Kategorija: Naujienos

lazeriu asociacija
Naujienos
Lietuvos lazerių bendruomenės stiprybė – bendradarbiavimas

Lietuvoje formuojasi itin dinamiška fotonikos pramonė. Dr. Gediminas Račiukaitis, Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vedėjas, nuo pat lazerių pramonės susikūrimo dirbo šioje srityje ir buvo stipriai į eksportą orientuoto augimo liudininkas. Tarp jos pradininkų yra ir Kęstutis Jasiūnas, 1992 m. įkurtos lazerių gamintojos „Ekspla“ generalinis direktorius. Bendrovės gaminami lazeriai naudojami įvairiose mokslinių tyrimų įstaigose visame pasaulyje. Šiame interviu K. Jasiūnas ir G. Račiukaitis kalba apie mokslines šios pramonės šaknis, didėjančią sprendimų teikėjų įvairovę visoje procesų grandinėje ir apie bendrus parodų stendus didinant Lietuvos kaip inovatyvaus fotonikos centro žinomumą.

Dr. Račiukaiti, gal galėtumėte pateikti keletą faktų ir skaičių apie pramonę, kuriai atstovaujate kaip Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas?

Dr. Gediminas Račiukaitis: Šiuo metu mes atstovaujame Lietuvos lazerių ir optikos pramonės bendruomenę, kuri apima 54 įmones (daugiausia mažas ir vidutines), iš viso šiame sektoriuje dirba apie 1 300 darbuotojų. Daugiau, kaip pusė jų yra Asociacijos nariai, kita pusė (daugiausia pačios mažosios) su mumis bendradarbiauja tik pasirinktais atvejais. Iki šiol veikėme kaip nacionalinio lygmens interesų grupė, tačiau dabar plečiame savo veiklos sritį, įtraukdami į ją Europos politiką ir tarptautinius klausimus. Dar vienas mūsų asociacijos darbo tikslas – pramonės ir mokslinių tyrimų koordinavimas, taip pat fotoninių sprendimų skatinimas tarp potencialių pramonės vartotojų šalyje ir užsienyje. Pastaroji veikla sulaukia vis didesnės sėkmės. Mūsų įmonių eksportas vidutiniškai sudaro 80 proc. Siekdami dar labiau garsinti Lietuvos fotonikos pramonę ir leisti mažesniems tiekėjams būti išgirstiems, organizuojame bendrus vizitus į užsienį ir bendrus stendus tarptautinėse parodose, pavyzdžiui, „LASER World of PHOTONICS“. Per pastaruosius 15 metų padarėme didelę technologinę pažangą, įsijungėme į pramonines vertės grandines ir žengiame pasaulinės plėtros keliu. Kad tai pasiektume, turime atsilaikyti prieš stiprius konkurentus. Siekdami strateginio aiškumo, šiuo metu rengiame ateinančio dešimtmečio veiksmų planą.

Pone K. Jasiūnai, ar galėtumėte trumpai pristatyti įmonę „Ekspla“?

K. Jasiūnas: Mūsų įmonę 1992 m., praktiškai iškart po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, įkūrė aštuoni inžinieriai. Turėjome praktinių žinių apie lazerius ir jau kitais metais po įkūrimo pardavėme pirmąjį lazerį Japonijai. 9-ojo deš. pabaigoje šiai valstybei pardavėme 80 proc. savo pagamintų lazerių. Turėdami tokią rekomendaciją, pamažu išgarsėjome Europoje ir JAV. Šiandien mūsų įmonėje dirba 140 darbuotojų, o jos pardavimai sudaro 20 mln. eurų (25 proc. daugiau nei praėjusiais metais). Daug rinkos dėmesio sulaukė mūsų pramoninis femtosekundinis lazeris, visą parą visomis savaitės dienomis veikiantis be priežiūros, taip pat nauja mokslinių derinamo bangos ilgio lazerių linija, vienoje dėžutėje talpinanti neprilygstamą derinimo diapazoną. Taip pat siūlome OPCPA (optinio parametrinio čirpuotų impulsų stiprinimo) lazerius – technologiją, už kurią mūsų draugas profesorius Gérard’as Mourou gavo Nobelio premiją. Šių lazerių pirmtakai buvo sukurti dar 1992 m. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre.

Šį kartą „LASER World of PHOTONICS“ parodoje dalyvauja 24 dalyviai iš Lietuvos su trimis bendrais stendais. Ar yra technologijų sričių, kuriose, jūsų nuomone, Lietuva yra ypač stipri?

G. Račiukaitis: Viena iš mūsų stiprybių – optinių komponentų sritis. Keli tiekėjai čia yra įsteigę savo įmones, naudojančias pažangiausias apdirbimo, poliravimo ir dengimo technologijas. Ypač stiprūs esame ultrasparčiųjų lazerių technologijų srityje. Šiandien čia esame visiškai lygiaverčiai Prancūzijos, Vokietijos ir JAV tiekėjams. „Tai, kas mūsų galvose sukasi kaip idėjos, jūs, lietuviai, jau įgyvendinote“, – juokavome su kolegomis iš Prancūzijos. Nors visi juokėsi, tai buvo malonus komplimentas, rodantis, kad einame teisingu keliu.

K. Jasiūnas: Jei klausiate manęs apie didžiausią mūsų stiprybę, atsakymas yra bendradarbiavimas. Tai mokslo ir pramonės bendradarbiavimas, taip pat bendradarbiavimas tarp įmonių, net jei jos tiesiogiai konkuruoja tarpusavyje. Supratome, kad pasaulinėje rinkoje mums daug geriau sekasi, kai palaikome vieni kitus. Mes technologiškai konkuruojame, bet padedame vieni kitiems dalindamiesi kontaktais, suvienijame jėgas bendruose plėtros projektuose ir stovime petys į petį bendruose parodų stenduose. Mūsų stiprybė neabejotinai kyla ir iš to, kad atstumai nedideli, o mokslinių tyrimų institutai ir įmonės nuolat keičiasi informacija. Beveik uždaras ciklas: jie iš mūsų sužino, kas yra paklausu rinkoje, o mes sužinome apie naujausius mokslo atradimus ir gauname jų paramą tuos atradimus paverčiant mūsų gaminiais.

Inovacijų, prekių ženklo įvaizdžio, įrangos ir pastatų požiūriu dauguma įmonių yra jaunos ir labai modernios. Tačiau kokia yra mokslinė tradicija, kuria gali remtis šiandieninė steigėjų karta?

G. Račiukaitis: Pritariu Kęstučiui. Beveik visų įmonių ištakos slypi mokslinių tyrimų institucijose. Mes vieni kitus pažįstame ir palaikome artimus ryšius, esame kaip šeima. Mokslo šaknys dažnai siekia sovietmečio laikus. Dar 7-ajame deš. Lietuvos studentai Maskvoje eksperimentavo su lazeriais, čia parsivežė praktinę patirtį ir reikalingus komponentus. 7-ajame deš. Vilniuje susiformavo du stiprūs poliai: Fizikos institutas ir už 20 km esantis Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras. Tuo metu jie nuolat technologiškai konkuravo ir stūmė vienas kitą į priekį. Du tuometiniai didžiausi lazerių gamintojai pradėjo veiklą kaip šių institutų atžalos. Tai – LIGHT CONVERSION ir „EKSMA“, 1983 m. įkurta dabartinių „EKSMA Optics“ ir „Ekspla“ pirmtakė. Efektyviausias energijos generavimo būdas yra dipolis. Tai pasakytina ir apie specifinę inovacinę mūsų pramonės galią.

Esate garsiojo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vadovas. Kokioms pagrindinėms sritims skiriate daugiausia dėmesio ir kokiu mastu bendradarbiaujate su pramonės įmonėmis ir kitomis mokslo institucijomis?

G. Račiukaitis: Šiuo metu mūsų institutas dalyvauja keturiuose ES programos „Horizontas“ finansuojamuose projektuose. Du iš jų susiję su skaitmeninių inovacijų centrų, kaip kompetencijų centrų, skirtų įmonėms, norinčioms daugiau sužinoti apie lazerinių technologijų naudojimą arba planuojančioms jas naudoti, steigimu. Kiti projektai susiję su lazeriniais dalelių greitintuvais. Šiuose projektuose glaudžiai bendradarbiaujame su Europos partneriais. Taip pat esame vieni iš Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumo Ekstremaliosios šviesos infrastruktūros (ELI ERIC), valdančios du lazerių centrus Čekijoje ir Vengrijoje, steigėjų. Vengrijoje naudojamos moderniausios didelės energijos ultratrumpųjų impulsų lazerinės sistemos, kurias, beje, kuriame kartu su „Ekspla“ ir LIGHT CONVERSION. Tai, apie ką kalbėjome, čia tampa tikrove – bendradarbiauja net ir seni konkurentai.

„Ekspla“ šaknys siekia 1983 m. Kiek tuometinių praktinių žinių vis dar panaudojama kuriant pramonei ir mokslui skirtus ultrasparčiuosius lazerius?

K. Jasiūnas: Jei tokių ir yra, tai tik detalėse. Žinoma, fizikos pagrindai išlieka tie patys. Tačiau technologiškai daug kas taip pasikeitė, kad sistemų nebegalima lyginti. Parametrai, našumas, kontrolė turi labai mažai ką bendro su mūsų ankstyvaisiais sprendimais. Praėjus nemažai laiko po mūsų įmonės įsteigimo vyravo nuostata, kad plėtra baigėsi pasiekus pikosekundinius impulsus. Šiandien mokslinių tyrimų tikslais pereiname į atosekundžių diapazoną. Tuo tarpu femto- ir pikosekundinės technologijos tapo labai patikimos. Kartu matome, kad medžiagų apdirbimo srityje atsiranda poreikis naudoti ilgesnės trukmės impulsus nuo 500 pikosekundžių iki 10 nanosekundžių.

„Ekspla“ siūlo platų kietakūnių ir šviesolaidinių lazerių asortimentą, kai kurie iš jų skirti didelės energijos procesams, kiti – derinami. Ar yra rinkų, kurios pastaruoju metu ypač gerai vystosi ir kuriose intensyviau vykdote mokslinius tyrimus ir plėtrą?

K. Jasiūnas: Viena iš įdomių mokslinių tyrimų ir taikymo sričių, į kurią vis daugiau investuojame, yra fotoakustiniai sprendimai, skirti medicininei diagnostikai. Pavyzdžiui, krūties vėžio profilaktinio patikrinimo srityje. Šiuo metu atliekamos mamogramos pacientėms yra nemalonios, jų diagnostika nėra itin patikima, o radiacijos poveikis didelis. Dalyvaujame finansuojamame projekte, kurio metu tobulinamas neskausmingas ir spinduliuotės nereikalaujantis fotoakustinis metodas, pagrįstas derinamo nanosekundinio lazerio naudojimu. Iki šiol gauti rezultatai teikia daug vilčių, ypač dėl išvadų patikimumo.

Mano paskutinis klausimas jums abiem: Lietuvos fotonikos pramonė yra stipriai orientuota į eksportą. Ar yra taip pat importuojami, pavyzdžiui, komponentai, įranga ar praktinė patirtis?

G. Račiukaitis: Čia jūs pataikėte į vieną iš mūsų silpnųjų vietų. Skirtingai nei Pietų Korėja, Japonija ar daugelis ES valstybių, Lietuva neturi didelių pramoninių institucinių investuotojų, aplink kurių gamyklas vystytųsi ištisos tiekėjų ekosistemos. Kol kas čia negaminami automobiliai ar puslaidininkiniai lustai. Ieškome vietinių pramonės klientų, kuriems fotonikos sprendimai galėtų sukurti pridėtinę vertę.

K. Jasiūnas: Importuojami daugiausia kristalai ir techninis stiklas. Įsigydami komponentus savo lazeriams pasikliaujame vietos tiekimo grandine. Kaip jau minėjo Gediminas, šalyje turime geriausius optinių komponentų tiekėjus. Tai, kad jų gaminiai gali konkuruoti tarptautiniu mastu, matyti iš to, kad mūsų lazerinės sistemos, kurių gamyboje panaudoti tokie komponentai, yra paklausios tarp geriausių pasaulio mokslinių tyrimų institutų. Tarp mūsų klientų yra CERN, NASA, ELI, įvairūs Makso Planko institutai, Kembridžo universitetas, Masačusetso technologijos institutas ir Japonijos universitetai. Mūsų vietinė Lietuvos tiekimo grandinė užtikrina aukščiausio tarptautinio lygio kokybę.

 Interviu publikuotas lazerių ir fotonikos parodos LASER World of PHOTONICS specializuotame leidinyje.

Naujienos
Vilniuje – Europos fotonikos pramonės koncorciumo susirinkimas

2022 m. balandžio 7-8 dienomis Vilniuje vyko  Europos fotonikos pramonės konsorciumo susirinkimas.

Europos fotonikos pramonės konsorciumas (EPIC – EUROPEAN PHOTONICS INDUSTRY CONSORTIUM)  sukvietės savo narius į visuotinį metinį susirinkimą Vilniuje. 

Daugiau nei 170 fotonikos ir lazerių verslo atstovų iš įvairių Europos šalių Vilniuje aptarė sektoriaus tendencijas, iššūkius ir galimybes bei išplėtė bendradarbiavimo tinklą. Renginyje dalyvavo LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Svečiams ekskursijas po gamyklas vedė ir dviejų dienų renginį rėmė Lietuvos lazerių asociacija bei jos narės: LIGHT CONVERSION, „Altechna“, EKSPLA, „EKSMA Optics“, „OPTOMAN“, „Workshop of Photonics“, „QS LASERS“, „OPTOGAMA„, „Elas“, „Litilit“, „3photon“, „DMC“, „Femtika“, „Lidaris“ ir „Optonas“.

EPIC yra pirmaujanti pasaulyje pramonės asociacija, kuri skatina tvarią fotonikos srityje dirbančių organizacijų plėtrą Europoje. Šiai asociacijai atstovauja daugiau kaip 750 įmonių, ji puoselėja aktyvią fotonikos ekosistemą, skatina technologinę ir komercinę pažangą, teikia įvairią pagalbą bendrovėms.

Asociacija skelbia rinkos ir technologijų ataskaitas, organizuoja techninius seminarus ir verslo apskritojo stalo diskusijas, remia ES finansavimo pasiūlymus, propaguoja švietimo ir mokymo veiklą, rūpinasi sektoriaus pristatymu parodose.

Nuotraukos iš renginio.

fizikai gelbeja zeme
Naujienos
Kaip lietuviškos šviesos technologijos gelbėja Žemę?

Lietuvos lazerių ir fotonikos technologijų  įmonės kuria priešakinius sprendimus mokslui ir pramonei, kurie padės išsaugoti planetą ateities kartoms.

2021 m. lapkričio pradžioje Glazge, Škotijoje vykusioje Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP26 labai aiškiai buvo įvardintos baimės dėl žmonijos ateities. Pasaulio lyderiai, mokslininkai, aktyvistai – visi sutaria, kad jau šiandien reikia imtis visų galimų veiksmų mažinti CO2 emisijas. Dar daugiau, jau dabar reikia kurti priemones, padėsiančias žmonėms adaptuotis prie besikeičiančio klimato atnešamų radikalių pokyčių.

Per artimiausius kelis metus pasaulis turės radikaliai pasukti link tvarios ir netaršios ekonomikos. Pirmiausiai į galvą ateina energetika, sunkioji pramonė ir transportas – šių sričių laukia didžiausios transformacijos. Visgi šios transformacijos negalės įvykti be aukštųjų technologijų pagalbos – tai jos kuria įrankius, kurie padės  pasaulio ekonomikos „milžinams“ keisti kursą link tvarumo.

Jaunuoliams, šiandien galvojantiems apie studijas ir turintiems potraukį gamtos mokslams, norintiems prisidėti išsaugant planetą ateities kartoms bei norintiems gyventi pritekliuje verta pagalvoti apie karjerą lazerių technologijų ir fotonikos sektoriuje.

Atsinaujinančią energiją gaminantys saulės elementai, energiją tausojančios LED lemputės, taršių kelionių leidžiantis atsisakyti šviesolaidinis internetas – šios fotonikos technologijos tapo mūsų kasdienybe ir prisideda mažinant taršą bei švelninant klimato kaitą.

Lietuvoje lazerių ir fotonikos technologijų sritis yra viena iš kelių didžiausią potencialą turinčių aukštųjų technologijų sričių – vietinės įmonės kuria technologijas bei paslaugas žymiausiems mokslo ir pramonės centrams. „Reitingai“ pasikalbėjo su keliais sėkmingiausių Lietuvos lazerių ir fotonikos įmonių atstovais apie tai, kaip šviesos technologijos prisideda sprendžiant klimato kaitos ir ekologijos problemas.

Preciziški peiliai

Dar prieš porą dešimtmečių ultratrumpų šviesos impulsų lazerius dažniausiai galima buvo pamatyti universitetų laboratorijose, kur jie buvo naudojami moksliniams tvarių technologijų ir medžiagų tyrimams. Tačiau šiandien ypač tikslūs femtosekundiniai lazeriai vis dažniau naudojami tiesioginėje gamyboje. Pasak „Light Conversion“ direktoriaus pavaduotojo Donato Podėno, įmonės kuriamus labai tikslius lazerius gamybos linijose naudoja žymiausios pasaulio automobilių pramonės, buitinės elektronikos ar energetikos kompanijos.

Nors automobilių pramonės nesinorėtų įvardinti kaip draugiškos aplinkai, visgi lazeriai padeda ją paversti tvaresne – jais gaminamos detalės, kurios leidžia taupyti kurą ir tokiu būdu išmesti į atmosferą mažiau taršalų. Dvi stambios „Light Conversion“ lazerių panaudojimo sritys – tai automobilių žibintuose naudojamų LED šviestukų pjaustymas bei kuro purkštukų gamyba.

„Femtosekundiniai lazeriai leidžia ypatingai preciziškai išpjauti ir suformuoti šviestukų paviršius, tuo tarpu, gaminant kuro purkštukus, mūsų lazerių šviesa „išgręžiamos“ specifinio profilio, tolygiai išdėstytos mikroskopinės skylutės, pro kurias kuras įpurškiamas ypač tolygiai“, – pasakoja D. Podėnas.

Dar viena sritis, kurioje naudojami preciziški femtosekundiniai lazeriai – tai skaidrių ypač kietų ir trapių medžiagų pjaustymas, be kurio neapsieina nė viena išmaniųjų telefonų, planšečių ar laikrodžių gamintoja. Tam, kad nesibraižytų ar kuo sunkiau dužtų, šių prietaisų ekranai bei fotokamerų objektyvai yra gaminami iš specialia technologija sukurto grūdinto stiklo ar safyro. Lazeriai leidžia pjauti šias medžiagas ypač tiksliai, taupiai ir sukuriant kuo mažiau atliekų.

Femtosekundiniai lazeriai vis dažniau naudojami organinių šviesos diodų (OLED) ekranų gamyboje. OLED technologija leidžia atkurti ypač kontrastingus ir ryškius vaizdus televizoriuose, telefonuose ar kituose išmaniuose įrenginiuose. Tačiau OLED yra ypatingai jautrūs temperatūros pokyčiams, todėl pjaunant juos bet kokia kita technologija, pjūvio vietoje dėl aukštos temperatūros didėja pažeidimų rizika. Femtosekundiniai šviesos impulsai yra pakankamai galingi, tačiau labai trumpi, todėl ir temperatūros pokytis atsiranda tik mažyčiame plote.

Podėnas taip pat įvardina, kad lietuviški lazeriai naudojami preciziškam labai smulkių detalių pjovimui, suvirinimui ir ženklinimui – tai leidžia nenaudoti įvairių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, klijų ar dažų, kurios dažniausiai yra toksiškos. Nors įmonės nebepila jų į aplinką, tačiau surinkimui ir perdirbimui yra naudojamai energija, kurios gamybos metu išmetamas CO2.

„Sudėjus visas pramonės įmones, kuriose naudojami mūsų pagaminti lazeriai, galėčiau spėti, kad lietuviški lazeriai prisideda galbūt net prie trilijono dolerių apimties gamybos“, – džiaugiasi D. Podėnas.

Pasišiaušę paviršiai

Kita lietuviška šviesos technologijas kurianti ir naudojanti įmonė „Femtika“ kartu su partneriais iš užsienio dalyvauja projekte „FemtoSurf“, kurio tikslas… kova su dumbliais ir ledu.

Iš tiesų, viskas kiek sudėtingiau. Projekte mokslininkai siekia sukurti efektyvią lazerinę technologiją, kuri leistų mikrolygmenyje pakeisti metalinius ar polimerinius paviršius, kad šie įgautų naujas savybes. Labai svarbus aspektas – paviršius pasikeičia, tačiau pati medžiaga nepraranda pagrindinių savybių.

Dėl šylančio klimato pasaulio vandenynuose daugėja zonų, kuriose apstu dumblių, apaugančių metalinius laivų sraigtų paviršius. Šie neprašyti svečiai stipriai padidina vandens pasipriešinimą ir tuo pačiu kuro sąnaudas, o nuvalyti lenktus sudėtingų formų paviršius yra ypač sunku bei brangu.

„FemtoSurf“ projekte kuriama technologija leis taip „pašiaušti“ laivų sraigtų paviršius, kad prie jų dumbliams būtų kuo sunkiau prikibti, o prikibusius – galima būtų lengviau nuvalyti. Panašiai galės būti apdorojami ir lėktuvų paviršiai – tik čia bus kovojama ne su mikroorganizmais, bet su ledu, kuris aviacijoje yra vienas didžiausių priešų.

„Femtikos“ kartu su partneriais kuriama technologija veiks ir priešinga kryptimi – ji leidžia taip „pašiaušti“paviršius, kad medžiagos geriau prie jų prikibtų. Viena iš svarbių panaudojimo sričių – dažų prikibimo prie metalinių paviršių pagerinimas. Taip apdorojus tų pačių lėktuvų ar laivų paviršius, dažant juos nereikės gruntavimo ir smėliavimo prieš dažant, vadinasi, reikės sunaudoti mažiau medžiagų ruošiant paviršių dažymui.

Be to, projekte dirbantys mokslininkai pastebėjo, kad ant taip apdorotų paviršių dažai ilgiau laikosi, todėl reikėtų rečiau perdažyti tokius paviršius. Taip pat tiriamos galimybės metalų paviršius apdoroti taip, kad šie mažiau rūdytų.

Nemirksinčios akys danguje

Šiandien dauguma klimato kaitos ekspertų sutaria, kad net jei rytoj visos pasaulio valstybės staiga imtųsi vykdyti pačius griežčiausius savo įsipareigojimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, dalies pokyčių nepavyks sustabdyti. Tad vis dažniau kalbama apie kitą svarbų dėmenį – adaptaciją prie pasikeitusio klimato sukeliamų stichijų. Liūtys ir potvyniai, sausros ir miškų gaisrai, uraganai ir tornadai – jos kyla dėl klimato kaitos, bet tuo pačiu ir prisideda prie jos. Žmonės privalo išmokti adaptuotis, o tai reiškia laiku nuspėti šias stichijas bei apsisaugoti arba evakuotis.

Tam reikia realiu laiku kuo tiksliau stebėti Žemės paviršiuje bei atmosferoje vykstančius pokyčius – stebėjimų duomenys „maitins“ algoritmus, kurie modeliuoja tiek lokalius, tiek globalius pokyčius, tiek artimiausioje, tiek tolimesnėje ateityje. Viena geriausių vietų tokiems stebėjimams – Žemės orbita, o geriausias įrankis – lazeriai.

Kaip tik šioje srityje pluša dar viena lietuviška šviesos technologijų įmonė – lazerių optiką bei komponentus gaminančios „Altechna“, dalyvaujanti tarptautiniame projekte GALACTIC. Kartu su partneriais iš Italijos ir Vokietijos yra ieškoma būdų patobulinti lazeriuose naudojamus aleksandrito kristalus taip, kad jie galėtų saugiai ir efektyviai veikti kosmoso palydovuose sumontuotuose lazerinėse sistemose.

Tokie palydovai leistų stebėti augmeniją įvairiose pasaulio vietose, nuo lapų ar kitų augalo vietų atsispindėjusi lazerio šviesa grįžtų iki jutiklio pasikeitusi. Naudodami šią informaciją, mokslininkai galėtų daryti išvadas apie chlorofilo ar kitų medžiagų pokyčius pačiuose augaluose. Tai savo ruožtu leistų spręsti apie augmenijos sveikatos pokyčius, kuriuos gali lemti temperatūros, drėgmės, dirvožemio pokyčiai ar su kintančiu klimatu atkeliaujantys kenkėjai.

„Tam, kad lazerio šviesa nukeliautų iš kosmoso iki augalo ir, atsispindėjusi nuo lapų, sugrįžtų iki palydove esančio jutiklio, reikia didelės galios lazerio. Tokie įrenginiai generuoja šilumą, o kosmose temperatūra yra artima absoliučiam nuliui, tad temperatūriniai skirtumai yra dideli, dėl ko pats lazerio kristalas gali būti pažeistas, arba iškraipyti šviesos spindulį“, – pasakoja „Altechna“ mokslinių tyrimų ir plėtros inžinierius daktaras Laurynas Lukoševičius. Pašnekovas kartu su kolegomis GALACTIC projekte kuria kristalų paruošimo technologijas, kurios leis išvengti pažeidimų bei sumažinti lazerio spinduliuotės iškraipymų.

Pasaulyje šiandien inicijuota net keletas panašių projektų, kuriais siekiama sukurti lazerines sistemas, kurios galėtų realiuoju laiku stebėti klimato pokyčius tiek iš kosmoso, tiek iš lėktuvų, tiek nuo žemės paviršiaus. Tokios sistemos taip pat padės kuo anksčiau aptikti miškų gaisrus, stebėti oro masių judėjimą ir vėją, temperatūros pokyčius viršutiniuose atmosferos sluoksniuose bei kitas charakteristikas.

Ir tai tik pradžia

Visi kalbinti pašnekovai yra įsitikinę, kad šviesos technologijų potencialas klimato kaitos suvaldymo ir tvarios ekonomikos kūrimo srityje tik augs. Energetika yra viena iš labiausiai besikeičiančių sričių, o lazerių technologijos stipriai prisideda kuriant švarios energijos sprendimus.

Štai, pavyzdžiui, vienas iš būdų panaudoti „FemtoSurf“ projekte kuriamą paviršių apdorojimo technologiją – „pašiaušti“ vandenilio gamybai iš vandens elektrolizės būdu naudojamų elektrodų paviršius, taip padidinant jų plotą. Tuo tarpu, „Light Conversion“ lazeriai naudojami tobulinant energijos kaupiklius – tyrimai rodo, kad lazerių spinduliuote perforavus baterijų plėveles, jose sukaupiama daugiau energijos.

Tad už eksponentinės progreso kreivės posūkio lazerių fizikos laukia dar daug gražių pradžių. Tad studijuokite fiziką ir padėkite pasauliui išlikti.

 

Teksto autorius Andrius Jovaiša, straipsnis publikuotas žurnale „Reitingai“

uab sprana
Naujienos
„Sprana“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su tarptautine trąšų gigante

Lietuvos lazerių asociacijos narė UAB „Sprana“ pasirašė technologinės partnerystės sutartį su „Stamicarbon“, kuri yra viena iš didžiausių pasaulyje technologijų kūrėjų trąšų verslui.

Technologinis bendradarbiavimas apims procesų analizės technologijų (PAT) sprendimų kūrimą azoto pramonei. Bendradarbiaujant Nyderlanduose įsikūrusios karbamido licencijuotojai „Stamicarbon“ ir Lietuvos infraraudonųjų spindulių taikomosios spektroskopijos ekspertams iš „Sprana“, pasaulio azoto trąšų pramonė gali tikėtis inovacijų, kurias siūlo ketvirtoji pramonės revoliucija, ypač karbamido procese, informavo tarptautinė bendrovė.

PAT suteikia galimybę optimizuoti trąšų gamybos procesus naudojant skaitmenizavimą ir procesų stebėjimo metodus realiu laiku. Patobulinimai leis įrenginių operatoriams efektyviausiu ir patikimiausiu būdu optimizuoti gamybos procesą. Pirmieji patobulinimai bus skirti dyzelino priedo (AdBlue) ir karbamido tirpalo procesams. Tikimasi, kad nauji sprendimai leis mažinti energijos vartojimą, CO2 emisijas ir žaliavų poreikį, tai gerins įmonių veiklos rezultatus.

„Labai didžiuojuosi šiuo Spranos pasiekimu, kuris vainikuoja 10-ies metų, visos komandos žvėriškų pastangų ir kantrybės. Kai pasirašai 20 metų ekskliuzyvinę sutartį su azotinės industrijos žaidėju Nr. (kuris atskiruose segmentuose užima iki 50 proc. pasaulinės rinkos), supranti, kad kažką darei TAIP, kad visos pastangos nenuėjo perniek (o abejonių, kaip visiems startuoliams, tikrai buvo daug). Pramuša ir patriotizmas – Lietuva atsiranda PAT [proceso analizės technologijų – LOGIN.LT] vystytojų pasauliniame žemėlapyje, – džiugia žinia socialiniame tinkle „LinkedIn“ pasidalino „Sprana“ vadovas Mindaugas Steponavičius. Jis pasidalijo, kad 10 metų gimtadienį švenčiančios įmonės prietaisai keliauja į JAV, Europos, Persų įlankos bei Rusijos trąšų fabrikus su kilmės nuoroda – „made in Lithuania“.

„Sprana“ veikla apima spektroskopijos taikymą pramoniniams procesams analizuoti.

Šaltinis: DELFI. LOGIN

Nuotraukos autorius: © DELFI / Kiril Čachovskij

 

dalyviai photonics west
Naujienos
Lietuvos lazerių įmonėms – dėmesys JAV

Net 17 Lietuvos įmonių, atstovaujančių lazerių sektorių, dalyvavo vienoje didžiausioje, specializuotoje, milžiniško susidomėjimo sulaukiančioje parodoje „Photonics West“, San Franciske (JAV).

Šiemet „Photonics West“ parodoje Lietuvos lazerių sektorių atstovavo „Altechna“, „Ekspla“, „Eksma Optics“, „Standa“, „Direct Machining Control„, LIGHT CONVERSION, „Litilit“, „Optoman“, „Quantum Light Instruments“, „Integrated optics“, „Optogama“, „ADOS-TECH“, FEMTIKA, „Lidaris“, „QS Lasers“, „3photons” ir „Workshop of Photonics“. Šalies įmonės parodos lankytojams pristatė naujausias technologinio taikymo sritis, gaminamas lazerines sistemas, komponentus ir kitus sprendimus.

(Nuotraukoje viršuje Photonics West parodos dalyviai: iš kairės Donatas Podėnas (LIGHT CONVERSION), Darius Gadonas (LIGHT CONVERSION), Karolis Neimontas (LIGHT CONVERSION), LR generalinė konsulė Los Andžele Laima Jurevičienė, Kęstutis Jasiūnas (EKSPLA), Mantas Zamžickas komercijos atašė JAV, Audrius Jakštas (EKSMA Optics)

Lazerių asociacijos nariai – įvertinti pasauliniu mastu

Kasmet rengiamos trijų dienų „Photonics West“ parodos kulminacija – iškilminga „Prism Awards“ apdovanojimų ceremonija, kuri lazeristų dažnai yra vadinama „oskarais“. Dėl garbingų „Prism Awards“ apdovanojimų ir pripažinimo kasmet varžosi pažangiausios įmonės iš viso pasaulio. „Prism Awards“ apdovanojimas įteikiamas lazerių, fotonikos ar optikos įmonėms už jų inovatyviausiais pripažintus metų gaminius. Šiemet buvo pateikta 120 paraiškų. Į „Prism Awards“ finalą pateko ir apdovanojimui nominuotos net dvi Lietuvos lazerių sektoriaus įmonės – „Direct Machining Control“ ir „Litilit“.
Šarūnas Vaškelis, programinę įrangą lazerinėms sistemoms kuriančios „Direct Machining Control“ pardavimo vadovas, džiaugiasi, kad įmonė, nors ir nelaimėjo, pateko į lazerių ir fotonikos specialistų itin vertinamų apdovanojimų finalą.
„Esame laimingi, kad buvome nominuoti kartu su tokiais fotonikos industrijos grandais kaip „Zemax“, inovatoriais „Meetoptics“. Mūsų pristatyta technologija pasaulyje yra unikali ir leidžia kompanijoms paprasčiau kurti 5 ašių lazerines sistemas. Vertiname šį pripažinimą, kuris, tikimės, garsins Lietuvos technologijas visame pasaulyje“, – sako „Direct Machining Control“ pardavimo vadovas.
Šarūnui Vaškeliui antrina ir Nikolajus Gavrilinas, „Litilit“ direktorius. Šios įmonės ultratrumpųjų impulsų generatoriaus lazeris „Neolit“ finale varžėsi dėl apdovanojimo industrinių lazerių kategorijoje.
„Didžiuojamės patekę tarp stipriausiųjų finalininkų ir džiaugiamės, kad buvome pastebėti industrijos ekspertų dėl Lietuvoje kuriamų inovacijų“, – sako „Litilit“ direktorius.
Šiemet „Prism Awards 2022“ rengėjai paskelbė nominantus apdovanojimams dešimtyje kategorijų: išplėstinė ir virtualioji realybė (angl. augmented & virtual reality), autonominis transportas, programinė įranga, lazeriai pramonei ir mokslui, biomedicinai skirti fotonikos prietaisai ir kt.
Kol kas vienintelį „Prism Awards“ apdovanojimą 2011 m. yra pelniusi UAB „Ekspla“ mokslinių lazerių kategorijoje.

Po pertraukos – kokybiškesnis renginys

Parodą aplankė Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Los Andžele Laima Jurevičienė kartu su komercijos atašė JAV Mantu Zamžicku. Anot diplomato, džiugina tai, jog „Photonics West“ renginyje kasmet dalyvauja vis gausesnis Lietuvos lazerinių technologijų ir komponentų gamintojų būrys.
„Šiemet daugelis dalyvavusių kompanijų pastebėjo, kad po karantininių metų išaugo parodos kokybė, padaugėjo tikslinių kontaktų. Kalbintos įmonės labai teigiamai vertina parodą ir džiaugiasi turėjusios galimybę po pertraukos grįžti į gyvus susitikimus su potencialiais klientais ir partneriais“, – pasakoja komercijos atašė Mantas Zamžickas.
Lazerių gamintojų teigimu, JAV išlieka viena iš prioritetinių rinkų, į kurias eksportuojami Lietuvoje kuriami lazeriai ir jų sistemos. Paskutinius kelerius metus į JAV buvo eksportuojama apie 20 % Lietuvos lazerių sektoriaus produkcijos.
Artimesniam darbui su partneriais ir klientais grupė Lietuvos įmonių JAV planuoja atidaryti bendrą atstovybę, o tai skatintų dar didesnius pardavimo mastus vienoje konkurencingiausių pasaulio rinkų.

lazeriu asociacija str
Naujienos
Patvirtintai Mokslo plėtros programai – beveik 350 mln. Eur

Pasaulinio lygio mokslas, didinantis šalies konkurencingumą ir klojantis pagrindus mokslu grįstos ekonomikos vystymuisi. Tokį tikslą Vyriausybė patvirtino 2022–2030 m. Mokslo plėtros programoje, kurią parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM) tardamasi su mokslo bendruomene.

Programą rengė ŠMSM, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslų akademija, Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacija, Lietuvos lazerių asociacija, mokslo ir studijų institucijų atstovais, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Aplinkos apsaugos ministerijomis.

Programoje numatoma sustiprinti Lietuvos mokslą, didinti jo tarptautiškumą, priartinti mokslo rezultatus prie visuomenės. Programai įgyvendinti suplanuoti beveik 350 mln. Eur iš ES struktūrinių fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo.

„Šalia lėšų iš Europos fondų Lietuva strateginiuose valstybės dokumentuose yra numačiusi daugiau nei patrigubinti valstybės finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Turime didelių ambicijų ir galimybių šiose srityse, tad labai svarbu sutelkti finansinius išteklius auginti mokslo potencialą. Nuo jo priklausys ir mūsų šalies ekonomikos vystymasis, mokslo žiniomis grįsti inovatyvūs verslo sprendimai“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Norint paskatinti aktyvią mokslo plėtrą, suplanuotas priemonių kompleksas.

Palankesnės sąlygos tyrėjų karjerai

Programa užsibrėžiama gerinti mokslo ir studijų aplinką. Numatoma didinti mokslo darbuotojų atlyginimus iki 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Taip pat planuojama pritraukti daugiau savo patirtimi besidalijančių tyrėjų iš užsienio, valstybės lėšomis prenumeruoti tarptautines mokslo duomenų bazes, plėtoti mokslu grįstas studijas, diegti industrinę doktorantūrą.

„Pirmiausia turime investuoti į žmones, kad jie norėtų dirbti mokslo, inovacijų kūrimo srityse. Apimamas visas tyrėjų karjeros ciklas – nauji talentai pritraukiami stiprinant jų dalyvavimą MTEP veiklose dar studijų metu, plečiamas doktorantūros vietų skaičius, skatinama industrinė doktorantūra, podoktorantūros stažuotės, užtikrinamos sąlygos tyrėjams pasiekti aktualiausius, naujausius mokslo tyrimus, veikti tarptautinėse infrastruktūrose. Žinoma, būtina sąlyga – patrauklus tyrėjo atlygis, kad tyrėjo karjerą rinktųsi gabiausi, kad mokslo ir studijų institucijos galėtų juos išlaikyti“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Mokslu grįsto verslo plėtra

Programa numato stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose, kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą. Stiprinamas viso MTEP ciklo vystymas nuo idėjos iki rinkai ir visuomenei aktualaus rezultato. Lietuvos tyrėjai bus skatinami aktyviau dalyvauti ES bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje ,,Europos horizontas“ – tikimasi, kad 2030 m. Lietuvos dalyvių pasirašytų dotacijos sutarčių skaičius šios programos finansuojamuose projektuose augs bent trečdaliu.

Išskirta būtinybė skatinti mokslo žinių perdavimą bei bendradarbiavimą su verslu, numatoma parama plėtojant mokslui imlų verslo sektorių. Numatoma, kad mokslo ir studijų institucijų pajamų už ūkio subjektų (įskaitant viešąjį sektorių) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymus suma sieks 21 mln. Eur (2020 m. buvo 13,9 mln. Eur). Prie šio tikslo prisidės ir planuojamas įsteigti mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklas, apimsiantis visas ministerijas ir Lietuvos Vyriausybės kanceliariją.

Aktyvinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą, stiprinami „vieno langelio“ principu mokslo ir studijų institucijose veikiantys inovacijų ir technologijų centrai. Juose dirba mokslo vadybininkai, inovacijų marketingo specialistai, padedantys mokslininkams megzti ryšius su verslo įmonėmis Lietuvoje ir užsienyje. Dėmesys skiriamas ir kompleksinei paramai atžalinėms įmonėms – mentorystei, projektams, taip plečiant kol kas Lietuvoje nedidelį mokslui imlaus verslo sektorių.

Nauda visuomenei

Sprendžiant mokslo ir verslo bendradarbiavimo, žinių perdavimo problemas bus sukurtas ir įgyvendintas misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų modelis. Misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos – tai ne į savitikslį bendradarbiavimą, bet į visuomenei aktualių iššūkių sprendimą kaip bendradarbiavimo rezultatą orientuotos programos. Šiomis programomis kompleksiškai skatinamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklos, užpildomos infrastruktūros spragos, stiprinami iš mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių sudaryti konsorciumai.

Už misijų planavimą ir įgyvendinimą kartu atsakingos bus ŠMSM bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Naujienos
Lietuva – „lazerių CERN‘u“ vadinamos pirmaujančios pasaulyje lazerių mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo steigėja
Birželio 16 d. Generalinės asamblėjos metu oficialiai darbą pradėjo Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (ERIC). Viena šio taip vadinamojo, „lazerių CERN‘o“ – pirmaujančios pasaulyje lazerių mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo – steigėja yra ir Lietuva. Mūsų šalis jį įsteigė kartu su dviejų tarptautinių galingų lazerių centrų įkūrėjomis ir valdytojomis Čekija ir Vengrija, prie jų prisijungė ir Italija.