Kategorija: Naujienos

piskarsko subfondas VU
Naujienos
Įkurtas vardinis prof. A. P. Piskarsko (1942-2022) subfondas

2023 m. balandžio mėn. lazerių ir jų sistemų gamybos įmonė „Light Conversion“ kartu su akademiko prof. Algio Petro Piskarsko (1942-2022) šeima įkūrė 200 tūkst. Eur vertės vardinį prof. A. P. Piskarsko neliečiamojo kapitalo subfondą.

Subfondo lėšos investuojamas bendrai su esamu VU fondo kapitalu. Pagerbiant šviesaus atminimo profesorių, iš uždirbtos investicijų grąžos VU Fizikos fakulteto lazerių mokslo talentams kasmet išmokamos vardinės prof. A. P. Piskarsko stipendijos, finansuojamos kitos mokslinės veiklos Vilniaus universitete. Likusi investicijų grąža reinvestuojama siekiant auginti subfondą.

Lietuvos lazerių tėvu vadinamas vienas žymiausių šalies mokslininkų prof. A. P. Piskarskas stipriai prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuva vadinama lazerių šalimi. Profesorius skyrė daug dėmesio aukštųjų technologijų plėtros strategijai, siekė užtikrinti tarptautinį Lietuvos lazerių pramonės konkurencingumą. Lietuviški lazeriai šiandien eksportuojami į daugiau kaip 40 valstybių. Ši sėkmė nebūtų įmanoma, be prof. A. P. Piskarsko ir jo mokinių indėlio į lazerių mokslą.

Informacija iš vuf.lt

SYLOS
Naujienos
Vieno galingiausio pasaulyje lazerio SYLOS3, sukurto Lietuvoje, pristatymas (nuotolinis renginys)

Lietuvos lazerių gamintojai ELI-ALPS lazerinių tyrimų centrui Segede suprojektavo, pagamino ir netrukus instaliuos didelio intensyvumo 15 TW (teravatų) (1 TW = 10^12 W) galios lazerinę sistemą. Vilniuje kurta, suprojektuota ir pagaminta sistema spinduliuos ultratrumpuosius 8 femtosekundžių trukmės impulsus 1 kHz dažniu. Tai – vienintelė tokių įspūdingų parametrų sistema pasaulyje.

Unikalūs SYLOS3 parametrai – didelis dažnis, pikinė galia ir stabilumas – padės mokslininkams atlikti eksperimentus, kurių iki šiol negalėdavo atlikti dėl esamų įrankių ribotumo. Pagrindinės kryptys (rentgeno spindulių tyrimai, 4D vaizdinimas, dalelių greitinimas), kuriose dirbama su SYLOS3, padės išspręsti šiuolaikiniam tyrėjui kylančius iššūkius pramonės, gyvybės mokslų ir fundamentaliųjų tyrimų srityse.

2023 m. gegužės 15 d., PIRMADIENĮ, 10 val. kviečiame dalyvauti nuotoliniame rekordinių parametrų lazerio SYLOS3 pristatyme. Renginio trukmė – 1 val. 30 min.

Renginio turinys pritaikytas vyresniųjų klasių moksleiviams, bet lazerių pasaulio naujienų ir įdomybių išgirs visi, besidomintys Lietuvos lazerininkų pasiekimais.

TIESIOGINĖ RENGINIO TRANSLIACIJA 2023 m. gegužės 15 d. 10 val.: https://www.youtube.com/@lietuvoslazeriuasociacija/.

Renginio dalyviai turės išskirtinę galimybę virtualiai aplankyti laboratoriją Vilniuje, kurioje buvo surenkamas šis rekordinių parametrų lazeris, ir iš arti pamatyti, kaip atrodo unikalusis SYLOS3. Taip pat bus kalbinami šį lazerį kūrę ir montavę inžinieriai.

Renginio pranešėjai:

dr. Roman Antipenkov,  mokslininkas, „Extreme Light Infrastructure“ centre (ELI-Beamlines, Čekija) kuriantis OPCPA pagrindu veikiančias lazerines sistemas. Pranešimo tema – „Moksliniai tyrimai ELI laboratorijose: nuo lazerių iki astrofizikos eksperimentų“.

Justas Varpučianskis, didelio intensyvumo lazerių programos vadovas, UAB „Ekspla“. Darbe kuruoja didelių ir sudėtingų lazerių plėtrą. Jis papasakos apie vieną galingiausių lazerių pasaulyje: „SYLOS3: kas, kodėl ir kam?“

Karolis Jurkus, lazerių inžinierius, UAB „Light Conversion“. Kasdien kuria ir plėtoja naujus lazerinius šaltinius. Jis papasakos, kokie gali būti lazeriai ir kokiose srityse jų potencialas skleidžiasi. Pranešimo tema – „Mažų lazerių dideli stebuklai: ar šviesa gali valdyti smegenis“.

LLA opie
Naujienos
Lietuvos lazerių asociacijos delegacija – „LASER EXPO / OPIE‘23“
Lietuvos lazerių asociacijos nariai dalyvauja Jokohamoje (Japonija) vykstančioje „LASER EXPO / OPIE‘23“ parodoje.
OPIE yra viena didžiausių su lazeriais ir optinėmis technologijomis susijusių parodų Japonijoje, kurioje dalyvauja žymiausi mokslininkai, inžinieriai, ieškantys sprendimų mokslinių tyrimų ir plėtros bei produktų kūrimo iššūkiams spręsti.
Planuojama, kad šiemet, per tris parodos dienas, joje apsilankys apie 12 tūkstančių lankytojų.
Dalyvaudamos šiame renginyje įmonės siekia stiprinti Lietuvos lazerinių technologijų (paslaugų ir prekių) eksportą į Japoniją ir kitas išvysčiusias šalis, užmegzti ryšius su potencialiais partneriais ir užsakovais.
Įmonių dalyvavimas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos fondo lėšomis, Lietuvos lazerių asociacijai įgyvendinant projektą „Lazerinių technologijų eksporto plėtra“ (Nr. 03.2.1-LVPA-K-801-06-0012).
fidi
Naujienos
Fiziko Diena – žaismingas eksperimentas ir įgūdžiai visam gyvenimui

Fizikus dažnai įsivaizduojame gan stereotipiškai – rimti moksliukai, kažką murmantys po nosimi moksliniais terminais. Visgi kasmet pavasarį jau daugiau nei pusę amžiaus vykstanti Fiziko Diena (FiDi) griauna visus stereotipus.

Pirmojo balandžio šeštadienio rytą prie Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto sujudimas. Tarp universiteto pastatų ištemptu lynu vaikšto bebaimis vieno iš FiDi šventės atrakcionų dalyvis, o universiteto viduje, šalia esančiuose kiemelyje ir parke – šią dieną teritorija tampa „Fizlendu“ – apstu keisčiausių niekur kitur nematytų atrakcionų, groja roko grupė, ginkluotę demonstruoja Karo akademijos studentai, būriuojasi pirmieji lankytojai.

Nors ir žvarboka, į „fizikų žemę“ žmonių ateina vis daugiau, dauguma su vaikais, kurie atradimo nuostabos akimis žvelgia, klausosi, klausinėja. Vaikų akys užsidega, nes tai nėra jiems jau įprasti miesto mugės atrakcionai – kiekvienas jų sukurtas, norint pademonstruoti vieną ar kitą fizikos dėsnį. Šalia krašto apsaugos savanorių demonstruojamo karinio granatsvaidžio įsikūręs  „bulviašaudis“ leidžia išsibandyti Niutono mechanikos dėsnius.

Tai šen tai ten akis pastebi zujančius vaikinus ir merginas, žalia spalva dažytais plaukais ar barzdomis. Tai pavargę nuo nemiegotų naktų, bet šypsantys seniausios ir didžiausios Lietuvoje studentų šventės Organizacio Komiteto (O. K.) nariai, fizikos (ir ne tik) studentai ir studentės, kurie pastaruosius kelerius mėnesius šalia studijų vykdė grandiozinį projektą – dar vieną FiDi šventę.

Tarp lankytojų akis pastebi šiltai besišypsančius sėkmingiausių Lietuvos lazerių įmonių (ir ne tik) vadovus, kiečiausius mokslininkus, viešuosius intelektualus. Užkalbinus bet kurį jų išgirsime vienokią ar kitokią istoriją apie tai, kaip jie prisidėjo, organizavo, vadovavo, finansavo FiDi. Šiuos pasakojimus visada praskaidrina kokia nors netikėta ir juokinga istorija apie tai, kaip kažkas buvo pagaminta per paskutinę naktį iš nieko kito tik didžiulio entuziazmo. Arba apie tai, kaip sudegė auditorija, ar buvo nupjautas stulpas ir kaip reikėjo po to suktis iš padėties.

Iš už kampo pasirodo žalias iš lengvojo automobilio sukonstruotas dinozauras – FiDi simbolis Dinas Zauras. Nors mechanizuotas roplys neturi kaklo, vietoje jo kabo lentelė su užrašu, įprastai sutinkamu, kai internete nerandame svetainės – „Error 404. Kaklas not found“. Humoras ir ironija yra dar vienas ypatingai svarbus FiDi šventės atributas.

„Reitingų“ kalbinti FiDi veteranai ir šių metų organizacinio komiteto pirmininkas sutaria, kad ši šventė nėra tik tuščias laiko leidimas – prie jos prisidedantiems fizikos studentams šis renginys suteikia įgūdžius, patirtį ir ryšius, kurių jokioje auditorijoje ar laboratorijoje negausi.

Iš ko gaminama FiDi?

Receptas paprastas ir tuo pačiu metu sunkiai pakartojamas. Imame ilgamečių tradicijų indą, į jį įpilame kelias saujas studentų entuziazmo ir išradingumo, įmetame žiupsnį smalsumo fizikai, įberiame FiDi veteranų paramos, fakulteto dėstytojų ir administracijos geranoriškumo. Viską gerai sumaišome su daugybe bemiegių naktų dirbtuvėse ir išvargusių dienų institucijų koridoriuose. Ir nepamirškime humoro, ironijos ir pasišaipymo iš savęs!

Šiandien FiDi šventę sudaro trys pagrindinės dalys: Dieninė dalis, Eisena ir Vakarinė dalis. Dieninė dalis prasideda Vilniaus universiteto teritorijoje šalia Fizikos fakulteto ir jo viduje, tuomet dalyvių eisena su Dinu Zauru priešakyje keliauja Vilniaus miesto gatvėmis ir užsibaigia Vilniaus miesto senamiestyje, šalia Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto. O vakarinės dalies metu vyksta dažniausiai roko grupių koncertai ir šokiai, kur pagaliau visi atsipalaiduoja.

Dieninėje dalyje „Fizlende“ apstu atrakcionų – keistų ir dažniausiai interaktyvių mašinų bei objektų, kuri ne tik iliustruoja fizikos dėsnius, bet ir praskaidrina lankytojų nuotaiką. Tarp įspūdingiausių verta paminėti beveik penkių metrų aukščio šachmatų figūras, panašaus aukščio kortas ir iš jų pastatytą kortų namelį, iš veidrodžių pagamintą kambarį-šviesolaidį, keturių metrų aukštyje įrengtą traukinuką, ar iš didžiulio aukščio ant akmens numestą automobilį.

„Ko gero, labiausiai tinkamas „Fizlendo“ atrakcionams fizikos dėsnis yra gravitacija. Jis dar niekada nepavedė!“, – juokiasi šių metų O. K. pirmininkas Mindaugas Sabutis.

Paklausus jo, kada prasideda pasiruošimas FiDi, atsakymas paprastas – kitą dieną po FiDi. Iš tiesų, visus atrakcionus sugalvoja, suplanuoja, surenka medžiagas ir sukonstruoja savo rankomis patys „fidistai“, tad tam prireikia žinių, kūrybiškumo, medžiagų ir noro išmokti naujų įgūdžių, pavyzdžiui, medžio apdirbimo, suvirinimo ar elektronikos.

„Organizuojant FiDi labai patobulinau savo viešojo kalbėjimo įgūdžius, kurie tikrai man pravers ateityje – anksčiau save laikiau scenos vengiančiu intravertu. Kitas svarbus universalus gebėjimas, kurį išmokstame organizuodami FiDi bei mokydamiesi fizikos – sudėtingus dalykus suskaldyti iki paprastų, kuriuos jau galima įveikti,“ – sako M. Sabutis.

„Ypatingai svarbus šis įkvėpimo ir mentorystės momentas – juk jei jie neįkvėps naujų studentų ir nesusirinks naujas FiDi organizacinis komitetas bei likusi komanda, šventės gali ir nebūti“, – teigia Fizikos fakulteto dekanas profesorius Juozas Šulskus.

Ištakos ir evoliucija

Pirmą kartą VU Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi įvyko 1969 m. pavasarį – anksčiau už patį Vudstoką! Tad šį balandį įvyko jau 54-asis renginys. Daugiau nei pusšimtis metų – solidus amžius, rodantis FiDi tradicijos tęstinumą, tad šiemet Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) įtraukė šią šventę į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Tuo metu sovietinėje sistemoje studentiškas propagandines šventes organizuodavo komjaunimas ir profsąjungos – oficioziniai „mediniai“ renginiai netenkino fizikos studentų. Fizikos fakulteto studentai norėjo turėti savo šventę, kurią organizuotų ir joje dalyvautų visi norintys fakulteto bendruomenės nariai.

1969 m. pirmuoju O. K. pirmininku tapo Vitas Mačiulis, Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas, žinomas atsinaujinančios žaliosios energetikos srities ekspertas.

„Neturėjome jokio pavyzdžio, kuriuo galėtume pasinaudoti. Bandžiau užklausti apie studentų šventes fakulteto prodekano Horodničiaus, kuris tarpukariu mokėsi Stepono Batoro universitete, tačiau jis atkirto, kad tais laikais studentai nešventė, o rimtai mokėsi. Turėjome improvizuoti!“, – juokdamasis pasakoja V.  Mačiulis.

Iš tos improvizacijos gimė esminiai FiDi šventės struktūros elementai. Dieninės dalies metu skaitytos kitais kampais fiziką ir jos studijas pristatančios paskaitos, o antrojoje dalyje vyko humoristiniai fizikų pasirodymai, grojo muzikinė grupė „Vienuoliai“ ir vyko diskoteka.

Beje, vakarinė FiDi dalis ilgainiui tapo rimtu koncertiniu renginiu, į kurį kartais negalėdavo patekti visi norintys. Sovietiniais laikais Lietuvoje nevykdavo daug koncertų, o fizikai visada surinkdavo ir sumontuodavo geriausią scenos garso ir vaizdo techniką. Todėl vakarinėje dalyje yra groję tokie atlikėjai, kaip „Skamp“, „G&G Sindikatas“, BIX ir kitos žinomos grupės. Įdomus faktas, kad 1985 m. pirmasis grupės „Foje“ su A. Mamontovu pasirodymas plačiajai publikai įvyko būtent FiDi vakarinėje dalyje.

„Kiekvienais metais pasikeičia studentai, kurie organizuoja FiDi, todėl kitimas yra įrašytas į šventės DNR. Kasmet ji įgauna vis naujų bruožų, kai kuriuos praranda, o dalis tęsiasi dešimtmečiais,“ – sako prof. J. Šulskus. Ir po interviu skuba į sceną „palaiminti“ šių metų FiDi bei pasveikinti visų „fidistų“ ir jiems prijaučiančių.

Tai nors ir ne toks pastebimas, tačiau ypatingai svarbus FiDi aspektas – visą fizikų (ir ne tik) bendruomenę sieja daug šiltesnis ryšys nei įprasta kituose fakultetuose, nes dauguma dėstytojų, aukštųjų technologijų įmonių vadovų ir darbuotojų vienaip ar kitaip yra dalyvavę organizuojant šventę. Tai sąlygoja niekur kitur nesutinkamą atmosferą, kurioje studentai jaučiasi saugiau ir drąsiau imasi bet kokių iniciatyvų – ar jos vyktų FiDi dirbtuvėse, ar laboratorijoje.

Gyvenime viskas bus O. K.

Paklausus tiek pirmojo, tiek paskutiniojo O. K. pirmininkų apie tai, kaip visgi ta FiDi tampa realybe jau tiek metu, abu jie gūžčioja pečiais ir juokiasi. Pasak jų, „FiDi tiesiog įvyksta, nes negali neįvykti, tačiau nėra jokios vienos instrukcijos, kaip tas turi vykti“.

„Šiame kūrybiškame chaose atėjęs esminis suvokimas – nieko nėra neįmanomo. Jei yra noras ir pastangos, viską galima padaryti. Antras svarbus dalykas – universali patirtis. Pavyzdžiui, kolega, atsakingas už vakarinės dalies koncertą įgijo didžiulę renginių organizavimo patirtį – nuo įgarsinimo iki visų leidimų gavimo ir bendravimo su rėmėjais“, – apibendrina M. Sabutis.

Šventės organizavimas tam tikra prasme primena mokslinį eksperimentą – iš pradžių šauna idėja, kurią nori patikrinti, tada pradedi galvoti, o kaip tą padaryti? Tada jau nusileidi iki tokio lygmens, kokius veiksmus ir kokia seka reikės padaryti. Galiausiai pradedi daryti, viskas lūžta, nesigauna, bet tuo pačiu – kažkas pasiseka, mokaisi ir judi į priekį. Kulminacija būna FiDi dieną, kai pamatai savo idėją, kad ir transformuotą kelis kartus, tačiau visiškai apčiuopiamą. O jei aplink ją dar ir būrys smalsuolių… Nėra geresnio kelio jaunuoliams suvokti, kad jie geba kurti – tas padės tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.

Dar vieną FiDi privalumą vardina V. Mačiulis – tai bendruomenės ryšiai, kurie tarsi medžio šaknys išplinta po pačias įvairiausias sritis.

„Tarp FiDi veteranų ir alumnų visas būrys žmonių, aktyviai dalyvaujančių Lietuvos versle, politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Tai neįkainojami ryšiai, kurie jaunam žmogui yra neįkainojami, kokį karjeros kelią jis pasirinktų“, – akcentuoja V. Mačiulis.

Pašnekovai vienareikšmiškai kviečia studijuoti fiziką, kurią mokytis ne tik įdomu ir perspektyvu, bet ir linksma, o iš tų linksmybių naudą semti galima bus visą gyvenimą.

Straipsnio autorius Andrius Jovaiša, publikuota Reitingai.lt žurnale (2022 m.)

femtika nano
Narių naujienosNaujienos
NATO metinių proga FEMTIKA pagamino nano karišką suvenyrinę monetą

Lietuvos 19-ųjų įstojimo į NATO metinių proga Lietuvoje lankėsi Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (angl. U.S. European Command and Supreme Allied Commander, SACEUR) generolas Christopher G. Cavoli, kuris susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu.

Susitikime su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu buvo aptarta ne tik saugumo situacija regione, bet ir

įteikta mažiausia pasaulyje kariška suvenyrinė moneta, simbolizuojanti generolo pastangas stiprinti Lietuvos saugumą ir NATO, Jungtinių Amerikos Valstijų bei Lietuvos partnerystę.

Vienintelė tokia 1,9 mm skersmens iš stiklo pagaminta moneta buvo sukurta įmonėje „Femtika“, naudojant pažangią selektyvaus lazerinio ėsdinimo technologiją. Ši moneta – tai didžios savo dvasia šalies simbolis, šalies, kuri iškovojo laisvę ir dėl to gali kurti unikalius mokslinius produktus ir ypatingas technologijas.

Christopher G. Cavoli NATO

Christopher G. Cavoli, Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas. (Nuotr. aut. št. srž. sp. Ieva Budzeikaitė)

 

Matomi tik pro mikroskopą

Moneta – ne pirmoji tokia „Femtikos“ dovana.
Vašingtone, Kongreso bibliotekoje, saugoma neįprasta Lietuvos dovana Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Šią dovaną galima pamatyti tik per mikroskopą – tai mažiausia pasaulyje Kapitolijaus pastato kopija.

Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečiui atminti skirta dovana yra 600 000 kartų mažesnė nei tikrasis statinys – JAV sostinėje stovintis Kapitolijaus pastatas. O jo viršūnėje esanti Laisvės statula yra 10 kartų mažesnė nei žmogaus kūno ląstelė. Visa Kapitolijaus pastato kopija yra 0,15 mm aukščio ir lengvai sutilptų į adatos skylutę. Dovana matoma tik per mikroskopą.

2017 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ komanda kartu su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru bei privačiomis kompanijomis „Femtika“ ir „Idėja 3D“ pagamino mažiausią pasaulyje Kalėdų prakartėlę. Tai tiksli prakartėlės, stovinčios Vilniaus Katedros aikštėje, kopija: visos figūros yra sumažintos 10000 kartų. Nano-prakartėlė tuometinės Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu buvo įteikta popiežiui.

Kęstutis Jasiūnas Ekspla
Narių naujienosNaujienos
EKSPLA valdybos pirmininkui Kęstučiui Jasiūnui – tarptautinis pripažinimas

Daugiau nei 800 pažangiausių bendrovių vienijantis Europos fotonikos pramonės konsorciumas EPIC, lazerių gamybos įmonės „Ekspla“ valdybos pirmininkui ir buvusiam bendrovės vadovui Kęstučiui Jasiūnui įteikė apdovanojimą „Už viso gyvenimo nuopelnus“.

EPIC paskelbė Kęstutį Jasiūną apdovanojimo „Už viso gyvenimo pasiekimus“ laureatu už išskirtinį indėlį ir lyderystę lazerių pramonėje.

Komentuodamas apdovanojimą K. Jasiūnas sakė: „Šis įvertinimas, nors ir įvardintas mano vardu, yra visos „Ekspla“ komandos ir Lietuvos lazerininkų bendruomenės pasiekimų įvertinimas”.

Apie Kęstutį Jasiūną:

K. Jasiūnas, šiuo metu „Ekspla“ valdybos pirmininkas, bendrovei vadovavo beveik tris dešimtmečius. Įmonė užima daugiau kaip pusę pasaulinės mokslinių pikosekundinių lazerių rinkos ir iki šiol yra vienintelė SFG spektrometrų, skirtų medžiagų paviršiams tirti, gamintoja.

Kęstutis Jasiūnas karjerą pradėjo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute, o 1992 m. tapo vienu iš „Ekspla“ bendraįkūrėjų. Jam vadovaujant „Ekspla“ kūrė ir gamino pažangiausius femto-, piko- ir nanosekundinius lazerius bei lazerines sistemas mokslo ir pramonės institucijoms.

K. Jasiūnas yra įvairių inžinerinių-technologinių organizacijų, tarp jų Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos (LINPRA) prezidiumo, Lietuvos lazerių asociacijos valdybos ir kitų mokslo ir verslo asociacijų aktyvus narys. Su bendraminčiais įkūrė lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterį LITEK.

2007 m. K. Jasiūnas apdovanotas „Nacionaline pažangos premija“ už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas. 2013 m. jam įteiktas Riterio kryžiaus ordinas už nuopelnus Lietuvai.

„Eksplos“ sukurtas „NT200“ serijos lazeris prestižiniame konkurse „Prism Awards for Photonics Innovation“ (2011 m.) įvertintas kaip pažangiausias mokslui skirtas fotonikos gaminys pasaulyje.„Prism Awards“ apdovanojimų finalą pateko pikosekundinis lazeris PT277-XIR (2022 m.).

Viena didžiausių lazerinių technologijų įmonių „Ekspla“ 2022 m. minėjo 30-ties veiklos metines, čia dirba 160 darbuotojų aukštos kvalifikacijos specialistų, pardavimo pajamos sudaro apie 18,5 mln. eurų.

Europos fotonikos pramonės konsorciumas EPIC

EPIC yra pirmaujanti pasaulyje pramonės asociacija, kuri skatina tvarią fotonikos srityje dirbančių organizacijų plėtrą Europoje. Šiai asociacijai atstovauja daugiau kaip 800 įmonių, ji puoselėja aktyvią fotonikos ekosistemą, skatina technologinę ir komercinę pažangą, teikia įvairią pagalbą bendrovėms.

Asociacija skelbia rinkos ir technologijų ataskaitas, organizuoja techninius seminarus ir verslo apskritojo stalo diskusijas, remia ES finansavimo pasiūlymus, propaguoja švietimo ir mokymo veiklą, rūpinasi sektoriaus pristatymu parodose.

Lietuva Taivanis lazeriu centras
Naujienos
Pasirašytas protokolas dėl bendro Lietuvos ir Taivanio lazerių technologijų tyrimų ir plėtros centro

Lietuvos lazerių asociacija 2023 m. vasario 20 d. pasirašė ketinimų protokolą su Taivano pramonės technologijų tyrimų institutu (ITRI) ir dar dviem šios šalies pramonės asociacijomis dėl bendro lazerių technologijų tyrimų ir plėtros centro vystymo Taivane.

Viliamasi, kad centras bus atidarytas jau rugsėjo mėnesį. Iš viso centro steigėjų – suinteresuotų įmonių yra 12 Lietuvos įmonių, kurios prisidės komponentų ar įrangos teikimu. Ketinimo protokolo pasirašymo metu Taivane taip pat lankosi Ekspla, Light Conversion, Litilit, Workshop of Photonics įmonių atstovai.

G. Račiukaičio teigimu, norą jungtis prie projekto yra pareiškę ir daugiau Lietuvos lazerių ir fotonikos pramonės bendrovių.

„Pradžioje pagrindinis indėlis bus lietuviška įranga: lazerinės staklės, Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) su ITRI bendradarbiaus technologinių žinių mainuose ir naujų procesų kūrime“, – teigia asociacijos vadovas.

Lietuvoje kuriami lazeriai gali būti geidžiama preke – tarp jų ir tokiose šioje šalyje kylančios pramonės šakos kaip biomedicina ar kosmetika.

„Mus domina ne tik lustų pramonė, bet ir visa elektronikos pramonė, kurios Taivane yra labai daug. Taip pat norisi pagal tikrų galutinių pramonės vartotojų poreikius išbandyti lazerinius technologinius procesus, kur lietuviški ultratrumpų impulsų lazeriai turi privalumų“, – svarsto jis.

Anot jo, centras kuriamas orientuojantis į ateities technologijas srityse, kuriose sprendimų dar nėra.

„Čia ir Lietuvos mokslininkų, ir įmonių R&D (Research and development – liet. mokslinių tyrimų ir plėtros) padalinių žinios yra svarbios“, – pabrėžia G. Račiukaitis.

Lazerių asociacijos prezidentas pabrėžia, kad prie šio centro atsiradimo labai prisidėjo ir Paulius Lukauskas, Lietuvos prekybos atstovybės Taivane vadovas.

Ketinimų protokolo pasirašymo akimirkos:

Kristina Ananičienė
Naujienos
Lazerių asociacijoje – pasikeitimai

Lietuvos lazerių bendruomenėje, vienijančioje virš 50 lazerius ir jų komponentus gaminančių bendrovių, mokslo institucijas ir universitetus, – pokyčiai. Ilgametį asociacijos vadovą – dr. Petrą Balkevičių – vykdomojo direktoriaus pareigose keičia Kristina Ananičienė.

Naująja Lietuvos lazerių asociacijos direktore paskirta Kristina Ananičienė, kuri šiuo metu eina Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio (LITEK) vadovės pareigas.

Užkariaus naujas technologines rinkas

„Lazerių ekosistemoje darbuojuosi jau devinti metai, tad tikiu, jog turimas įdirbis leis sklandžiai įsilieti ir praturtinti asociacijos veiklas. Pagrindinį dėmesį skirsiu aktyviam sektoriaus reprezentavimui tarptautiniu lygmeniu – toliau bus plečiamos veiklos Taivane, Korėjoje ir Amerikoje. Taip pat svarbus yra sektoriaus stiprinimas Lietuvoje, visuomenės švietimas bei specialistų ruošimas“, – teigia naujoji Asociacijos direktorė.

Anot dr. Gedimino Račiukaičio, Lietuvos lazerių asociacijos prezidento, pasaulinė rinka, kurioje konkuruojame, yra labai dinamiška ir greitai kintanti.

„Asociacijoje išaugo ir sustiprėjo daug naujų įmonių, kurios siekia aktyvios asociacijos veiklos, ypač pasaulyje. Bendradarbiavimo saitai su dr. P. Balkevičiumi nenutrūksta, jis ir toliau darbuosis asociacijoje. Pasitelksime tiek jo išmintį ir santūrumą, tiek Kristinos jaunatvišką veržlumą. Tai bus kelrodis, kuris ne tik padės užkariauti naujas technologines rinkas, bet ir parodys, su kokiais produktais žengti pirmyn bei kaip spręsti specialistų stygių – darbo užteks visiems“, – sako p. Račiukaitis.

Dr. Petras Balkevičius Lietuvos lazerių asociacijoje (LLA) darbuojasi nuo 2009 m., ketverius metus jis užėmė projektų vadovo pareigas, o nuo 2013 m.  tapo asociacijos vykdomuoju direktoriumi.

Lazeriai – vienas stipriausių pramonės sektorių

Lazeriai jau kelis dešimtmečius išlieka viena žinomiausių Lietuvos mokslo ir aukštųjų technologijų pramonės sričių. Fotonikos ir lazerinių technologijų poreikis pramonėje, moksle ir medicinoje auga ir stiprėja visame pasaulyje.

Šalies lazerininkai pasaulyje ypač konkurencingi ir stiprūs optinių komponentų bei ultratrumpųjų impulsų lazerių technologijų srityje. Lietuvos lazerių gamintojai šioje rinkoje lygiuojasi ir dažnai lenkia Prancūzijos, Vokietijos ir JAV tiekėjus.

Lietuvos lazerių įmonės taip pat kuria unikalius optinius prietaisus, kurie dažnai neturi konkurentų pasaulyje.

Lazerių sektoriuje Lietuvoje dirba apie 1500 žmonių, asociacijos narių metinė apyvarta sudaro apie 200 mln. Eur (2022 m.) ir dvigubėja kas penkeri metai, į užsienio šalis eksportuojama virš 80 proc. šalies lazerininkų pagamintų produktų.

Lietuvos lazerių asociacija įkurta 2004 m.

Naujienos
Tarptautinės moterų ir merginų moksle dienos proga – nuotoliniai seminarai

Vasario 11 d. minima Tarptautinė moterų ir merginų moksle diena. Lietuvos lazerių asociacija prisijungė prie šios dienos minėjimo.

Vyresniųjų klasių moksleiviams, susidomėjusiems STEAM inžinerinėmis specialybėmis, Eglė Krištopavičiūtė iš UAB „EKSPLA“ pasakojo apie karjerą ir pasirinkimą tapti konstruktore – lazerių inžinere. Paskaitos apie lazerius klausė ir nuotolinėje konferencijoje šiemet dalyvavo 1037 mokiniai iš 52 Lietuvos mokyklų.

„Merginos moksle“ – kasmetinė Šiaulių techninės kūrybos centro organizuojama iniciatyva.

Lietuvos lazerių asociacija taip pat pakvietė koleges, dirbančias lazerių industrijoje, į valandos trukmės nuotolinį seminarą asmeninių finansų ir investicijų tema. Seminaru siekiama drąsinti moteris išmaniau rūpintis turimais finansais ir ateities gerove.

Patirtimi ir žiniomis apie investavimą dalinosi INWEST finansų ekspertės Rena Saribekian ir Jekaterina Govina. Seminare apie investavimą dalyvavo beveik 70 dalyvių.

Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena minima nuo 2015 metų.

EUROSTAT duomenimis, Lietuvoje vienas didžiausių procentinių moterų mokslininkių, technologijų sričių specialisčių skaičius Europos Sąjungoje!

Statistika rodo, kad mokslo ir inžinerijos srityse dominuoja vyrai, tačiau situacija Lietuvoje džiugina. Tarp ES regionų didžiausia moterų, dirbančių mokslo ir technologijų srityje, dalis 2021 m. buvo Lietuvoje ir Latvijoje. Net 63 proc. Lietuvos mokslininkų ir inžinierių yra būtent moterys. Palyginimui 2019 m. Lietuvoje šis procentas buvo 51 proc.

Didesnis moterų skaičius mokslo, technologijų ir inžinerijos srityse skatina didesnę įvairovę ir talentų pritraukimą įmonėse bei visos šalies konkurencingumą.

Dar kartą sveikiname koleges!

Petras Balkevičius
Naujienos
Asociacijos direktoriui – LINPRA garbės ženklas

Lietuvos lazerių asociacijos direktorius dr. Petras Balkevičius įvertintas Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA Garbės ženklu.

Dr. Petras Balkevičius nominuotas ir apdovanotas „Už indėlį į reikšmingą Lietuvos inžinerinės pramonės sritį – lazerių pramonę, jos vystymą ir Lietuvos garsinimą pasaulyje“.

2012 m. įsteigtu LINPRA Garbės ženklu kasmet apdovanojami įmonių ir švietimo įstaigų vadovai ir darbuotojai, pasižymintys inovatyvumu, produktyvumu, pasiekę ženklaus mokslo ir verslo integravimo rezultatų, garsinantys savo organizacijos ar inžinerinės pramonės vardą Lietuvoje ir už jos ribų ar kitais būdais reikšmingai prisidedantys prie sektoriaus vystymo ir konkurencingumo stiprinimo.
2023 m. sausio 26 d. LINPRA Forumo metu buvo pasveikinti ir 7 nugalėtojai, kuriuos nominavo jų kolegos, LINPRA administracija ir LINPRA Prezidiumas.

(Nuotrauka: LINPRA)

Apie asociaciją

Asociacijos tikslas – bendradarbiauti ir sutelkti narių pastangas kryptingai veiklai, kad lazerių ir šviesos technologijų sektorius (mokslas, studijos, pramonė) taptų vienu iš esminių Lietuvos konkurencingumo dėmenų.

Susisiekite su mumis

  • Adresas:
    Lietuvos Lazerių Asociacija
    Savanorių pr. 235 LT-02300,
    Vilnius, Lietuva

  • Telefonas:
    +370 607 76641

  • Elektroninis paštas:
    info@ltoptics.org