš būdų panaudoti „FemtoSurf“ projekte kuriamą paviršių apdorojimo technologiją – „pašiaušti“ vandenilio gamybai iš vandens elektrolizės būdu naudojamų elektrodų paviršius, taip padidinant jų plotą. Tuo tarpu, „Light Conversion“ lazeriai naudojami tobulinant energijos kaupiklius – tyrimai rodo, kad lazerių spinduliuote perforavus baterijų plėveles, jose sukaupiama daugiau energijos.

Tad už eksponentinės progreso kreivės posūkio lazerių fizikos laukia dar daug gražių pradžių. Tad studijuokite fiziką ir padėkite pasauliui išlikti.

 

Teksto autorius Andrius Jovaiša, straipsnis publikuotas žurnale „Reitingai“

uab sprana
Naujienos
„Sprana“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su tarptautine trąšų gigante

Lietuvos lazerių asociacijos narė UAB „Sprana“ pasirašė technologinės partnerystės sutartį su „Stamicarbon“, kuri yra viena iš didžiausių pasaulyje technologijų kūrėjų trąšų verslui.

Technologinis bendradarbiavimas apims procesų analizės technologijų (PAT) sprendimų kūrimą azoto pramonei. Bendradarbiaujant Nyderlanduose įsikūrusios karbamido licencijuotojai „Stamicarbon“ ir Lietuvos infraraudonųjų spindulių taikomosios spektroskopijos ekspertams iš „Sprana“, pasaulio azoto trąšų pramonė gali tikėtis inovacijų, kurias siūlo ketvirtoji pramonės revoliucija, ypač karbamido procese, informavo tarptautinė bendrovė.

PAT suteikia galimybę optimizuoti trąšų gamybos procesus naudojant skaitmenizavimą ir procesų stebėjimo metodus realiu laiku. Patobulinimai leis įrenginių operatoriams efektyviausiu ir patikimiausiu būdu optimizuoti gamybos procesą. Pirmieji patobulinimai bus skirti dyzelino priedo (AdBlue) ir karbamido tirpalo procesams. Tikimasi, kad nauji sprendimai leis mažinti energijos vartojimą, CO2 emisijas ir žaliavų poreikį, tai gerins įmonių veiklos rezultatus.

„Labai didžiuojuosi šiuo Spranos pasiekimu, kuris vainikuoja 10-ies metų, visos komandos žvėriškų pastangų ir kantrybės. Kai pasirašai 20 metų ekskliuzyvinę sutartį su azotinės industrijos žaidėju Nr. (kuris atskiruose segmentuose užima iki 50 proc. pasaulinės rinkos), supranti, kad kažką darei TAIP, kad visos pastangos nenuėjo perniek (o abejonių, kaip visiems startuoliams, tikrai buvo daug). Pramuša ir patriotizmas – Lietuva atsiranda PAT [proceso analizės technologijų – LOGIN.LT] vystytojų pasauliniame žemėlapyje, – džiugia žinia socialiniame tinkle „LinkedIn“ pasidalino „Sprana“ vadovas Mindaugas Steponavičius. Jis pasidalijo, kad 10 metų gimtadienį švenčiančios įmonės prietaisai keliauja į JAV, Europos, Persų įlankos bei Rusijos trąšų fabrikus su kilmės nuoroda – „made in Lithuania“.

„Sprana“ veikla apima spektroskopijos taikymą pramoniniams procesams analizuoti.

Šaltinis: DELFI. LOGIN

Nuotraukos autorius: © DELFI / Kiril Čachovskij